Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-05-18 · Civilinė byla Nr. eB2-292-856/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-05-18Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-07-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-18
Bylos Nr.
eB2-292-856/2023
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00184-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-292-856/2023Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00184-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.3.7.1; 3.2.7.1; 3.4.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ pareiškimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Techsis“ nemokumo administratorė „Revertus“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo, be kita ko, prašė netvirtinti UAB „Tilta“ 354 759,51 Eur kreditorinio reikalavimo. Nemokumo administratorė prašyme nurodė, kad 2023-02-21 gavo UAB „Tilta“ kreditorinį reikalavimą, kuriuo prašoma įtraukti UAB „Tilta“ į UAB „Techsis“ antros eilės kreditorių sąrašą su 354 759,51 Eur kreditoriniu reikalavimu, kurį sudaro 331000 Eur kompensacija, patvirtinta taikos sutartimi, ir 23 759,51 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad tiek bylinėjimosi išlaidos, tiek taikos sutartimi patvirtinta kompensacija yra priteistos civilinėje byloje Nr. e2-860-538/2021, kurioje bylos šalimis buvo UAB „Tilta“ ir AB „Klaipėdos vanduo“. UAB „Tilta“ savarankiškai priėmė sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu AB „Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu, savo sprendimu prisiėmė įsipareigojimą išmokėti AB „Klaipėdos vanduo“ 331 000 Eur kompensaciją, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis šis įsipareigojimas galėtų būti perkeltas UAB „Techsis“. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą atlyginti byloje patirtas 23 759,51 Eur bylinėjimosi išlaidas – UAB „Tilta“ savarankiškai inicijavo teisminį procesą, sudarė taikos sutartį ir prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas BUAB „Techsis“, kuri į bylą net nebuvo įtraukta. Terminas kreditorinių reikalavimų pareiškimui bankroto byloje baigėsi 2022-12-07, tuo tarpu UAB „Tilta“ nepagrįstą kreditorinį reikalavimą pateikė praleidus reikalavimo teikimo terminą daugiau nei dviem mėnesiais, nenurodė jokių svarbių, pateisinamų priežasčių, dėl ko terminas buvo praleistas, bei neprašė jo atnaujinti.

2. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ kreditoriniai reikalavimai, o nemokumo administratorės ginčijamą uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ 354 759,51 Eur kreditorinį reikalavimą nutarta išskirti į atskirą bylą ir nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

3. Nemokumo administratorė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog tiek bylinėjimosi išlaidos, tiek taikos sutartimi patvirtinta kompensacija yra priteistos civilinėje byloje Nr. e2-860-538/2021, kurioje bylos šalimis buvo UAB „Tilta“ ir AB „Klaipėdos vanduo“. UAB „Tilta“ savarankiškai priėmė sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu AB „Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu, savo sprendimu prisiėmė įsipareigojimą išmokėti AB „Klaipėdos vanduo“ 331 000 Eur kompensaciją, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis šis įsipareigojimas galėtų būti perkeltas UAB „Techsis“. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą atlyginti byloje patirtas 23 759,51 Eur bylinėjimosi išlaidas – UAB „Tilta“ savarankiškai inicijavo teisminį procesą, sudarė taikos sutartį ir prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas BUAB „Techsis“, kuri į bylą net nebuvo įtraukta.

4. Pareiškėja UAB „Tilta“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, jog prašo: atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jei teismas spręstų, kad jis buvo praleistas; patvirtinti UAB „Tilta“ pareikštą 354 759,51 Eur kreditorinį reikalavimą; įtraukti UAB „Tilta“ į atsakovės BUAB „Techsis“ kreditorių sąrašą su 354 759,51 Eur kreditoriniu reikalavimu. Pareiškėja nurodė, kad BUAB „Techsis“ bankroto administratorius kreditorės UAB „Tilta“ neinformavo apie atsakovei UAB „Techsis“ iškeltą bankroto bylą ir 2022-10-25 teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą bei pranešimo pateikti kreditorinį reikalavimą kreditorei UAB „Tilta“ nepateikė. Apie tai, kad UAB „Techsis“ keliama bankroto byla, kreditorei nepranešė ir pati atsakovė. Apie atsakovei keliamą/iškeltą bankroto bylą UAB „Tilta“ nebuvo žinoma ir ji byloje dėl to nedalyvavo. Apie tai, kad UAB „Techsis“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Tilta“ sužinojo atsitiktinai iš kito atsakovės kreditoriaus UAB „Regejus“, dėl ko UAB „Tilta“ nedelsiant kreipėsi į BUAB „Techsis“ bankroto administratorių ir šiam nurodžius kontaktinius duomenis kreditorinio reikalavimo pareiškimui, UAB „Tilta“ 2023-02-21 administratoriaus įgaliotam asmeniui K. S. išsiuntė kreditorinį reikalavimą, kad UAB „Tilta“ būtų įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti būtų užvilkintos bankroto procedūros, ar kad atsirastų kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administratoriui pažeidus pareigą informuoti bankrutuojančios įmonės kreditorių apie jo teisę pateikti kreditorinį reikalavimą ir nesant įrodymų, kad kreditorius būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis, praleistas terminas kreditoriui pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

5. Nurodo, jog atsakovės BUAB „Techsis“ civilinė atsakomybė ir UAB „Tilta“ kreditorinis reikalavimas yra kildinami iš atsakovės BUAB „Techsis“ neįvykdytos Rangos sutarties ir Jungtinės veiklos sutarties. 2017-08-28 tarp UAB „Tilta“ ir UAB „Techsis“ buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria abi šalys susitarė dalyvauti projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdos rajone II etapas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame konkurse ir bendrai veikti panaudojant savo finansinius, materialiuosius ir kitus išteklius siekiant Jungtinės veiklos sutarties tikslų įgyvendinimo. Pagal Jungtinės veiklos sutartį UAB „Techsis“ įsipareigojo atlikti 90 procentų visų rangos darbų. 2018-08-21 UAB „Techsis“, tuo metu buvusi pagrindiniu partneriu pagal Jungtinės veiklos sutartį, pasirašė su užsakovu AB „Klaipėdos vanduo“ Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra (duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu UAB „Techsis“ įsipareigojo atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos/rekonstrukcijos darbus. Darbai Rangos sutarties pagrindu turėjo būti atlikti per 22 mėnesius nuo Rangos sutarties vykdymo pradžios, t. y. ne vėliau kaip iki 2020-07-03, tačiau UAB „Techsis“ rangos darbų iki nustatyto termino neužbaigė.

6. Užsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ sutiko dėl termino įvykdyti Rangos sutarties darbus pratęsimo iki 2021-09-03, tačiau su sąlyga, kad UAB „Tilta“ taps atsakinguoju parneriu pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl tarp UAB „Tilta“ ir UAB „Techsis“ 2020-08-19 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo UAB „Techsis“ įsipareigojo atlikti 70 procentų visų rangos darbų pagal Rangos sutartį, tačiau UAB „Techsis“ vėlgi rangos darbų ir pratęstu Rangos sutarties įvykdymo terminu neįvykdė.

7. UAB „Techsis“ pažeidė Jungtinės veiklos sutartį ir Rangos sutartį, neatliko Rangos sutartyje numatytų darbų iki nustatyto termino pabaigos, dėl ko užsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2021-09-28 vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir pareikalavo atlyginti nuostolius – sumokėti delspinigius už laiku neįvykdytus rangos darbus ir sutarties nutraukimo kompensaciją, kadangi Rangos sutartimi atliekami darbai buvo dalinai finansuojami iš Europos sąjungos struktūrinių fondų pagal projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“ (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio finansavimo periodas baigėsi ir užsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ objektyviai negalės laiku užbaigti Projekto veiklų, ko pasėkoje nukentėtų viešasis interesas.

8. UAB „Tilta“, kaip atsakingasis partneris pagal Jungtinės veiklos sutartį prieš užsakovą AB „Klaipėdos vanduo“, ir užsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ civilinėje byloje Nr. e2-860-538/2021 sudarė taikos sutartį, kurios pagrindu UAB „Tilta“ sutiko išmokėti užsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ 331 000 Eur kompensaciją (288 955,63 Eur kompensacijos už neįvykdytą Rangos sutartį ir 42 044,37 Eur delspinigių), tokiu būdu taikiai sureguliuojant Rangos sutarties neįvykdymą, už ką yra atsakinga UAB „Techsis“, neigiamas finansines ir teisines pasekmes.

9. Pagal šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, Rangos sutarties nutraukimo dieną (2021-09-28) UAB „Techsis“ nebuvo atlikusi savo rangos darbų dalies, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti užsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ naudai pagal Jungtinės veiklos sutartį. Aplinkybė, kad kreditorei UAB „Tilta“ formaliai kaip atsakingajai partnerei pagal Jungtinės veiklos sutartį teko padengti užsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ 331 000 Eur dydžio finansines netesybas dėl UAB „Techsis“ neįvykdytų Rangos ir Jungtinės veiklos sutarčių, neatleidžia atsakovės BUAB „Techsis“ nuo civilinės atsakomybės prieš UAB „Tilta“ atlyginti dėl BUAB „Techsis“ kaltės patirtus finansinius nuostolius. Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad vykdant sutartį partneriai perkančiajai organizacijai turės solidarios prievolės skolininkų ir kreditorių teises ir pareigas bei perkančiajai organizacijai solidariai atsakys už prievolių neįvykdymą. Solidariąją pareigą įvykdęs partneris turi teisę regreso tvarka reikalauti patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo iš kaltojo partnerio ar kaltųjų partnerių proporcingai jų kaltei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

10. Kreditorė UAB „Tilta“ dėl atsakovės BUAB „Techsis“ kaltės, šiai neįvykdžius rangos darbų pagal Rangos sutartį, dėl ko užsakovas nutraukė Rangos sutartį, patyrė 354 759,51 Eur nuostolius, susidedančius iš 331 000 Eur mokamos kompensacijos sumos užsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ ir 23 759,51 Eur teisinių išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-860-538/2021. Kaip numatyta Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte, UAB „Tilta“, kaip atsakingasis partneris atsiskaitęs su užsakovu AB „Klaipėdos vanduo“, turi teisę regreso tvarka reikalauti patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo iš kaltojo partnerio UAB „Techsis“. Todėl UAB „Tilta“ turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Techsis“ reikalauti atlyginti šias dėl BUAB „Techsis“ kaltės patirtas finansines išlaidas – nuostolius, dėl ko pareiškė BUAB „Techsis“ bankroto byloje 354 759,51 Eur kreditorinį reikalavimą regreso tvarka. Civilinė atsakomybė už rangos darbų ir Jungtinės veiklos sutarties neįvykdymą ir dėl to kilusias neigiamas finansines pasekmes tenka BUAB „Techsis“ tiek pagal Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktą, tiek pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, 6.14 straipsnio 1 dalį.

11. Atsakovė UAB „Techsis“ neatliko rangos darbų, neįvykdė Rangos ir Jungtinės veiklos sutarčių (neteisėti veiksmai), yra atsakinga už savo neteisėtais veiksmais sukeltus nuostolius ir dėl to kilusias neigiamas teisines pasekmes: užsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ dėl laiku neįvykdytų rangos darbų vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, dėl ko UAB „Tilta“ ne tik negavo suplanuotų pajamų pagal Jungtinės veiklos sutartį, bet ir turėjo atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, nors kaltas ir atsakingas už tokias pasekmes yra BUAB „Techsis“ (egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.246-6.249 straipsnį).

12. Nors BUAB „Techsis“ nebuvo įtraukta į civilinę bylą, kurioje patvirtinta Taikos sutartis, tačiau pats nedalyvavimas per se (savaime) nepaneigia fakto, kad BUAB „Techsis“ neįvykdė Jungtinės veiklos ir Rangos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, taip pat neatleidžia BUAB „Techsis“ nuo civilinės atsakomybės UAB „Tilta“ atžvilgiu už įsipareigojimų neįvykdymą ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti regreso tvarka UAB „Tilta“ patirtus nuostolius, kaip tai numatyta Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte. Be to, CK 6.14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Techsis“ nedalyvavo minėtoje civilinėje byloje, gali būti vertinama tik prejudicijos prasme, o ne apskritai kaip naikinanti atsakovės UAB „Techsis“ civilinę atsakomybę už neįvykdytas Rangos ir Jungtinės veiklos sutartis.

13. Aplinkybė, kad UAB „Techsis“ neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą UAB „Tilta“ 354 759,51 Eur sumai išrašytos ir apmokėjimui atsakovei UAB „Techsis“ pateiktos 2023-01-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), nepaneigia UAB „Tilta“ pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, o atskleidžia BUAB „Techsis“ nesąžiningumą siekiant išvengti atsakomybės Jungtinės veiklos sutarties partneriui - kreditoriui UAB „Tilta“ už Rangos sutartimi ir Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą.

14. UAB „Tilta“ UAB „Techsis“ restruktūrizavimo bylą iškėlusiam Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-397-856/2022 buvo pateikusi UAB „Tilta“ 331 000 Eur kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius rašytinius/finansinius dokumentus, jie Šiaulių apygardos teismo buvo įvertinti kaip pagrįsti, dėl ko kreditorė UAB „Tilta“ buvo įtraukta į UAB „Techsis“ restruktūrizavimo bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovė UAB „Techsis“ ankstesnėje restruktūrizavimo byloje neginčijo nei UAB „Tilta“ kaip kreditoriaus/trečiojo asmens statuso/teisių, nei UAB „Tilta“ pateiktų dokumentų/informacijos, pagrindžiančios UAB „Tilta“ turimą galiojantį nepatenkintą kreditorinį reikalavimą UAB „Techsis“ atžvilgiu.

Pareiškimas netenkinamas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

16. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Techsis“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Revertus“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

18. Siekdamas užtikrinti viešąjį interesą ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, įmonės kreditorių teisėtų interesų apsaugą, teismas pareiškėjos UAB „Tilta“ prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytas aplinkybes pripažįsta svarbiomis, todėl sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti UAB „Techsis“ bankroto byloje (CPK 78 straipsnis, JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo

19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas <···> finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

21. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo, teismas, siekdamas užtikrinti byloje vyraujantį viešą interesą bei teisingumo ir protingumo principų laikymąsi, turi imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti prašymo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2327/2013). Viešo intereso egzistavimas bankroto bylose suponuoja teismo aktyvumo pareigą, kuri negali būti ir nėra suprantama bei vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui šiuo pagrindu pateisinant šalių pasyvų elgesį procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai).

22. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, taip pat šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1407-241/2020).

23. Taigi, kilus ginčui dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėti turi teigianti, o ne neigianti proceso šalis. Taigi, būtent UAB „Tilta“ teko procesinė pareiga įrodyti, kad ji turi galiojantį ir privalomą reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Techsis“. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjos į bylą pateikti į rodymai neįrodo, kad jos finansinis reikalavimas yra galiojantis ir privalomas UAB „Techsis“. Šią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodomų aplinkybių.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-28 tarp UAB „Tilta“ ir UAB „Techsis“ buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria abi šalys susitarė dalyvauti projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdos rajone II etapas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame konkurse ir bendrai veikti panaudojant savo finansinius, materialiuosius ir kitus išteklius siekiant Jungtinės veiklos sutarties tikslų įgyvendinimo. Pagal Jungtinės veiklos sutartį UAB „Techsis“ įsipareigojo atlikti 90 procentų visų rangos darbų. 2018-08-21 UAB „Techsis“ ir UAB „Tilta“ pasirašė su užsakovu AB „Klaipėdos vanduo“ Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra (duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu jungtinės veiklos partneriai UAB „Techsis“ ir UAB „Tilta“ įsipareigojo atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos/rekonstrukcijos darbus. Sutarties trukmė - 36 mėnesiai (Rangos sutarties 3 p.).

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (civilinė byla Nr. e2-315-538/2022) nustatyta, kad UAB „Tilta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atliktą vienašališką 2018-08-21 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2021-09-14 raštu Nr. 2021/S.4-5/1.E-, neteisėtu; priteisti ieškovei UAB „Tilta“ iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ 696 313,08 Eur sumą; priteisti ieškovei UAB „Tilta“ iš atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje dalyvavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. UAB „Techsis“ šioje byloje nedalyvavo jokiu procesiniu statusu.

26. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ minėtoje civilinėje byloje pateikė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti. Nurodė, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, jog 2018-09-21 šalys pasirašė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos/rekonstrukcijos darbus, darbai Sutarties pagrindu turėjo būti atlikti per 22 mėnesius nuo Sutarties vykdymo pradžios, t. y. ne vėliau kaip iki 2020-07-03, tačiau dėl atsiradusių nenumatytų ir nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2021-09-04, 2021-09-14 užsakovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo rangovą, kad rangovui atsisakius sumokėti kompensacijas, nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento pratęsimo ir reikalaujant darbų atlikimui skirti papildomai 10 mėnesių, užsakovas nuo 2021-09-28 vienašališkai nutraukė Sutartį ir dėl šių aplinkybių kilo šalių ginčas teisme, kurį siekdamos spręsti efektyviai, abipusiai naudingiausiu būdu, šalys vykdė derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir abipusių nuolaidų būdu pripažindamos, jog Sutarties vykdymo eigoje iškilo eilė nesklandumų ir atsirado nenumatytos, nuo šalių nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė laiku ir efektyviai įgyvendinti Sutartį, todėl šalys pripažindamos, kad rangovas yra tinkamai įvykdęs dalį Sutartyje numatytų atlikti darbų, o likusių darbų atlikimas dėl nuo šalių nepriklausančių techninių priežasčių yra komplikuotas, o dažnai ir neįmanomas, atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi atliekami darbai dalinai finansuojami iš Europos sąjungos struktūrinių fondų pagal Projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“ (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio finansavimo periodas šiuo metu baigiasi ir užsitęsus teisminiams ginčams užsakovas objektyviai niekaip negalės laiku užbaigti Projekto veiklų, ko pasėkoje nukentėtų viešas interesas, siekdamos užbaigti teisminį ginčą idant išvengti bylinėjimosi ir siekiant tinkamai pasiekti Projekto tikslus, atsižvelgiant į šalių ketinimus ir tikruosius tikslus, abipusių nuolaidų keliu susitarė ginčą baigti taikiai ir vykdyti visus iki šios Taikos sutarties pasirašymo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, patikslinant juos ta apimtimi, dėl kurios yra pasisakyta šioje Taikos sutartyje.

27. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-315-538/2022 patvirtino taikos sutartį tarp AB „Klaipėdos vanduo“ – Užsakovas (Atsakovas), ir UAB „Tilta“ – Rangovas (Ieškovas). Taikos sutartimi šalys susitarė, kad Užsakovas priima pagal Sutartį Rangovo pateiktą 2021-10-12 suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 321 061,81 Eur sumai (Aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtina, kad Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai atlikti tinkamai (Taikos sutarties 1.3 p.). Užsakovui šia Taikos sutartimi priėmus ir patvirtinus Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Rangovas ne vėliau kaip per 5 dienas po šios Taikos sutarties patvirtinimo teisme panaikina 2021-10-12 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašo bei pagal Sutarties nuostatas pateikia Užsakovui naują PVM sąskaitą faktūrą už Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų atlikimą mokėtinai 288 955,63 Eur sumai, o Užsakovas šią PVM sąskaitą faktūrą priima (Taikos Sutarties 1.4 p.). Rangovas įsipareigoja išmokėti kompensaciją Užsakovui, sudarančią 331 000 Eur bendrą sumą, iš kurios (Taikos sutarties 1.5 p.): 288 955,63 Eur suma užskaitoma iš Užsakovo Rangovui mokėtinos sumos šiai sumai (užskaitos sąskaitai) ne vėliau kaip per 10 dienų po šios Taikos sutarties patvirtinimo teisme pasirašant Šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame aiškiai būtų matomas buhalterinis nurodytos sumos įskaitymo atlikimas (Užsakovas neapmoka, o Rangovas neturi teisės reikalauti apmokėti šios Taikos sutarties 1.3 punkte nurodyto Akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1.4 punkte nurodytos PVM sąskaitos faktūros mokėtinos sumos) (Taikos Sutarties 1.5.1 p.; likusią 42 044,37 Eur sumą Rangovas pagal šią Taikos sutartį išmoka Užsakovui bankiniais pavedimais per 15 mėnesių laikotarpį po šios Taikos sutarties patvirtinimo teisme. Rangovas, nereikalaudamas jokių kitų mokėjimo dokumentų, pirmu mokėjimu, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šios Taikos sutarties patvirtinimo teisme, sumoka Užsakovui 2 844,37 Eur sumą ir toliau kas mėnesį atlieka mokėjimus ne mažiau kaip po 2 800 Eur ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę dieną į Užsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, kol bus išmokėta visa 42 044,37 Eur suma (Taikos sutarties 1.5.2 p.); tuo atveju, jei ankščiau nei Rangovas išmokės visą 42 044,37 Eur sumą Užsakovui atsiras prievolė išmokėti Rangovui pagal Sutarties nuostatas sulaikytas sumas, tos sumos bus neišmokamos, o užskaitomos, kol bus sudengta visa 42 044,37 Eur suma; tokiu atveju Šalys pasirašys tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį bus užskaitomos tokios sumos (Taikos sutarties 1.5.3 p.). Šalys susitarė, kad Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims (Taikos sutarties 1.9 p.).

28. Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Jeigu solidarioji prievolė yra nepiniginė, atgręžtinio reikalavimo atveju įvykdžiusiam solidariąją prievolę skolininkui kiti bendraskoliai išmoka piniginę kompensaciją. Nustatytos taisyklės taikomos paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas (CK 6.9 straipsnio 1-3 dalys).

29. Nagrinėjamu atveju 2017-08-28 tarp UAB „Tilta“ ir UAB „Techsis“ sudarytoje Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkte nustatyta partnerių atsakomybė. Šalys susitarė, kad vykdant Sutartį partneriai perkančiajai organizacijai turės solidarios prievolės skolininkų ir kreditorių teises ir pareigas bei perkančiajai organizacijai solidariai atsakys už prievolių neįvykdymą. Solidariąją pareigą įvykdęs partneris turi teisę regreso tvarka reikalauti patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo iš kaltojo partnerio ar kaltųjų partnerių proporcingai jų kaltei (Jungtinės veiklos sutarties 4.1 p.). Partnerių tarpusavio atsakomybė skirstoma atsižvelgiant jų kaltei. Partneriai privalo imtis visų protingų priemonių siekdami išvengti arba galimai sumažinti nenumatytas išlaidas ir nuostolius (Jungtinės veiklos sutarties 4.2 p.). Jeigu kuris nors partneris pažeidžia Sutarties nuostatas arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus prieš perkančiąją organizaciją, pagrindinis partneris turi teisę sustabdyti tolimesnę tokio partnerio veiklą raštu apie tai informavęs kitą partnerį, atlikti už jį perkančiajai organizacijai prisiimtus įsipareigojimus bei gauti už atliktus darbus atlyginimą (Jungtinės veiklos sutarties 4.4 p.).

30. Pažymėtina, kad pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog užsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ sutiko dėl termino įvykdyti Rangos sutarties darbus pratęsimo iki 2021-09-03, tačiau su sąlyga, kad UAB „Tilta“ taps atsakinguoju parneriu pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl tarp UAB „Tilta“ ir UAB „Techsis“ 2020-08-19 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo UAB „Techsis“ įsipareigojo atlikti 70 procentų visų rangos darbų pagal Rangos sutartį, tačiau UAB „Techsis“ vėlgi rangos darbų ir pratęstu Rangos sutarties įvykdymo terminu neįvykdė.

31. Taigi, pareiškėja, teigdama, kad atsakovės BUAB „Techsis“ civilinė atsakomybė ir UAB „Tilta“ kreditorinis reikalavimas yra kildinami iš atsakovės BUAB „Techsis“ neįvykdytos Rangos sutarties ir Jungtinės veiklos sutarties, turėjo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad BUAB „Techsis“ pažeidė Jungtinės veiklos sutartį ir Rangos sutartį, neatliko Rangos sutartyje numatytų darbų iki nustatyto termino pabaigos, nepateikdama jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

32. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog, kaip teigia pareiškėja, UAB „Techsis“ 2020-08-19 sudarytu susitarimu prie Jungtinės veiklos sutarties įsipareigojo atlikti 70 procentų visų rangos darbų pagal Rangos sutartį, pareiškėja turėjo įrodyti, kokia apimtimi UAB „Techsis“ neatliko savo įsipareigojimų, tačiau tokios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Iš esmės teismas kritiškai vertina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad dėl Rangos sutarties nevykdymo buvo atsakinga tik UAB „Techsis“. Tokį teismo įsitikinimą suponuoja tai, kad UAB „Techsis“ nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. e2-315-538/2022 nagrinėjimą. Be to, AB „Klaipėdos vanduo“, pateikdama prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Tilta“ ir AB „Klaipėdos vanduo“, nurodė, kad Rangos sutarties vykdymo eigoje iškilo eilė nesklandumų ir atsirado nenumatytos, nuo šalių nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė laiku ir efektyviai įgyvendinti Sutartį, todėl šalys pripažino, kad rangovas yra tinkamai įvykdęs dalį Sutartyje numatytų atlikti darbų, o likusių darbų atlikimas dėl nuo šalių nepriklausančių techninių priežasčių yra komplikuotas, o dažnai ir neįmanomas. Kartu teismas pažymi, kad UAB „Tilta“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytoje taikos sutartyje nėra jokių sąlygų, tiesiogiai susijusių su UAB „Techsis“ teisėmis ar pareigomis, nėra net užuominų apie tai, jog galimai tas nenumatytas aplinkybes sąlygojo UAB „Techsis“ atlikti/neatlikti veiksmai ir pan. Taigi, byloje iš esmės nėra pateikta jokių patikimų įrodymų apie UAB „Techsis“ sutartinių reikalavimų nevykdymo apimtį (pvz., pareiškėjos siųstų pretenzijų UAB „Techis“, atliktų darbų aktų, defektinių aktų ir pan.), nors, teismo vertinimu, pareiškėja, kaip veikianti bendrovė ir disponuojanti visais savo dokumentais, turėjo visas galimybes įrodinėti ir įrodyti UAB „Techsis“ sutartinių reikalavimų nevykdymą. Teismas neturi galimybės nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo neatlikti, ar tai buvo neatlikti darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti UAB „Techsis“ pagal Rangos sutartį, bet neatliko ar atliko netinkamai, ar visgi buvo neatlikti darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti pati pareiškėja. Kaip jau minėta, Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, kad vykdant Sutartį partneriai perkančiajai organizacijai turės solidarios prievolės skolininkų ir kreditorių teises ir pareigas bei perkančiajai organizacijai solidariai atsakys už prievolių neįvykdymą, solidariąją pareigą įvykdęs partneris turi teisę regreso tvarka reikalauti patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo iš kaltojo partnerio ar kaltųjų partnerių proporcingai jų kaltei, partnerių tarpusavio atsakomybė skirstoma atsižvelgiant jų kaltei. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėja, regreso tvarka reikalaudama patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo, neįrodė UAB „Techsis“ civilinės atsakomybės. Be to, pažymėtina, jog jei pareiškėjos ir UAB „Techsis“ atsakomybė yra solidari, neaišku, dėl kokių priežasčių prašoma patvirtinti kreditorinį reikalavimą visai sumai.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su BUAB „Techsis“ nemokumo administratore, kad UAB „Tilta“ savarankiškai priėmė sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu AB „Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu, tik savo sprendimu prisiėmė įsipareigojimą išmokėti AB „Klaipėdos vanduo“ 331 000 Eur kompensaciją, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pareiškėjos taikos sutartimi įsipareigota sumokėti 331000 Eur kompensacija ir pareiškėjos byloje patirtos 23 759,51 Eur bylinėjimosi išlaidos, galėtų būti perkeltos BUAB „Techsis“, kuri net nedalyvavo minėtos civilinės bylos nagrinėjime ir negalėjo pareikšti savo pozicijos dėl AB „Tilta“ prisiimto įpareigojimo išmokėti kompensaciją bei taikos derybose.

34. Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėja UAB „Tilta“ neįrodė savo reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Techsis“ bankroto byloje pareiškėjos UAB „Tilta“ 354 759,51 Eur dydžio finansinis reikalavimas netvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tilta“ atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ bankroto byloje.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ pareiškimo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti.

Netvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ 354 759,51 Eur finansinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ bankroto byloje.

Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokomo administratorei, pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė