Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-382/2014

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01488-2013-4

2014 m. gegužės 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., A. B. paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys ir iš A. B. UAB „R.C. L.“ naudai priteista 23 000,00 Lt (dvidešimt trys tūkstančiai litų) padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiu daiktinis įrodymas – pramoninės gamybos dujinis pistoletas „ME 9 mod. PARA“, kuris buvo perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – VPK) ginklų saugyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 94 str., konfiskuotas ir perduotas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ginklų fondui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 21 d., apie 06.40 val., savavališkai patekęs į parduotuvės „Rkiosk“, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, tarnybines patalpas, paėmęs nuo stalo seifo raktą, juo atrakinęs ten esantį seifą, pagrobė jame buvusius 23 300,00 Lt, tokiais veiksmais padarydamas UAB „Reitan C. L.“ 23 300,00 Lt žalą.

Jis gi, 2013 m. spalio 26 d., nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, Vilniuje, neturėdamas leidimo, įgijo pramoninės gamybos dujinį pistoletą „ME 9 mod. PARA“, kurį gabeno ir laikė iki 2013 m. spalio 26 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. B. nurodė, kad nustatyta tvarka dėl leidimo laikyti ir nešiotis ginklą išdavimo nesikreipė, nes nežinojo kur kreiptis. Pistoletas iš jo buvo paimtas. Ginklo jis nepirko, o rado, žino, kad galima rastą ginklą įteisinti. Ankstesnius parodymus davė dėl to, kad jam buvo sulaužyti trys stuburo slanksteliai ir jis tik norėjo greičiau baigti apklausos procedūrą, todėl davė neteisingus parodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo A. B. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįstos, teisingos ir teisėtos.

Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. yra įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą, t. y. neturint leidimo, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą. Šiame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467) 5 str. nustatyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai), t. y. ir pas nuteistąjį rastas pramoninės gamybos dujinis pistoletas „ME 9 mod. PARA“, ką patvirtina ir byloje esantis 2013 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolas (b. l. 43-45). Lietuvos Respublikos naujos redakcijos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2010 m. gruodžio 4 d., Nr. 142-7261) 2 str. (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) nustatė, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2011 m. kovo 1 d., o šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad straipsnio 2 d. nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. numatytas terminas yra pratęstas iki 2014 m. liepos 14 d. (Žin., 2013, Nr. 140-7088). Nepaisant to, kad minėtas terminas yra pratęstas, aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos taikytinos tik tiems asmenims, kurie C kategorijos ginklams priskiriamus dujinius pistoletus įsigijo iki 2011 m. kovo 1 d.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gruodžio 5 d. A. B. parodė, kad tą dieną, kai buvo sulaikytas, pas jį buvo dujinis pistoletas ir mobilaus ryšio telefonas bei keletas litų. Pistoletą ir mobilaus ryšio telefoną įsigijo tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas, iš jam nepažįstamo asmens, kuris kalbėjo lietuviškai, jo atpažinti negalėtų. Pistoletą pirko už 20,00 Lt. už tuos pačius 20,00 Lt jis jam dar pasiūlė nusipirkti ir mobilaus ryšio telefoną, ant viršaus buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Jis (A. B.) nupirko iš jo dujinį pistoletą (pavadinimo neprisimena) ir mobilaus ryšio telefoną, sumokėdamas bendrai už abu daiktus 20,00 Lt. Ginklą pirko (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli visuomeninės transporto stotelės, tikslaus adreso nežino, tačiau gali parodyti. Kai nupirko ginklą ir mobilaus ryšio telefoną Vilniuje, nuvyko į Vilniaus stotį, kur prie viešųjų tualetų jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 106-107).

Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis davė skirtingus parodymus ir teigė, kad ginklą turėjo seniai, kaime. Turėjo šiaip, nusipirko už 20,00 Lt. Ginklą vežiojosi su savimi todėl, kad kartais jam pagrasindavo ir taip būdavo visokių nesąmonių, norėjo tik pagąsdinti, kad atsikabintų. Ginklas buvo be šovinių, neužtaisytas. Nepaisant to, nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pripažino visiškai.

Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo duotų parodymų, jis juos vėl pakeitė teigdamas, kad nurodytą ginklą ne įsigijo, bet rado.

Tačiau šiuos nuteistojo parodymus dalinai paneigia ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalinai patvirtina liudytojo policijos pareigūno S. D. parodymai, kad 2013 m. spalio 26 d. patruliavimo su vyr. patruliu A. N. metu, iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus, apie 23.30 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie viešųjų tualetų sėdi jaunuolis (kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo A. B., gim. 1982 m. spalio 18 d.), kuris demonstruoja daiktą, panašų į pistoletą. Atvykus minėtu adresu, prie viešųjų tualetų jis (liudytojas) pastebėjo sėdintį A. B.. Kai jie su vyr. patruliu A. N. pradėjo eiti link jo, pastebėjo, kad A. B. kažką išmetė ant žemės ir primynė koja. Priėjus arčiau pastebėjo, kad A. B. primynė pistoletą. Pastarasis buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Specialiosios priemonės jo atžvilgiu nebuvo panaudotos. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas pistoletas „ME9 mod. PARA“ be šovinių (b. l. 32).

Pažymėtina ir tai, kad A. B. praeityje yra teistas penkiolika kartų, didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido įkalinimo įstaigose, paskutinį kartą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pasiųstas atlikti 2011 m. gruodžio 22 d., išėjęs į laisvę, nuteistasis dažnai keičia gyvenamąsias vietas, todėl neįtikėtina nuteistojo versija, kad dujinį pistoletą jis buvo įgijęs seniai, t. y. iki 2011 m. kovo 1 d. Kolegija kritiškai vertina nuteistojo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus ir jais nesivadovauja, kadangi jie yra prieštaringi, nenuoseklūs, o vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kadangi ginklas buvo įgytas 2013 m. spalio 26 d., jo įgijimą, laikymą ir disponavimą juo reglamentuoja po 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., kadangi C kategorijos ginklą – dujinį pistoletą „ME9 mod. PARA“ jis įgijo 2013 m. spalio 26 d., neturėdamas nustatyta tvarka policijos įstaigos išduoto leidimo įgyti šaunamąjį ginklą (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str. 1 d.). Taip pat nuteistasis, neturėdamas leidimo ne tik įgyti, bet nešiotis ir laikyti C kategorijos šaunamąjį ginklą, jį gabeno ir laikė iki kol 2013 m. spalio 26 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, konstatuotina, kad A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius nurodytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina tai, kad kolegijai kelia pagrįstas abejones nuteistojo A. B. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. nuoširdumas, dėl ko, jam sutikus bylą pabaigti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, jo atžvilgiu pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Tačiau kolegija, nesant nukentėjusiojo ar prokuroro skundo, neturi įgaliojimų savo nuožiūra bloginti nuteistojo padėtį, dėl to nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą apeliacinį skundą atmesti.