- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- TS-27-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35287-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- D. N.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. LK-N-145 netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal BK 243 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2024 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 2 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 24 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-145 netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis D. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, teistas 26 kartus, pasikartojantis nusikalstamo elgesio modelis (nusikaltimai finansinio ir smurtinio poveikio) bausmę atlieka paprastoje grupėje pusiau atvirame režime. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, slapstėsi nuo teisėsaugos. Nuteistasis neturi profesijos, yra sukaupęs gana mažą oficialaus darbo patirtį, atvykęs į įkalinimo įstaigą išreiškė motyvaciją darbinei veiklai. Mokosi 10 klasėje. Turi finansinių įsiskolinimų, savanoriškai jų nedengia. Nuteistasis geba atpažinti vieną probleminę sritį – alkoholio vartojimą, dėl šios problemos savanoriškai kreipėsi ir baigė tikslinę programą, tačiau neįžvelgia daugiau probleminių sričių. Nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bet turėtų patvirtintą, tik nenuolatinę gyvenamąją vietą. Nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Didelės žalos rizikos vertinimas – vidutinė rizika laisvėje (pažįstamiems asmenims), žema rizika įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. N. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. LK-N-145 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo skundas motyvuojamas tuo, kad jis per visa bausmės atlikimo laikotarpi lankė įvairias programas, dirbo, mokėsi, stengėsi elgtis nepriekaištingai. Yra skatintas už nepriekaištinga elgesį, gerą atlikimą darbinės veiklos funkcijų, taip pat darymo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas duoda pagrindą manyti, kad jis akivaizdžiai daro pažangą. Norint taikyti lygtinio paleidimo institutą Komisija turi vertinti ne kaip jis elgėsi laisvėje iki pradėjimo atlikti bausmę, bet kaip jis elgiasi bausmės atlikimo metu. Nutartyje vis primenama, kad jis būdamas laisvėje netinkamai elgėsi. Iki 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio jis buvo teistas tik 2000 m. Kadangi jis buvo teistas už lengvus ar apysunkius nusikaltimus ir po paskutinės bausmės atlikimo nuo 2000 m. laisvėje prabuvo daugiau 10 metų, teistumai iki 2021 m. gruodžio 1 d. turėtų būti išnykę ir skaičiuojant teistumus, jis yra teistas ne 26 kartus, o 4 kartus. Nors iki suėmimo vartojo alkoholį, tačiau padarė išvadas, kad dėl alkoholio vartojimo atsiranda įvairios problemos ir reikia galutinai apsispręsti, kad jam nereikia jo vartoti. Žinodamas, jog alkoholio vartojimas yra didelė problema, dėl šios problemos savanoriškai kreipėsi į kompetentingus asmenis dėl šios problemos išsprendimo, baigė tikslinę programą, kas leidžia manyti, kad nori tolimesnį gyvenimą gyventi blaiviai ir nekartoti klaidų, susijusių su alkoholio vartojimu. Jis darė viską, kad atsikratyti alkoholio priklausomybės ir gan gerai pasisekė tai padaryti. Atliekant laisvės atėmimo bausmę net minčių nekilo pavartoti alkoholį. Taip pat Komisija teigia, jog jis neįžvelgia daugiau probleminių sričių, bet neįvardino, kokios jos yra. Pas jį šiuo metu nėra tokių problemų, kurių negalėtų išspręsti. Jeigu gal ir atsiranda mažytė problemėlė, ją lengvai išsprendžia, todėl Komisija negalėjo vertinti jo įgūdžių dėl problemų sprendimo. Pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę iš pagrindų pakeitė savo gyvenimą. Bausmės atlikimo metu neturėjo tokių problemų, kurias nebūtų galėjęs išspręsti pats. Visada numato savo atliktų veiksmų pasekmes. Nuo pat pirmos dienos atvykus į kalėjimą atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, pradėjo savanoriškai dengti skolas, todėl Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, jog tariamai jis nedengia skolų, neatitinka tikrovės. Komisijos nutarime nėra nurodyta, kad jis yra orientuotas i savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visu aplinkybių visuma leidžia pagristai manyti, kad galima taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų institutą. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įvykdymas yra viena iš privalomu sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kaip ir nusikalstamo elgesio pažanga, bei pakankama/nepakankama nuteistojo elgesio korekcija – šias sąlygas jis vykdo stropiai bei esami dokumentai patvirtina apie daroma pažangą, tuo labiau Komisija pati neneigia, kad jis vykdo visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Jis, kaip gali, stengiasi ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, savo elgęsi kiek gali koreguoja teigiama linkme, bet šios aplinkybės, visumoje paėmus kartu, nebuvo vertinamos atitinkamai ir visapusiškai Komisijos. Sprendžiant iš Komisijos surašyto nutarimo netaikyti jam lygtino paleidimo instituto, Komisija nesigilino i aplinkybes, vertinančias jį teigiamai. Kad atsirado didesnė galimybė save realizuoti gerąja linkme, ką jis bando įgyvendinti. Kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime dirba, skatintas už gerą elgesį ir darbą, moka savanoriškai antstoliams skolas. Lankė įvairias programas, kurios leistų greičiau adaptuotis laisvėje ir pradėti naują, nepriekaištinga moralei gyvenimą, kas perša išvadą, kad Komisija surašydama nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikė šabloną tokio pobūdžio dokumentui surašyti. Tokiu būdu Komisija, surašydama savo baigiamąjį akta, nesilaikė baigiamojo akto motyvavimo racionalumo, sprendinio aiškumo reikalavimų, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir reikalavimus, baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagristas – jame padarytos išvados dėl reikšmingų aplinkybių turi būti išsamiai pagristos ir įvertintos. Komisija svarstydama klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo/netaikymo buvo neobjektyvi, šališka, visapusiškai neįvertino aplinkybių visumos turinčios reikšmės ir nutarimą priėmė formaliai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. skundas atmestinas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam D. N., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Nuteistasis savo pateiktame skunde akcentuoja tai, kad teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daromą akivaizdžią pažangą, kas turėtų būti laikytina materialiojo pagrindo egzistavimu. Su šiuo nuteistojo skundo argumentu teismas nesutinka sekančiai. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. vasario 4 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, o tokia rizika, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, juo labiau, kad nėra nustatyta jokia nuteistojo pažanga fiksuotąją riziką mažinti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio vartojimo; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.
Nors nuteistasis savo skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis lankė įvairias programas, dirbo, mokėsi, stengėsi elgtis nepriekaištingai ir kiek gali koreguoja savo elgesį teigiama linkme, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Be kita ko, iš byloje esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo rašto matyti, kad nuteistasis nuo 2025 m. vasario 20 d. iki 2025 m. kovo 31 d. vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau ir nebuvo skatintas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Priešingai, nuteistojo pataisos procesas, dabartinėje pataisos stadijoje yra labiau pasyvus nei aktyvus ir dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymas ir nenusikals.
Be to, sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis dėl nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų, kurių dengimas nėra aktyvus. Nors pats nuteistasis savo skunde nurodo, kad siuntė antstoliams lėšas, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, vis tik savanoriškai atlyginta suma yra itin nedidelė, kas neatspindi nuteistojo neabejotino siekio mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, juo labiau įvertinus ir jo pasyvų siekį dirbti įkalinimo įstaigoje. Be to, ši pasyviai valdoma nuteistojo elgesyje vyraujanti probleminė sritis kelia pagrįstą abejonę dėl sėkmingos darbinės integracijos. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesyje nustatytos probleminės sritys susijusios su lėšų tvarkymu, galimybe įsidarbinti yra itin aktualios ir privalo būti sprendžiamos esmingai, kadangi nesant finansinio stabilumo nuteistasis negalės sėkmingai įgyvendinti finansinių įsipareigojimų ir tai kelia pagrįstą abejonę dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę bei dėl to, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš to, kas aptarta akivaizdu, kad nuteistasis savo pataisos procesą dar privalo tęsti būdamas struktūruotoje aplinkoje, kryptingai ir nuosekliai eliminuojant problemines sritis iš savo elgesio. Tuo labiau, kad kaip aukščiau aptarta, nuteistojo elgesyje yra ne tik šios, tačiau ir itin daug kitų probleminių sričių, kurių visuma be kita ko ir sudaro vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis neturi realios gyvenamosios vietos galimo lygtinio paleidimo atveju, ji nors ir patvirtinta, tačiau nėra nuolatinė, kas, ir kitų duomenų visumoje, leidžia abejoti nuteistojo sėkminga reintegracija visuomenėje.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos, o ir neatliktos bausmės dalis dar yra laikytina ženklia, todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis pataisos procesas dar turi vykti įkalinimo įstaigoje, nuteistajam dedant maksimalias pastangas mažinti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jos įtaką nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškai.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. LK-N-145 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo D. N. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. LK-N-145 netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.