Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracijos komisijos 2017 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-82519722-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-82519722-17 (toliau – Nutarimas) G. L. nubaustas 150 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 15 d. 20.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas automobiliu "Nissan", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, patvirtinto 1996-11-19 Nr. I-1628, 18 straipsnio 12 dalį, Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768, 3 punktą, Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80, 2 punktą (b. l. 10).

Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, G. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas 2017-01-11 Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Komisija paskyrė jam baudą, vadovaudamasi nuo 2017-01-01 nebegaliojančiu ATPK. Nors bylos nagrinėjimo metu jis pateikė savo raštiškus paaiškinimus ir argumentus, tačiau Komisija savo sprendimo motyvų nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, ne minėtame Nutarime neišdėstė. Surašant 2016-12-15 administracinio teisės pažeidimo protokolą jis paaiškino, kad vykdė ne keleivių vežimo taksi automobiliu paslaugą, o keleivių vežimo už atlygį/pavėžėjimo lengvuoju automobiliu paslaugą. Užsakymą keleivio pavėžėjimo paslaugai priėmė per keleivių vežimo organizatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) programėlę. Tai patvirtino ir fiksuoto momento programėlės duomenys. Tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaryta pavėžėjimo paslaugų (ne taksi paslaugų) sutartis, tačiau susipažinti su sutartimi pareigūnas atsisakė. Keleivis atsiskaitė kortele į nuskaitytuvą, keleiviui buvo išduotas kvitas. Veiklą vykdė turėdamas individualios veiklos pažymėjimą. 2015-03-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracija jam išdavė leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. 2016-11-04 tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nauja paslaugų teikimo sutartis "Dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas", pagal kurią įmonė įsipareigojo sutartyje įvardintomis sąlygomis ir tvarka sudaryti jam galimybę naudotis sistema, gauti ir priimti užsakymus, o jis įsipareigojo tinkamai teikti pavėžėjimo paslaugą ir įmonei atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pavėžėjimo paslaugai teikti leidimas taksi veiklai nebuvo reikalingas. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas F. P. žinojo, kad jis teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu (ne taksi) pavėžėjimo paslaugą (jo automobilis buvo be taksi plafono, taksi reikalingos įrangos ir apipavidalinimo, su savimi turėjo ir minėtą sutartį), tačiau paskyrė baudą už "galiojančio leidimo neturėjimą taksi veiklai". Jeigu būtų turėjęs abejonę, kad keleivių vežimo už atlygį/pavėžėjimo lengvuoju automobiliu veikla yra neleistina, jis būtų vykdęs taksi veiklą, nes turėjo ir automobilį su taksi įranga ir galiojantį leidimą taksi veiklai. Pažymi, kad iki 2017-01-01 keleivių vežimo lengvuoju automobiliu (ne taksi) už atlygį veikla nebuvo reglamentuota. Galiojantys teisės aktai (LR Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių, patvirtintų 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768, 3 p., Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80, 2 p.) leido vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, turint savivaldybės administracijos išduotą leidimą taksi veiklai. Nors reglamentavimo nebuvo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija keleivių vežimo lengvuoju automobiliu (ne taksi)/pavėžėjimo už atlygį veiklą ne tik leido, bet ir skatino, leidimų tokiai veiklai neišdavinėjo. Tai patvirtina ir daugkartiniai Vilniaus miesto savivaldybės mero pasisakymai viešoje erdvėje. Jo vykdyta paslauga dėl keleivių pavėžėjimo užsakymus priimant per (duomenys neskelbtini) programėlę buvo analogiška, kaip bendrovėje (duomenys neskelbtini), o tokiai veiklai nėra numatytas reikalavimas gauti leidimą. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo LR kelių transporto kodekso 18 straipsnio 13 ir 14 dalies pakeitimai, kuriais buvo įteisinta keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais (ne taksi) už atlygį veikla. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės (LR susisiekimo ministro 2016-12-30 įsakymo Nr. 3-460 (1.5 E) redakcija) nustatė ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais tvarką, pagal kurią minėta veikla nereiškia taksi veiklos ir atitinkamai tokiai veiklai nėra keliami taksi veiklos reikalavimai. Net ir nesprendžiant klausimo, ar iki 2017-01-01 keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu (ne taksi) veikla, neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo taksi veiklai, buvo teisėta, nuo 2017-01-01 įsigaliojus Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 13 ir 14 dalies pakeitimams, administracinė atsakomybė už keleivių vežimą už atlygį lengvuoju automobiliu (ne taksi) be savivaldybės išduoto leidimo taksi veiklai, yra panaikinta. Todėl, remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, įstatymas švelninantis ar panaikinantis atsakomybę turi grįžtamąją galią ir administracinės nuobaudos skyrimui nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, prašo skundą patenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 2-5).

Komisija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. G. L. 2016-12-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir administracinis nurodymas dėl baudos sumokėjimo, tačiau administracinio nurodymo jis neįvykdė. Protokolas surašytas ir G. L. veiklą vykdė 2016-12-15, kai keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais pavėžėjimo veikla nebuvo reglamentuota Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose, todėl tokia pavėžėjimo veikla pažeidimo padarymo metu nebuvo galima. Pagal veiklos turinį minima veikla atitinka taksi paslaugas ir ši veikla buvo vykdoma be privalomo leidimo. Keleivių vežimą reglamentuoja Kelių transporto kodekso 18 straipsnis, Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Kiekvienai vežimo rūšiai įstatymai numato papildomų reikalavimų. Konkrečiai teikti taksi paslaugas vežėjas privalo turėti išduotą leidimą. Pareiškėjo vykdytos paslaugos turinys atitinka taksi veiklą. Taksi veiklai būdingi požymiai: paslaugos užsakymas (ryšio priemonėmis), paslaugos pobūdis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B), apmokėjimas (mokama už konkretų maršrutą) (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-01 nutartis byloje Nr. ATP-818-628/2013). Pareiškėjas 2016-12-15 į Vilniaus oro uostą atvežė 2 keleivius ir juos išlaipino. Naudojant mobiliąją programėlę (duomenys neskelbtini) buvo skaičiuojamas atlygis. Patikrinimo metu buvo priskaičiuota 6,50 Eur suma. Tai įrodo, kad keleiviai buvo vežami už atlygį. Vyriausiojo patrulio A. K. 2016-12-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilį vairavęs G. L. paaiškino, kad dirba taksi vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl leidimo vežti keleivius jam nereikia. Pagal surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne veiklos formai, o paslaugos turiniui, traktuojama, jog šia veikla de facto buvo teikiamos taksi paslaugos. Aplinkybės, kad automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi lengvasis automobilis, nebuvo taksi privalomų atributų, nedaro tokios veikos nauja vežimo rūšimi. Transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. LR Kelių transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo minima individualios veiklos pažyma yra tik vienas iš privalomų dokumentų, norint teikti taksi paslaugas kaip fiziniam asmeniui, tačiau individualios veiklos pažymos turėjimas nereiškia, kad atleidžiama nuo pareigos laikytis kitų teisės aktų, kurie numato papildomų reikalavimų vykdomai veiklai, šiuo konkrečiu atveju - taksi paslaugų teikimui reikalingo leidimo. Paslauga, leidžianti užsakyti lengvąjį automobilį taksi internetu, trumpąja žinute, skambučių ar aplikacijomis išmaniuoju telefonu, vertinamas kaip užsakymas ryšio priemonėmis ir iš esmės atitinka taksi dispečerinės apibrėžimą, įtvirtintą Taksi taisyklių 7.1 punkte: taksi dispečerinė - taksi vežėjo ar kito fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį, taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis priimami keleivių užsakymai. Pareiškėjo minima (duomenys neskelbtini) platforma ((duomenys neskelbtini) analogas) yra programa, perduodanti užsakymus išmaniosiomis ryšio priemonėmis ir atitinka taksi dispečerinės sąvoką. Administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną 2016-12-15 pavėžėjimo veikla nebuvo reglamentuota Kelių transporto kodekse. Šio kodekso pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2017-01-01, todėl G. L. veiksmai negalėjo būti vertinami pagal juridinės galios neturintį teisės aktą (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-24 nutartis Nr. ATP-58-209/2017, 2017-02-01 nutartis Nr. ATP-138-898/2017). ATPK 172 straipsnio 1 dalies pažeidimo norma yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitą teisės aktą. Šiuo atveju buvo nurodyta, kad buvo pažeisti Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje, Leidimų išdavimo taisyklių 3 punkto ir Taksi taisyklių 2 punkto reikalavimai, t. y. taksi veikla buvo vykdoma neturint išduoto leidimo. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima pripažinti G. L. kaltu ir paskirti baudą, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, bauda paskirta sankcijos ribose, todėl mano, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisme pareiškėjas G. L. skundą palaikė ir paaiškino, kad važiavo sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini), pakeleivį pavežė į aerouostą. Su juo keleiviai atsiskaitė legaliai - sumokėjo kortele per kortelių nuskaitytuvą. Buvo reidas ir savivaldybės atstovas pareikalavo, kad pateiktų dokumentus, kuriuos jis pateikė. Turi sudaręs sutartis tiek su UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiek su bendrove (duomenys neskelbtini). Kur gauna darbą - ten ir važiuoja. (duomenys neskelbtini) reikalavimai tokie patys kaip (duomenys neskelbtini). Nesiskiria (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) forma dokumentų ir veikla, tik (duomenys neskelbtini) yra lietuvių įmonė, o (duomenys neskelbtini) - amerikiečių. Jo automobilis "Nissan" nebuvo specialiai žymėtas, nes nebuvo tokio reikalavimo. Patikrinimo metu teikė paslaugas pagal 2016-11-04 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį. Jam dirbant pagal su (duomenys neskelbtini) sutartį, buvo sustabdę, bet nebaudė už tokią veiklą.

Pareiškėjo G. L. atstovė paaiškino, kad nors atsiliepime į skundą Komisija remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir nurodo, kad 2016-12-15 pavėžėjimo veikla nebuvo reglamentuota, tačiau Kelių transporto kodekso pakeitimai įsigaliojo 2017-01-01, todėl G. L. veiksmai turėjo būti vertinami pagal šį teisės aktą. Apygardos teismo nutartyje, kuria remiasi savivaldybės atstovė, visi nurodyti veiksmai buvo atlikti iki kodekso pasikeitimo dienos, todėl ja negali būti remiamasi G. L. byloje, nes institucija nutarimą priėmė dėl administracinės nuobaudos 2017 m. sausio mėnesį, t. y. jau galiojant Transporto kodekso taisyklių pakeitimams. Savivaldybė teigia, kad pagal pobūdį G. L. vykdė taksi veiklą, tačiau yra gautas savivaldybės atstovo K. L. 2017-01-09 elektroninis atsakymas į G. L. paklausimą, kuriame nurodyta, kad yra "apgailestaujama dėl patirtų nepatogumu teikiant keleivių pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais paslaugą" (b. l. 28). Šią išvadą G. L. vertina, kaip savivaldybės administracijos poziciją. Pavėžėjimo veiklą G. L. deklaravo 2017-01-09, kai tik nuo naujųjų metų atsirado toks reikalavimas. Kai jam surašė protokolą, deklaruoti to nereikėjo. Pati deklaracijos forma buvo patvirtinta 2016-12-31. Tvarka yra tokia, kad asmuo pateikia deklaraciją savivaldybei ir nuo tada laikoma, kad jis gali vykdyti tą veiklą. Jokio patvirtinančio dokumento savivaldybė neišduoda. Mano, kad G. L. veiksmai buvo teisėti, nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo yra nepagrįstas, institucija turėjo nutraukti bylą, todėl teismo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė R. G. paaiškino, kad savo atsiliepimą palaiko ir mano, kad G. L. vykdė būtent taksi veiklą: paslaugos užsakymas, apmokėjimas, nors ir automobilio kaip taksi apipavidalinimo nebuvo, tai gali būti traktuojami kaip atskiri pažeidimai. Jis neturėjo taksi veiklai reikiamo leidimo, paėmė atlygį už suteiktas paslaugas. LR Susisiekimo ministerijos išreikšta tokia pozicija, kad paslauga leidžianti užsakyti lengvąjį automobilį trumpąja žinute, vertinama kaip užsakymas ryšio priemonėmis ir atitinka taksi dispečerinės apibrėžimą. Pareiškėjo minima (duomenys neskelbtini) platforma arba (duomenys neskelbtini) analogas yra programa perduodanti užsakymus išmaniosiomis ryšio priemonėmis ir atitinka taksi dispečerinės sąvoką. 2016-12-15 pavėžėjimo veikla dar nebuvo reglamentuota, todėl negalėjo būti vertinama pagal juridinės galios neturintį teisės aktą. Visa atsakomybė ir kaltė yra įrodyta. Nuo 2017-01-01 yra numatomi tam tikri reikalavimai pavėžėjimo paslaugai, asmuo turi deklaruoti ketinimą užsiimti tokia veikla, užpildyti tam tikrą formą (leidimą). Dar ir dabar yra derinami reikalavimai dėl automobilio pažymėjimo. Vieningos nuomonės dėl to nėra, galutinai tai nėra įtvirtinta. G. L. ne pirmas ir ne paskutinis, kai tokie pažeidimai nustatomi. Prašo skundą atmesti ir palikti Komisijos nutarimą.

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad G. L. 2016 m. gruodžio 15 d. 20.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savo automobiliu "Nissan Leaf", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė keleivius, kurie už vežimo paslaugą kortele per kortelių skaitytuvą sumokėjo 6,50 Eur (b.l. 26). Šios faktinės aplinkybės šalys neginčijo, tačiau ginčas kilo ar ši paslauga buvo taksi paslauga, dėl kurios G. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip teikusiam taksi paslaugas be galiojančio leidimo, ar keleivių pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais paslauga, kurią pareiškėjo teigimu jis teikė pagal sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini) ir kuriai teikti leidimas nebuvo reikalingas, kaip ir teikiant analogiškas paslaugas pagal turimą sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini).

Savo skundo argumentams pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-03-31 išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, kuriuo jam leidžiama teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone "Ford Mondeo" (b. l. 23), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 646653, kurioje nurodyta, kad G. L. nuo 2015-02-02 vykdo individualią veiklą (taksi veikla, kodas pagal EVRK 2 red. 493200) (b. l. 18). Taip pat paateikė 2016-11-04 Paslaugų teikimo sutartį Nr. PPO-VLN-161104-1, sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas (b. l. 15-17), 2015-02-23 paslaugų teikimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) sistema (b. l. 19-22) bei 2016-11-07 sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini) dėl transporto paslaugų teikimo (P2P keleivių vežimo paslaugų teikimas naudotojams per (duomenys neskelbtini) užsakymo sistemą) (b. l. 55-68).

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2016-12-15, o administracinė nuobauda (150 eurų bauda) pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį (komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas) paskirta Komisijos 2017-01-11 nutarimu. Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi G. L. inkriminuota veika turi ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, G. L. inkriminuota veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė, kas reiškia, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, turi būti nurodyta teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo pažeidė. Iki 2017-01-01 keleivių pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais paslauga nebuvo teisiškai reglamentuota, todėl G. L. pagrįstai buvo surašytas 2016-12-15 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, kaip už taksi paslaugų teikimą, tačiau nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas (2016-09-27 įstatymas Nr. XII-2653), įteisinantis keleivių pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais paslaugą. KTK 18 straipsnis numato, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Nuo 2017-01-01 KTK 18 straipsnyje reglamentuojamas ne tik keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais taksi (KTK 18 str. 12 d.), bet ir keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu (KTK 18 str. 13, 14 d.). Atitinkamai LR Susisiekimo ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. 3-460(1.5 E) buvo pakeistos ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės – nuo 2017-01-01 pakeistas šių taisyklių pavadinimas (dabar – „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės“). Šiose taisyklėse atsirado naujas skyrius, nustatantis reikalavimus keleivius už atlygį vežant lengvaisiais automobiliais. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklai nėra keliami taksi veiklos reikalavimai. Pagal galiojančią KTK 18 straipsnio 13 dalį, keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu – vežimo paslauga, vežėjo atlygintinai teikiama lengvuoju automobiliu pagal su keleiviu sudarytą rašytinę sutartį arba dėl kurios vežėjas su keleiviu susitaria tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui. Vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik turėdami teisėtai valdomus lengvuosius automobilius, atitinkančius bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo (KTK 18 str. 14 d.). Taigi matyti, kad pagal 2017-01-01 pasikeitusį teisinį reglamentavimą keleivių pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais paslauga tapo įteisinta ir apibrėžta, buvo numatyta tokios paslaugos teikimo tvarka ir pagal kurią keleivių pavėžėjimo paslauga skiriasi nuo taksi veiklos ir šiai veiklai nėra keliami taksi veiklos reikalavimai. Dėl to darytina išvada, kad nuo 2017-01-01 administracinė atsakomybė už keleivių pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais (ne taksi) veiklą, ją deklaravus teisės aktų numatyta tvarka, atsakomybė nėra taikoma. Priimdama 2017-01-11 nutarimą dėl nuobaudos skyrimo Komisija turėjo atsižvelgti į pasikeitusį keleivių vežimo veiklos reglamentavimą, tačiau, kaip matyti iš Nutarimo, to nebuvo padaryta, į įsigaliojusius ir juridinę galią turinčius aktus nebuvo atsižvelgta.

Iš G. L. prie skundo pateiktų dokumentų, jo paaiškinimų teisme, matyti, kad jis faktiškai teikė ne taksi, o keleivių pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais paslaugą. Jo transporto priemonė, su kuria buvo teikiama paslauga, buvo be taksi plafono, taksi reikalingos įrangos ir apipavidalinimo, buvo sudaręs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) sistema, teikiant pavėžėjimo paslaugą. G. L. keleivių pavėžėjimo veiklą pagal 2017-01-01 įsigaliojusius teisės aktus savivaldybės administracijai deklaravo 2017-01-09, t. y. iki 2017-01-11 Nutarimo jam priėmimo, todėl jo vykdytai veiklai nuo 2017-01-01 administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Šiuo atveju institucijos atstovės nurodytomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kuriose buvo nagrinėjami panašūs atvejai dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo, negali būti vienareikšmiškai remiamasi, nes nutartyse nurodytos nuobaudos buvo paskirtos iki 2017-01-01, kai dar nebuvo įsigalioję atitinkamų teisės aktų pakeitimai.

ATPK 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir nagrinėjimo vietoje.

Įvertinęs pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. L. administracinio teisės pažeidimo bylą Komisija išnagrinėjo nesilaikydama ATPK 8 straipsnio reikalavimų, neatsižvelgė į pasikeitusį jo vykdytos veiklos teisinį reglamentavimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Komisijos nutarimas yra naikintinas ATPK 250 straipsnio 6 punkto pagrindu (kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas) ir administracinio teisės pažeidimo byla G. L. nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 6 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. L. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2017 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-82519722-17 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. L. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.