Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M., M. M. ir S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2134-560/2009 pagal pareiškėjų E. M., M. M. ir S. M.ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją S. M. sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, nes nors šioje byloje yra reiškiamas vienas ieškinys, ieškovų reikalavimai yra skirtingi - pareiškėjas S. M. reikalauja priteisti 46 500 Lt, kadangi sudarant ginčo sandorį, viena iš jo šalių buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, tuo tarpu pareiškėjos E. M. ir M. M. reikalauja priteisti po 53 250 Lt kaip teisių perėmėjos, ir jų reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad sudarius ginčo sandorį, itin pablogėjo jų gyvenimo sąlygos bei turtinė padėtis. Todėl šie reikalavimai turi būti apmokestinami atskirai, taigi atskirai kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu spręstinas taip pat ir atleidimo nuo žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas;pareiškėjos negauna jokių pajamų, VĮ ,,Registrų centras“ pažymos patvirtina, jog jos neturi jokio nekilnojamojo turto, o bankų išrašai įrodo, kad bankų sąskaitose nėra piniginių lėšų ar jų yra nedaug. Nors pareiškėjos yra paveldėję butą (duomenys neskelbtini), dėl sunkios turtinės padėties jos nesikreipė į VĮ ,,Registrų centras“ dėl šio turto perregistravimo jų vardu; pareiškėjo S. M.vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 315, 84 Lt per mėnesį, todėl sumokėjus žyminį mokestį, jis neturės piniginių lėšų pragyvenimui, mokesčių sumokėjimui bei dukrų išlaikymui. Pareiškėjas banko sąskaitoje turi 2 488, 49 Lt santaupų. Be to, pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, o 60 000 Lt, kuriuos V. G. jam yra sumokėjusi, buvo panaudoti pragyvenimui, buto nuomai, kitoms išlaidoms bei skoloms grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 83 straipsnio trečioji dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo tam, kad suinteresuotam asmeniui būtų užtikrinta reali galimybė kreiptis į teismą tuo atveju, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kartu būtina pažymėti, kad skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti teisę į realią teisminę gynybą, sudaro prielaidas įstatyme įtvirtinti taip pat ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą. Proceso įstatyme nenustatyti atvejai, kuriems esant teismas gali dalyvaujančiam byloje asmeniui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Tačiau CPK normos suteikia teismui teisę, atsižvelgus į dalyvaujančio byloje asmens prašymą ir įvertinus jo pateiktus konkrečius duomenis, spręsti, ar yra pagrindas atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, ar tokio pagrindo nėra (CPK 84 str.). Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam atidėti šio mokesčio mokėjimą už procesinio dokumento nagrinėjimą (CPK 12, 178 str.). Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008).

Pareiškėjai pateikė prašymus atleisti pareiškėjas E. M. ir M. M. nuo žyminio mokesčio už ieškinį (po 1 597, 50 Lt) sumokėjimo, o pareiškėjui S. M. žyminio mokesčio už ieškinį (1 395 Lt) sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Netenkindamas šių prašymų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2009 m. vasario 10 d. sumokėti 4 060 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį. Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją S. M. sumokėti visą žyminį mokestį už ieškinį, tai yra, apeliantų manymu, kiekvieno iš pareiškėjų reiškiamas ieškinio reikalavimas turi būti apmokestinamas atskirai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad su tokiu apeliantų argumentu sutikti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjai ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria S. M. ir J. M. pardavė V. G. butą (duomenys neskelbtini), bei taikyti šio sandorio negaliojimo padarinius, tai yra restituciją, priteisiant iš V. G. pareiškėjams: S. M. – 46 500 Lt, E. M. ir M. M. – po 53 250 Lt. Taigi pareiškėjai reiškia vieną bendrą reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, prašydami taikyti restituciją, kaip šio sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinį. Pareiškėjų motyvai, kuriais remdamiesi jie ginčija sandorį, procesiniam jų kaip bendrininkų statusui reikšmės neturi. Ieškinys, kuriuo reiškiamas bendras visiems bendrininkams reikalavimas – pripažinti negaliojančiu sandorį, apmokėtinas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio taisykles. Reikalavimo bendrumas suponuoja, kad šiuo atveju neturi reikšmės tai, kokiu būdu bendrininkai nuspręs mokėti žyminį mokestį, tai yra ar jį sumokės vienas iš bendrininkų, ar visi jie sumokės tam tikrą už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjai pateikė įrodymus apie tai, kad pareiškėja E. M. studijuoja Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje, studijos yra mokamos ir stipendijos ji negauna (b. l. 50), pareiškėja M. M. mokosi Druskininkų ,,Ryto“ gimnazijoje (b. l. 51). Pareiškėjas S. M. dirba sanatorijoje ,,Lietuva“. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad per tris mėnesius (2008-09 – 2008-11) gautas darbo užmokestis sudarė 2 940, 51 Lt (b. l. 52, 53). Su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta VĮ ,,Registrų centras“ Alytaus filialo pažyma, patvirtinanti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. vasario 5 d. duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 62). Apeliantai taip pat pateikė bankų pažymas: Swedbank 2009 m. vasario 6 d. pažymoje apie S. M. sąskaitas yra nurodyta, kad banko sąskaitos likutis yra 2 391, 24 Lt (b. l. 63), AB Šiaulių banko Druskininkų filialo 2009 m. vasario 6 d. pažymoje ir AB Ūkio banko Alytaus filialo 2009 m. vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad šiuose bankuose S. M. banko sąskaitų neturi (b. l. 64, 66), SEB banko 2009 m. vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad S. M. banko sąskaitos likutis yra 97, 25 Lt (b. l. 65). SEB banko 2009 m. vasario 6 d. pažymoje, AB Ūkio banko Alytaus filialo 2009 m. vasario 6 d. pažymoje ir Šiaulių banko Druskininkų filialo 2009 m. vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad M. M. banko sąskaitų neturi (b. l. 67, 68, 69), o M. M. banko sąskaitos, esančios Swedbank, likutis yra 0 Lt (b. l. 70). Pagal Swedbank 2009 m. vasario 9 d. pažymą, E. M. sąskaitoje, esančioje šiame banke, yra 252, 31 Lt (b. l. 71). Remdamasi šiais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad už ieškinį mokėtino 4 060 Lt dydžio žyminio mokesčio suma objektyviai apriboja pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad viena iš pareiškėjų – E. M. – yra studentė, moka už studijas ir stipendijos negauna, kita pareiškėja – M. M – yra moksleivė, o pareiškėjas S. M. dirba, ir vidutinis jo darbo užmokestis sudaro 1 315, 84 Lt per mėnesį. Todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl atleidimo nuo didesnės dalies žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, sumokėjimo, atidedant likusios žyminio mokesčio dalies – 1 500 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti. Atleisti pareiškėjus E. M., M. M. ir S. M. nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, iki teismo sprendimo priėmimo byloje atidedant 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų Lt) žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą.