- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- 1S-200-926/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35287-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- D. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. (toliau –nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam skirta 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2024 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 2 d.
3. Komisija 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam D. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija, įvertinusi tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, teistas 26 kartus, pasikartojantis nusikalstamo elgesio modelis (nusikaltimai finansinio ir smurtinio poveikio), bausmę atlieka paprastojoje grupėje pusiau atviram režime, yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, slapstėsi nuo teisėsaugos, neturi profesijos, sukaupęs gana mažą oficialaus darbo patirtį, atvykęs į įkalinimo įstaigą išreiškė motyvaciją darbinei veiklai, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, turi finansinių įsiskolinimų, savanoriškai jų nedengia, kad geba atpažinti vieną probleminę sritį – alkoholio vartojimą, dėl jos savanoriškai kreipėsi ir baigė tikslinę programą, tačiau neįžvelgia daugiau probleminių sričių, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turėtų patvirtintą nenuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat kad nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos rizikos vertinimas – vidutinė rizika laisvėje (pažįstamiems asmenims), žema rizika įkalinimo įstaigoje, sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą Komisijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis nedaro jokios pažangos ir kad jo pataisos procesas yra pasyvus, nes per trumpą laiką už gerą elgesį, už gerai atliekamą darbą nuteistasis gavo du paskatinimus, taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvos grupės sąlygomis dėl to, kad atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas.
5.2. Nuteistojo teigimu, teismo išvada, kad jis neturi darbo patirties ar profesinės kvalifikacijos neatitinka tikrovės, nes jis visą laiką, būdamas laisvėje, vykdė individualią veiklą, mokėjo mokesčius, įgijo pakankamą darbo patirtį ir pakėlė profesinę kvalifikaciją. Taip pat nuteistasis nurodo, kad dirbdamas kalėjime gal ir gauna mažas pajamas, tačiau jas realizuoja optimaliai gerai, neišleidžia nepagrįstai nei vieno cento, todėl priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis neturi jokių lėšų valdymo sunkumų. Nuteistojo teigimu, kad nepaisant to, jog gaunamos pajamos yra labai mažos, jis sugeba išskirti kažkokią lėšų dalį savanoriškam skolos padengimui. Nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę jis turės darbą (individualią veiklą), dėl ko pajamos gerokai padidės ir galės daugiau skirti lėšų skolos padengimui, taip pat kad sąžiningai mokės mokesčius. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenys neatspindi nuteistojo neabejotino siekio mažinti turimus finansinius įsipareigojimus bei parodo jo pasyvų siekį dirbti įkalinimo įstaigoje, kadangi jis maksimaliai išnaudoja galimybę dirbti kalėjime ir dirba tiek, kiek kalėjimo darbdaviai duoda darbo ir gauna už tai atitinkamą atlyginimą, o iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistojo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad paleidus lygtinai, jam bus problema įsidarbinti, gauti pakankamai pajamų, iš kurių galėtų daugiau dengti skolas.
5.3. Nuteistasis sutinka, jog jam buvo diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio vartojimo, tačiau nurodo, kad pats apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis, žinodamas, jog alkoholio vartojimas yra didelė problema, dėl šios problemos savanoriškai kreipėsi į kompetentingus asmenis dėl šios problemos išsprendimo, baigė tikslinę programą ir tos problemos nebeliko, kas leidžia manyti, kad nuteistasis nori tolimesnį gyvenimą gyventi blaiviai ir nekartoti klaidų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad pavartojus alkoholio jo elgesys niekada nebuvo smurtinis, susijęs su alkoholio vartojimu.
5.4. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis palaiko kriminalines nuostatas bei kad buvo padaręs priežiūros / apribojimų pažeidimus, dėl ko šie kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami iš esmės, kadangi, nuteistojo teigimu, jis niekada nepateisino savo nusikalstamo elgesio, visada analizavo savo padarytas klaidas, dėl ko labai kenčia ir šiuo metu padarė išvadas, kad neteisingai elgėsi, darydamas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis nesutinka ir su teismo teiginiu, kad nuteistajam būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, kadangi jis visą bausmės atlikimo laikotarpį elgėsi nepriekaištingai. Nuteistojo teigimu, jis visada įkalinimo įstaigoje mandagiai bendrauja su pareigūnais, kitais darbuotojais, visada priima tinkamus sprendimus pagal situaciją, niekada neišsišoka, kontroliuoja savo elgesį ir visada tinkamai įvertina savo elgesio pasekmes. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, jog jis deda pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, kad yra orientuotas į savo resocializacijos bei integracijos procesą, o intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje.
5.5. Nuteistasis teigia, kad jis atitinka visas BVK 82 straipsnyje nustatytas sąlygas, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą, todėl apylinkės teismo motyvacija, kad pas nuteistąjį liko didelė bausmės trukmė, dėl ko negalima būtų taikyti aukščiau minimo įstatymo, prieštarauja BVK išaiškinimams.
5.6. Nuteistojo vertinimu, visos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jo atžvilgiu galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nes jis stropiai vykdo visas sąlygas, esami dokumentai patvirtina apie jo daroma pažangą, juo labiau kad ir apylinkės teismas nurodo, kad nuteistasis vykdo visas Komisijos rekomendacijas ir individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis teigia, kad stengiasi kaip gali ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kiek gali savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Nuteistojo manymu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti ir teigti, kad jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio instituto taikymo pagrindus.
5.7. Nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką, lygtinio paleidimo pritaikymo atvejais turi būti vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistasis skunde nurodo, kad nebando išsisukti nuo atsakomybės ir pareigų vykdymo, bet skaudu kai nuteistojo neskaito už žmogų ir visapusiškai neįvertina aplinkybių visumos, o apylinkės teismas vertino tik neigiamas aplinkybes ir bandė parodyti, kad nuteistasis nesilaiko teisės aktų ar bausmės atlikimo metu nededa pastangų pasitaisyti, nors tai nėra tiesa.
5.8. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nors joje ir nurodytas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet jis nėra konkretizuotas, teisiškai išsamus ir detalizuotas bei motyvuotas, joje formuojamos prielaidos be konkrečių įrodymų ir užfiksuotų aplinkybių, todėl niekaip negali būti teisinis pagrindas ir motyvas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto, o apylinkės teismo motyvas visiškai neteisėtas ir yra tiesioginė diskriminacija.
5.9. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nesigilino į aplinkybes, kurios surašytos Komisijos nutarime taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nes nenurodo, kad šiuo metu nuteistais atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvos grupės sąlygomis, kad atsirado didesnė galimybė save realizuoti gerąja linkme, ką nuteistasis ir bando įgyvendinti. Nuteistojo vertinimu, tai, kad skundžiamoje nutartyje rašoma, jog jis bausmę atlieką paprastos grupės sąlygomis, sudaro pagrindą išvadai, jog apylinkės teismas, surašydamas nutartį netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, taikė šabloną tokio pobūdžio dokumentui surašyti.
Atsiliepimas
6. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. pranešimu proceso dalyviams išaiškinta jų teisė pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. pranešimu proceso dalyviai buvo informuoti apie nuteistojo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjančią teisėją. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga, nuteistojo asmens byla bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus. Kauno apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Nuteistojo skundo teiginys, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesigilino į visas aplinkybes, kadangi klaidingai nurodė, jog jis bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, nors nuteistasis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą bei ją panaikinti. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis priimta 2025 m. balandžio 10 d., o sprendimas perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę priimtas 2025 m. balandžio 16 d. (asmens bylos II dalis, b. l. 43). Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu nuteistasis bausmę vis dar atliko paprastosios grupės sąlygomis, ką teisingai konstatavo apylinkės teismas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus nuteistąjį D. N. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Abejonių teigiamais nuteistojo D. N. asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi jo skunde, taip pat buvo įvertinti ir skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje dirbo, lygtinio paleidimo metu taip pat užsiimtų individualia veikla, savanoriškai dengia įsiskolinimus, kad laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo skatintas du kartus, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kad baigė programą dėl alkoholio vartojimo, kad bausmės vykdymo metu deda visas pastangas koreguoti savo elgesį. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. vasario 4 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo D. N. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.
11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
12. Kad nuteistasis D. N. dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, nuteistajam išskiriamų itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio vartojimo; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Taigi, nuteistajam nustatyta net septyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, demonstruodamas nuoseklų teigiamą elgesį, juo labiau, kad nuteistajam nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, galinti mažinti riziką pakartotinai nusikalsti.
13. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad nuteistasis viso yra pakeitęs dešimt darboviečių, darbo vietos dažnai būdavo keičiamos, ilgiausias nepertraukiamai dirbtas laikotarpis vienoje įmonėje neviršija dviejų metų, nuteistojo teigimu, jis kurį laiką dirbo užsienyje, tačiau pažymima, kad nuteistasis neturi profesijos, yra sukaupęs gana mažą oficialaus darbo patirtį, be to, ir dalis jo įvykdytų nusikalstamų veikų sietinos su siekiu pasipelnyti. Nors nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo abejone dėl sėkmingos darbinės integracijos lygtinio paleidimo metu bei teigia, kad būdamas paleistas lygtinai, vykdytų individualią veiklą, tačiau skunde nuteistasis taip pat nurodė, kad būdamas laisvėje jis taip pat vykdė individualią veiklą, tačiau tai iš esmės nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų vykdymo. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis vertinimo metu nurodė turintis apie 7 000 Eur skolą, kuri susidarė iš civilinių ieškinių, neapmokėtų administracinių baudų, tačiau savęs vertinimo formoje nuteistasis pažymėjo, kad pinigų valdymas ar susidorojimas su skolomis jam nėra problema. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis 2024 m. gruodžio 27 d. pažyma apie gautus vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 885 Eur, bausmės atlikimo metu nuteistasis savanoriškai siekia dengti finansinius įsiskolinimus, rašo prašymus skolai dengti, šias aplinkybes patvirtina ir prie skundo apylinkės teismui nuteistojo pateikta nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 14-16), tačiau įvertinus tai, kad nuteistojo asmens finansinė padėtis ne visuomet buvo stabili, teisės pažeidėjas ne kartą vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus ir nors matoma nuteistojo motyvacija dengti finansinius įsiskolinimus, jo atžvilgiu vis dar yra gana didelių skolų, kurias jis privalo dengti bei kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuteistojo savanoriškai atlygintų įsiskolinimų suma yra labai nedidelė, kas sudaro pagrindą teigti, jog nuteistasis nėra itin suinteresuotas iš esmės sumažinti turimus įsiskolinimus. Vertinant nuteistojo socialinius ryšius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis šiuo metu palaiko socialinius ryšius su širdies drauge, tarpusavio santykius nuteistasis įvardija palaikomojo pobūdžio, tačiau pateikiama išvada, kad socialinių ryšių su artimaisiais nebūtų galima laikyti apsauginiu veiksniu, kadangi bendravimas su jais neatgrasė nuteistojo nuo nusikaltimų vykdymo. Taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamų veikų istoriją matoma, kad jis nesiekė keisti destruktyvaus elgesio tinkama linkme ir vis pakartotinai nusikalsdavo, dalis nusikaltimų įvykdyta nuteistajam būnant apsvaigus nuo alkoholio, taigi, vestas tam tikras gyvenimo stilius, vengimas įsitraukti į socialiai priimtinas veikas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis neabejotinai paskatino nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką. Nuteistasis buvo konsultuotas/gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, paskutinį kartą – (duomenys neskelbtini), yra naudojęs smurtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir dalis nusikaltimų tiesiogiai sietini su alkoholio vartojimo problemomis (ne kartą teistas už vairavimą būnant neblaiviam), todėl alkoholio vartojimo problemos betarpiškai siejamos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir nors šiuo metu nuteistasis išreiškia norą spręsti problemas, susijusias su alkoholiu vartojimu, tačiau išlieka tikslingas tęstinis įsitraukimas į tikslines priemones. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo savivaizdis vidutinis, nuteistasis negeba išskirti savo gerų ar blogų asmens būdo savybių, savianalizė labiau buitinio lygmens, todėl emocinės gerovės ypatumai galėjo daryti įtakos nuteistojo nusikalstamumui, dėl ko yra tikslingos konsultacijos, siekiant gerinti savianalizės įgūdžius. Be to, nors savęs vertinimo formoje nuteistasis nurodė, kad jam nėra problema impulsyvus elgesys ar savitvardos praradimas, tačiau dalis nusikalstamų veikų įvykdytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, spontaniškos, neįvertinant galimų pasekmių, taip pat asmens byloje fiksuoti atvejai ir dėl asmens agresyvaus elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis geba atpažinti vieną probleminę sritį, t. y. alkoholio vartojimą, dėl šios problemos savanoriškai kreipėsi ir baigė tikslinę programą, tačiau daugiau probleminių sričių neįžvelgia. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad stebima nuteistojo empatijos stoka nukentėjusiajai, teisės pažeidėjas linkęs kaltinti auką, vis dar laiko pyktį dėl esamų ginčų, vertinimo metu nuteistasis išsako abstrakčius ateities tikslus, todėl galima teigti, kad mąstymo ir elgesio srityje pažymėti veiksniai neabejotinai paskatino nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką. Nustatyta, kad vertinant nuteistojo nuostatas, stebima, kad jis teistas eilę kartų, nesiekė keisti savo nusikalstamo elgesio, atsižvelgdamas į ankstesniu laikotarpiu jam taikytas švelnesnes bausmes, stebimas tam tikras kriminalinio elgesio palaikymas, taip pat nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus prieš policijos pareigūnus, taigi, nors nuteistasis suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis joje numatytų taisyklių, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio, atsižvelgdamas į kitų teises, dėl ko galima teigti, kad tam tikrų nuostatų turėjimas galėjo paskatinti nusikalstamo elgesio raišką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu ne visuomet buvo stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys, nes nuteistasis buvo vieną kartą pažeidęs numatytą tvarką, tačiau buvo apsiribota tik svarstymu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad vertinimo metu nuteistasis buvo pozityviai nusiteikęs, apie savo praeitį faktus pateikia nuosekliai, tačiau atsargiai, kontroliuodamas teikiamos informacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui.
14. Nors nuteistasis nesutinka su daugeliu Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų jo elgesį ir asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurias vertino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau pažymėtina, kad netikėti Socialinio tyrimo išvadomis teismas neturi jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 36¹ straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo Socialinio tyrimo išvada buvo parengta, įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis, kitus bausmės atlikimo metu formuotus dokumentus, nuteistojo elgsenos bausmės atlikimo metu atliktos stebėsenos, interviu/pokalbių metu fiksuotus duomenis, nuteistojo savęs vertinimo formą bei teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos „OASys“, kuri yra aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, duomenis.
15. Nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, nuteistajam vis dar nustatomas reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas ir nors nuteistasis nesutinka, kad jis yra padaręs priežiūros / apribojimų pažeidimų, tačiau remiantis asmens byloje esančiais 2024 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniais pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuteistasis 2024 m. rugsėjo 21 d., rytinio patikrinimo – skaičiuotės metu nestovėjo rikiuotėje (asmens bylos II dalis, b. l. 26, 27), ir nors šiuo atveju nuteistajam jokia nuobauda nebuvo skirta, kaip minėta, buvo apsiribota tik svarstymu, tačiau ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas.
16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
17. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis D. N. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pagrįstai buvo padaryta ir Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė, būdamas 15 metų amžiaus, kad nuteistasis iš viso yra teistas devyniolika kartų Lietuvoje ir septynis kartus užsienio valstybėse už vagystę, vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą, eismo taisyklių pažeidimą, vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, kad dalis nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo nukreipta prieš buvusią sugyventinę (naudojo smurtą buvusios sugyventinės atžvilgiu, sugadino buvusios sugyventinės turtą), t. y. nuteistasis vykdė įvairaus – tiek smurtinio, tiek finansinio pobūdžio nusikaltimus, kad realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrą kartą, kad nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, slapstėsi nuo teisėsaugos, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus prieš policijos pareigūnus, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei kad vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kuri, kaip teisingai nurodė ir Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vis dar yra ženkli, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.
19. Aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo D. N. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.