Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nutarta iškelti fizinio asmens bankroto bylą R. S., suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, UAB „Conlex“ ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, Pareiškėja nurodė, kad jos įsipareigojimai sudaro 158 407, 29 Eur sumą. Gaunamos pajamos yra vidutiniškai 473, 42 Eur per mėnesį. Skoliniai įsipareigojimai susidarė iš būsto paskolos ir nevykdant pareigos mokėti už komunalines paslaugas. Pareiškėja nurodo, kad turi nekilnojamojo turto ½ dalį buto ir ½ dalį sandėliuko, tačiau minėto turto neužtenka įsipareigojimams padengti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, atsiliepime nurodė, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 224, 09 Eur sumą. Pareiškėjos skola bankui sudaro 79 126, 18 Eur sumą. Tuo tarpu, suinteresuoto asmens skaičiavimu pareiškėjo turto, t. y. buto adresu (duomenys neskelbtini), vertė 84 959, 40 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė R. S. bankroto bylą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skola (solidari su buvusius sutuoktiniu) kreditoriui AB „Swedbank“ – 74 701, 03 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 224, 09 Eur, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 2 863, 62 Eur, UAB „Conlex“ – 255, 45 Eur. Bendra suma sudaro 78 044, 19 Eur.

Taip pat, teismas nustatė, kad pareiškėjos turto vertė, sprendžiant pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir kitus dokumentus yra 29 299, 50 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 463, 78 Eur/mėn.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja yra nemoki Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau –FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies, nuostatų prasme, ir nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iškelti bankroto bylą, pareiškėjai iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-46834-432/2017 ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma yra 78 044, 19 Eur, taigi nėra abejonių, kad skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA), todėl pareiškėja atitinka vieną iš nemokumo sąlygų.Tačiau, anot apelianto, pareiškėja neatitinka kitos nemokumo sąlygos – negalėjimo vykdyti skolinių įsipareigojimų, nes pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė viršija arba iš esmės yra lygi skolinių įsipareigojimų sumai.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo turto dalies vertę, nepagrįstai neįvertino ir bendraskoliui A. S. priklausančios nekilnojamojo turto dalies vertės. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja yra solidari skolininkė su buvusiu sutuoktiniu ir turtas bus parduodamas visas iš varžytinių. Nurodo, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko ir dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 58 214 Eur. Apeliantas pažymi, kad vertė nurodyta vadovaujantis senais duomenimis. Apelianto skaičiavimu šiuo metu turto vertė galėtų siekti 84 959, 40 Eur sumą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti turto vertę, kai tuo tarpu įkeisto turto vertė yra esminė, sprendžiant apie pareiškėjos mokumą.Pareiškėja R. S. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjos skolinius įsipareigojimus patvirtina tai, kad bankas yra nutraukęs kredito sutartį ir pradėjęs priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Nesutinka su apelianto nurodama buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei sandėliuko ir žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), verte – 84 959, 40 Eur. Net ir vadovaujantis apelianto nurodama suma, parduodant iš varžytinių sudarytų 67 967, 52 Eur. Pardavus turtą už šią sumą nepadengtos skolos suma liktų mažiausiai 10 076, 67 Eur. Taip pat pažymi, kad turtas yra apsunkintas hipotekos ir priklauso su kitu asmeniu. Pareiškėja pažymi, kad turto vertė masinio vertinimo būdu sudarė 58 214 Eur sumą. Pažymi, kad suinteresuoto asmens sutikimu pareiškėja bandė parduoti turtą savarankiškai daugiau kaip du mėnesius, tačiau nei už suinteresuoto asmens nurodytą kainą, nei už mažesnę, turto parduoti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl asmens nemokumo nustatymo

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus, t. y. fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Atsižvelgiant į pareiškimo pateikimo datą ši suma turi viršyti 9 500 Eur.

Apeliantas atskiruoju skundu, nesutikdamas su bankroto bylos pareiškėjai iškėlimu, apeliuoja į dvi aplinkybes: pirma, į tai, kad teismas nenustatė, jog pareiškėja negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų; antra, teismas netinkamai nustatė pareiškėjai priklausančio turto vertę.

Teismas sprendė, kad skola kreditoriams sudaro ne mažiau kaip 78 044, 19 Eur, o pareiškėjai, priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertė sudaro 29 299, 50 Eur (pareiškėjai priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)), gaunamos pajamos – darbo užmokestis UAB „Kotryna“ 463, 78 Eur, todėl pardavus pareiškėjai priklausantį turtą, įsiskolinimas nebūtų padengtas.

Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės jis laikytinas mokiu. FABĮ nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įkeisto turto vertė yra 29 299, 50 Eur, įsipareigojimų suma 48 744, 69 Eur (bendra skolinių įsipareigojimų suma – 78 044, 19 Eur) viršija pareiškėjos turto vertę, t. y. teismas iš esmės sprendė, kad realizavus pareiškėjai priklausantį turtą dar liktų nepamokėta 48 744, 69 Eur skolinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios teismo išvados nepagrįstos bylos įrodymais.

Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 sprendimą, kuriuo nutraukta pareiškėjos santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių) skolininkės 74 701, 03 Eur prievolė AB „Swedbank“ yra solidari su buvusiu sutuoktiniu A. S.. Šio, reikalavimo užtikrinimui įkeistas, pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui, dalinės nuosavybės teise (po ½) priklausantis butas, pagalbinės patalpos ir žemės sklypo dalis (žr. nutarties 15 p.).

Šioje dalyje, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik ½ turto vertės, nes pareiškėjos įsiskolinimas hipotekos kreditoriui yra solidarus ir atsižvelgiant į tai, kad yra pradėtas priverstinis vykdymas, akivaizdu, kad pardavus hipoteką įkeistą turtą bus dengiamas bendras solidarus įsiskolinimas. Taigi, šiuo atveju teismas iš esmės turėjo nustatyti ar pardavus hipoteka įkeistą turtą yra realu, jog bus padengta 74 701, 03 Eur solidari prievolė AB „Swedbank“, nes likusi teismo nustatytų įsiskolinimų suma sudaro 3 343, 16 Eur. Todėl, nustačius, jog yra objektyvios galimybės padengti 74 701, 03 Eur įsiskolinimą bankui, iš parduoto turto, nebūtų pagrindo pripažinti, kad pareiškėja yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.

Atskirajame skunde, apeliantas nurodo, kad portalo www.aruodas duomenimis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtė yra pareiškėja, vertė galėtų būti apie 84 959, 40 Eur. Šias aplinkybes apeliantas buvo nurodęs ir atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nustatydamas turto vertę, teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuri buvo pateikti kartu su pareiškimu, pagal kuriuos turto vertė nustatyta 58 599 Eur (buto ir pagalbinių patalpų vertė pagal masinį vertinimą atliktą 2007 m. rugpjūčio 20 d.) ir nedetalizuotais kitais dokumentais. Pažymėtina, kad teismas net ir remdamasis Nekilnojamo turto registro duomenimis nepagrįstai neįskaičiavo ir žemės sklypo vertės.

Teismas ne tik nepasisakė dėl apelianto pateiktų įrodymų dėl turto vertės, tačiau nustatydamas turto vertę nevertino ir nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sandorio metu, bei kreditavo sutarties sudarymo metu nurodomos turto vertės.

Sudarant 2007 m. liepos 26 d. buto, pagalbinės patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Gabijos investicijos“ buvo nurodyta, kad bendra įsigyjamo turto vertė yra 89 040, 20 Eur (307 438 Lt), o 2007 m. gegužės 29 d. sudarant Kreditavimo sutartį, bei suteikiant tai pačiai sumai kreditą, nurodyta, kad kredito ir turto rinkos vertės santykis yra 100 proc.

Taigi, teismas rėmėsi tų pačių metų duomenimis apie masinį vertinimą, kaip labiau patikimais, nei iš esmės tuo pačiu laikotarpiu sudarytuose sandoriuose nurodyta turto verte. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų dėl turto vertės, ir nepadarė dėl to objektyvių išvadų.

Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas esant keletui skirtingą turto vertę patvirtinančių įrodymų, abejones dėl tikrosios turto vertės teismas turi pašalinti, pareikalaudamas pateikti papildomų turto vertę patvirtinančių įrodymų arba paskirdamas byloje turto vertės nustatymo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Dėl solidarios prievolės

Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, esant solidariam buvusių sutuoktinių įsiskolinimui, buvusio sutuoktinio turtinės padėties ir galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Vėlesnėje kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Taigi, šiuo atveju, kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, nustačius, jog yra objektyvios galimybės padengti 74 701, 03 Eur solidarų įsiskolinimą bankui, pardavus solidariems skolininkams priklausantį turtą, kuris įkeistas bankui, nebūtų pagrindo pripažinti, kad pareiškėja yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos argumentais nurodytais atsiliepime į atskirąjį skundą, t. y. jog yra tikimybė, kad realizuojant turtą varžytinėse nebus gauta suma, kuri padengtų solidarų įsiskolinimą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja turėtų pateikti pagrindžiančius įrodymus (pvz. duomenimis kokią turto vertę nustatė antstolis; už kokią sumą siekė realizuoti ir pan.)

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo tinkamai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl asmens nemokumo ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo R. S. klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.