Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Kadangi atsakovei nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. 2016 m. lapkričio 10 d. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 32). Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas/patalpa-kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuris Vilniaus miesto tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise perduotas naudoti ir valdyti ieškovui (el. b. l. 5). Tarp atsakovės A. Š. ir ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2014 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. 1.40-BT14/0251, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos narei K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota bendrabučio gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini); nuomos sutarties terminas iki 2017 m. gegužės 21 d. (el. b. l. 6-10). Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Minėtos nuomos sutarties 12, 32 punktais atsakovė įsipareigojo laiku mokėti buto nuomos ir kitų paslaugų mokesčius ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nuomojamo buto adresu deklaruoja ir savo gyvenamają vietą (el. b. l. 4).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. liko skolinga ieškovui 286,27 Eur. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, taip pat mokesčių paskaičiavimo lentelės (el. b. l. 11, 13-14). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 286,27 Eur skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Susitarimo 35 punkte numatyta, kad atsakovė už termino sumokėti nuomos ir kitus mokesčius praleidimą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius. Ieškovas atsakovei paskaičiavo 21,58 Eur dydžio delspinigius už 6 mėnesių laikotarpį (el. b. l. 12). Atsižvelgiant į į tai, kad atsakovė praleido terminą sumokėti nuomos mokestį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 21,58 Eur delspinigius laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (307,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 16,16 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai 286,27 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 27 euro centų) skolą, 21,58 Eur (dvidešimt vieno euro ir 58 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (307,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16,16 Eur (šešiolikos eurų ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.