- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-378-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02412-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5970-374/2021 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės jojimo centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Teisinė sfera“ dėl kreditoriaus interesų pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Ž. 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2021 m. gegužės 14 d. reikalavimų perleidimo sutartį (toliau – cesijos sutartis), sudarytą tarp atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės jojimo centras“ ir UAB „Teisinė sfera“, negaliojančia, taikyti restituciją perkeliant atsakovės UAB „Teisinė sfera“ teises ir pareigas pagal cesijos sutartį ieškovui bei įpareigojant atsakovę UAB „Marijampolės jojimo centras“ grąžinti atsakovei UAB „Teisinė sfera“ sumokėtą 3 100 Eur sumą.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. birželio 1 d., iškėlė bankroto bylą UAB „Marijampolės jojimo centras“. 2018 m. sausio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo, kuris yra UAB „Marijampolės jojimo centras“ pirmos eilės kreditorius, debitorinio įsiskolinimo pardavimo. Svarstant šį klausimą, kreditorių susirinkimas nutarė UAB „Marijampolės jojimo centras“ priklausančią 29 736,67 Eur dydžio V. Ž. debitorinę skolą pardavinėti varžytinėse: pirmose varžytinėse – kainą sumažinus 50 proc., t. y. už 14 868,34 Eur, nepardavus pirmose varžytinėse – kainą sumažinus 30 proc. nuo pradinės pirmųjų varžytinių sumos, t. y. už 4 460,50 Eur, nepardavus antrose varžytinėse – pardavinėti 2 savaites laisvu pardavimu kainą sumažinus 50 proc. nuo antrųjų varžytinių sumos, t. y. už 2 230,25 Eur, vėl nepardavus – pardavinėti 2 savaites kainą sumažinus 50 proc., t. y. už 1 115,13 Eur, o galiausiai nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Šis nutarimas buvo priimtas 97,6 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma ir vėliau nebuvo panaikintas, pakeistas ar pripažintas negaliojančiu.
3. Anot ieškovo, jis 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į nemokumo administratorę K. Z., siūlydamas sudaryti taikos sutartį UAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto byloje, t. y. už 4 000 Eur sumą įsigyjant savo paties debitorinį įsiskolinimą. Į šį pasiūlymą nemokumo administratorė atsakė, kad pagalvos. 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į nemokumo administratorę ir pasiūlė baigti bankroto procedūrą taikos sutartimi, patikslindamas, kad pradinė kaina antrajame varžytinių etape buvo 4 400 Eur, o jis siūlė 4 000 Eur, tačiau į šį pasiūlymą nemokumo administratorė neatsakė. Tuo tarpu 2021 m. gegužės 14 d. nemokumo administratorė, nepaisydama nei ieškovo pasiūlytos 4 000 Eur dydžio sumos už reikalavimo teisės įsigijimą, nei to, kad debitorinis įsiskolinimas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytinėse, nei 2021 m. balandžio 6 d., sudarė cesijos sutartį su UAB „Teisinė sfera“, kuria reikalavimai šiai bendrovei buvo perleisti už 3 100 Eur, tuo pažeidžiant kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką, t. y. pažeidžiant reikalavimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, nes ieškovas už debitorinio reikalavimo įsigijimą siūlė atsakovei sumokėti 4 000 Eur.
4. Ieškovo nuomone, atsakovė UAB „Marijampolės jojimo centras“, sudarydama cesijos sutartį ne su ieškovu kaip atsakovės kreditoriumi, o su trečiuoju asmeniu, kuris nėra jos kreditorius, pažeidė tiek ieškovo interesą savo kreditorinio reikalavimo atsakovei UAB „Marijampolės jojimo centras“ dydžio sąskaita sumažinti atsakovės, kaip skolininkės, debitorinio įsiskolinimo ieškovui dydį, tiek ir ieškovo interesą, kad reikalavimas nebūtų perleidžiamas asmeniui, pasiūliusiam ne didžiausią kainą. Ieškovui nėra aišku, kodėl atsakovė UAB „Marijampolės jojimo centras“ sudarė sutartį būtent su atsakove UAB „Teisinė sfera“, o ne su kitais atsakovės UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditoriais, taip pat nėra aišku, kodėl atsakovė UAB „Marijampolės jojimo centras“ nesutiko analogiškomis sąlygomis sudaryti cesijos sutartį sudaryti su ieškovu. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė UAB „Marijampolės jojimo centras“ šiuo atveju veikė nesąžiningai, nes sudarė sutartį su atsakove UAB „Teisinė sfera“ nepaisydama kreditorių susirinkimo nutarimo sąlygos parduoti reikalavimą už didžiausią pasiūlytą kainą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Marijampolės jojimo centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neįvykus nei vienoms skelbtoms varžytynėms, vadovaujantis 2018 m. sausio 26 d. įvykusio UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių susirinkimo nutarimu, buvo tęsiamas reikalavimo teisės pardavimas ir paskelbtas laisvas skolos pardavimas, nustatant kreditorių patvirtintą pradinę pardavimo kainą, tačiau ieškovas jokio savo skolos pirkimo pasiūlymo nepateikė. Didžiausią 3 100 Eur kainą pasiūlė UAB „Teisinė sfera“, todėl su pirkėja buvo pasirašyta reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo (cesijos) sutartis ir gauti pinigai. Atsakovė neigia, kad ieškovas siūlė bankrutavusiai UAB „Marijampolės jojimo centras“ savo skolą pirkti už 4 000 Eur. Anot atsakovės, ieškovo 2020 m. balandžio 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. elektroniniuose laiškuose (kurie gauti maždaug prieš metus iki cesijos sutarties sudarymo) rašoma tik apie taikos sutarties pasirašymo siūlymus ir nėra jokių kitų siūlymų. Tuo tarpu nemokumo administratorė nepriėmė pasiūlymo pasirašyti taikos sutartį, nes buvo galiojantis kreditorių susirinkimo nutarimas dėl skolos pardavimo.
6. Atsakovė UAB „Teisinė sfera“ su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje dėstomi argumentai yra visiškai nepagrįsti ir melagingi, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes ieškinį pareiškė tik tam, kad galėtų vilkinti atsiskaitymą pagal reikalavimo teisę. Atsakovės nuomone, ieškinyje klaidingai teigiama neva atsiradus teisei pardavinėti reikalavimą laisvu pardavimu už 2 230,25 Eur, būtent tada ieškovas pasiūlė įsigyti reikalavimo teisę už 4 000 Eur. Toks ieškovo teiginys nepagrįstas, kadangi jis tik 2020 m. balandžio 23 d. bei 2020 m. rugsėjo 3 d. elektroniniais laiškais pasiūlė sudaryti taikos sutartį byloje ir sumokėti 4 000 Eur. Tokia sutartis sudaryta nebuvo ir negalėjo būti sudaryta, kadangi antrosios pakartotinės varžytynės, kuriose reikalavimo teisė galėjo būti pardavinėjama už ne mažesnę nei 4 460,50 Eur sumą, pradėtos vykdyti tik 2021 m. balandžio 7 d. Ir tik po jų įvykdymo (2021 m. balandžio 27 d.), reikalavimo teisę buvo galima pardavinėti laisvu pardavimu už 2 230,25 Eur. Todėl nei 2020 m. balandžio 23 d., nei 2020 m. rugsėjo 3 d. UAB „Marijampolės jojimo centras“ administratorė neturėjo teisinio pagrindo parduoti ieškovui reikalavimą už 4 000 Eur. Tuo tarpu ieškovas, žinodamas, kad vyksta antrosios varžytynės, pats reikalavimo teisės jose nenupirko, nors tokią galimybę turėjo, o paskelbus laisvą pardavimą, juo apskritai nesidomėjo, dėl ko prisiėmė riziką, kad reikalavimo teisę gali nupirkti tretieji asmenys. Pasibaigus terminui teikti pasiūlymus bei praėjus keliems mėnesiams po cesijos sutarties pasirašymo, ieškovas neturi teisės ginčyti cesijos sutartį ir reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas jam. Atsakovė įsitikinusi, kad, patenkinus tokį ieškovo reikalavimą, būtų sukurta situacija, kuri leistų skolininkui piktnaudžiauti, kai jis nedalyvauja reikalavimo teisių pirkime, nes galimai tikisi, kad jos niekas nenupirks, o ją nupirkus, ima nepagrįstai teigti neva jis norėjo sumokėti už reikalavimo teisę daugiau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. Ž. atsakovės UAB „Teisinė sfera“ naudai 1 083,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisės ginčyti cesijos sutartį ir reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas jam, pasibaigus terminui teikti pasiūlymus bei praėjus keliems mėnesiams po cesijos sutarties pasirašymo, kadangi jis laisvo pardavimo metu nepareiškė pasiūlymo pirkti reikalavimo teisę. Teismas sutiko su atsakovių nuomone, jog patenkinus tokį ieškovo reikalavimą, būtų sukurta situacija, kuri leistų skolininkui piktnaudžiauti, kai jis nedalyvauja reikalavimo teisių pirkime, nes galimai tikisi, kad jos niekas nenupirks, o ją nupirkus ima nepagrįstai teigti, kad jis norėjo sumokėti už reikalavimo teisę daugiau.
9. Anot teismo, atsakovės UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorius V. Ž., siekdamas, kad cesijos sutartis būtų panaikinta actio Pauliana pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu, be kitų actio Pauliana taikymo sąlygų privalo įrodyti, kad cesijos sutartis neprivalėjo būti sudaryta ir ji pažeidžia atsakovės UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių interesus; be to – kad, sudarydamos cesijos sutartį, atsakovės buvo nesąžiningos. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta nei viena iš minėtų sąlygų, todėl actio Pauliana pagrindu cesijos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia.
10. Teismas sprendė, kad administratorė tinkamai įgyvendino atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą bei įvykdė visas nutarimu nustatytas būtinas procedūras bei reikalavimo teisę pardavė didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Tuo metu ieškovas, žinodamas tiek kreditorių susirinkimo nutarimą, tiek jo vykdymo ypatumus, nesiėmė jokių veiksmų, kad po 2021 m. balandžio 27 d. pats įsigytų reikalavimo teisę, todėl, reikšdamas ieškinį, būtent jis yra nesąžiningas. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, neva jis norėjo sumokėti daugiau pinigų už reikalavimo teisę yra tik ieškovo gynybinė pozicija, t. y. ieškinys neabejotinai pareikštas ne siekiant atsakovės UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių interesų gynimo, o tik dėl to, kad būtų sustabdytas išieškojimas iš ieškovo turto, kurio aktyviai ėmėsi atsakovė UAB „Teisinė sfera“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5970-374/2021 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaip turinčių įtakos vertinant cesijos sutarties sąžiningumą ir cesijos sutarties reikšmę kreditorių interesams, tekonstatuodamas, kad sutinka su atsakovės UAB „Teisinė sfera“ atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodyta nuomone;
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta nei viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl actio Pauliana pagrindu cesijos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. Ieškovo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti ar sutikti nei su tuo, kad šiuo atveju cesijos sutartis neprivalėjo būti sudaryta ir kad ji nepažeidžia UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių interesų, nei su tuo, kad sudarydamos cesijos sutartį, atsakovės buvo sąžiningos:
11.2.1. Po to, kai debitorinis įsiskolinimas nebuvo parduotas kreditorių susirinkimo nutarime nustatyta tvarka, t. y. nei pirmosiose, nei antrosiose varžytinėse, nei 2021 m. balandžio 6 d., ieškovas 2020 m. balandžio 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, siūlydamas sudaryti taikos sutartį UAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto byloje ir sumokėti 4 000 Eur, t. y. už nurodytą sumą įsigyti ieškovo debitorinį įsiskolinimą. Tačiau administratorė, nepaisydama šio siūlymo, beveik po vienerių metų reikalavimo teisę pardavė mažesnę kainą pasiūliusiai atsakovei UAB „Teisinė sfera“. Kas patvirtina ne tik tai, kad UAB „Marijampolės jojimo centras“ neprivalėjo sudaryti cesijos sutartį, bet ir tai, kad ji neturėjo teisės sudaryti cesijos sutartį, kaip neatitinkančią kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto kriterijaus – parduoti ieškovo debitorinį įsiskolinimą už didžiausią pasiūlytą kainą;
11.2.2. Tai, kad atsakovės sudarė cesijos sutartį, pagal kurią už perleistą reikalavimą sumokėta suma buvo mažesnė už ieškovo pasiūlytą kainą, patvirtina, kad cesijos sutartis buvo akivaizdžiai nenaudinga nei bankrutavusiai UAB „Marijampolės jojimo centras“, nei jos kreditoriui V. Ž.. Apelianto įsitikinimu, administratorė, sužinojusi, kad UAB „Teisinė sfera“ pasiūlyta suma yra mažesnė nei jo pasiūlyta suma, ne tik neprivalėjo sudaryti cesijos sutarties, bet ir turėjo kreiptis į ieškovą dėl to, ar šis sutiktų sumokėti daugiau nei UAB „Teisinė sfera“. Kadangi UAB „Marijampolės jojimo centras“ to nepadarė, jos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas tiek dėl kainos dydžio, tiek ir dėl veikimo prieš UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių interesus;
11.2.3. Cesijos sutarties 5 punkte nustatyta, kad pradinis kreditorius patvirtina, jog naujajam kreditoriui pateikė teisingą ir išsamią informaciją apie sutarties esmę bei iš jos kylančias teises ir pareigas, tačiau iš aplinkybės, kad cesijos sutartį sudarė bankrutuojanti įmonė, kuriai kreditoriai yra nurodę debitorinį įsiskolinimą perleisti už didžiausią pasiūlytą kainą, taip pat iš aplinkybės, kad naujasis kreditorius nėra pareiškęs pradiniam kreditoriui, kad yra susipažinęs su visais duomenimis ir informacija, galinčia turėti įtakos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, akivaizdu, kad naujasis kreditorius tyčia nesiėmė jokių veiksmų, todėl šiuo atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad ir naujasis kreditorius, sudarydamas cesijos sutartį, veikė nesąžiningai;
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra nesąžiningas. Priešingai, ieškovas, matydamas situaciją, kuri klostosi dėl jo debitorinių reikalavimų perleidimo varžytinių būdu, ėmėsi iniciatyvos sumokėti su už savo debitorinį reikalavimą tokią kainą, kad ji nebūtų mažesnė, nei 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė debitorinio įsiskolinimo pardavimo varžytinių būdu kaina, t. y. atsiradus pagrindui įsiskolinimą parduoti laisvu pardavimu už 2 230,25 Eur, ieškovas pasiūlė UAB „Marijampolės jojimo centras“ sumokėti gerokai didesnę 4 000 Eur sumą;
11.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad administratorė tinkamai įgyvendino UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių nutarimą bei įvykdė visas nutarimu nustatytas būtinas procedūras, t. y. reikalavimo teisę pardavė didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, ne tik matematiškai neteisingai nusprendė, kad 3 100 Eur yra daugiau nei 4 000 Eur, bet ir nutarė taikyti iki šiol civilinėje teisėje neegzistavusį formos pirmenybės prieš turinį principą, reikalavimo teisę parduodant laikantis formalių procedūrų, kurių taikymas įgyvendinant kreditorių susirinkimo nutarime nustatytus ieškovo debitorinio įsiskolinimo pardavimo tikslus nepasiteisino. Vien tai, kad ieškovas nedalyvavo varžytinėse, nepaneigia nei fakto, kad UAB „Marijampolės jojimo centras“ nežinojo ar negavo ieškovo pasiūlymų įsigyti debitorinį įsiskolinimą, nei atsakovės galimybės ir pareigos nesudaryti cesijos sutarties, kurioje nurodyta kaina yra mažesnė už kainą, kurią siūlė ieškovas, nei pasiteirauti arba net pareikalauti, kad ieškovas sumokėtų UAB „Marijampolės jojimo centras“ ne mažiau kaip 4 000 Eur;
11.5. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl ieškovo gynybinės pozicijos ir ieškinio pareiškimo tikslų yra spekuliatyvūs, nes kreditorių susirinkimo nutarimu ieškovo debitorinį įsiskolinimą buvo siekiama parduoti ne ieškovo, o kreditorių interesais. Tuo tarpu debitorinio įsiskolinimo pardavimas ne už didžiausią pasiūlytą kainą akivaizdžiai neatitiko kreditorių interesų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime atsakovė bankrutavusi UAB „Marijampolės jojimo centras“, atstovaujama nemokumo administratorės K. Z., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Apelianto V. Ž. debitorinis įsiskolinimas buvo parduotas teisingai, parduodant įvykdytos visos UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių nustatytos skolos pardavimo sąlygos;
12.2. Reikšdamas ieškinį ir teikdamas apeliacinį skundą, V. Ž. gina ne savo, kaip kreditoriaus, o savo, kaip skolininko, interesus;
12.3. UAB „Marijampolės jojimo centras“ negali grąžinti atsakovei UAB „Teisinė sfera“ už parduotą reikalavimo teisę į V. Ž. skolą sumokėtą 3 100 Eur sumą, nes UAB „Marijampolės jojimo centras“ yra pabaigusi savo veiklą, likvidavus ją dėl bankroto, ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
13. Atsiliepime atsakovė UAB „Teisinė sfera“ prašo netenkinti apelianto V. Ž. apeliacinio skundo, palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5970-374/2021 ir priteisti iš apelianto V. Ž. atsakovės UAB „Teisinė sfera“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
13.1. Apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje klaidingai teigiama neva įvykus antrosioms varžytynėms pagal kreditorių nutarimą reikalavimo teisė nebuvo parduota už 4 460,50 Eur, tuomet atsirado teisė pardavinėti reikalavimą laisvu pardavimu už 2 230,25 Eur ir būtent tada apeliantas pasiūlė UAB „Marijampolės jojimo centras“ įsigyti reikalavimo teisę už 4 000 Eur. Tačiau toks apelianto teiginys nepagrįstas, kadangi jis 2020 m. balandžio 23 d. bei 2020 m. rugsėjo 3 d. el. laiškais pasiūlė sudaryti taikos sutartį byloje ir sumokėti 4 000 Eur. Tokia sutartis sudaryta nebuvo ir negalėjo būti sudaryta, kadangi antrosios pakartotinės varžytynės pradėtos vykdyti tik 2021 m. balandžio 7 d. Ir tik po jų įvykdymo reikalavimo teisę buvo galima pardavinėti laisvu pardavimu. Todėl nei 2020 m. balandžio 23 d., nei 2020 m. rugsėjo 3 d. nemokumo administratorė neturėjo teisinio pagrindo parduoti ieškovui reikalavimą už 4 000 Eur. Būtent todėl tuo metu apeliantas siūlė ne nupirkti reikalavimo teisę, o sudaryti taikos sutartį (reikalavimo teisės dar nebuvo galima pardavinėti laisvu pardavimu);
13.2. Cesijos sutarties pasirašymo metu, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, jokio nesąžiningumo atsakovių elgesyje nebuvo. Teisė parduoti reikalavimo teisę laisvu pardavimu atsirado tik 2021 m. balandžio 27 d. ir apie tai buvo žinoma tiek apeliantui, tiek jo atstovui profesionaliam teisininkui, tačiau apeliantas jokio pasiūlymo nepateikė ir noro pirkti reikalavimo teisę nepareiškė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis iš tikrųjų ketino pirkti reikalavimo teisę. Tuo tarpu administratorė neturėjo pareigos pati kreiptis į apeliantą bei jam siūlyti pirkti reikalavimo teisę už tam tikrą sumą, kadangi būtent tokiu atveju būtų buvęs pažeistas UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių susirinkimo nutarimas pardavinėti reikalavimo teisę laisvu pardavimu;
13.3. Pats apeliantas yra nesąžiningas tiek reikšdamas ieškinį, tiek teikdamas apeliacinį skundą, tiek ir apsunkindamas skolos išieškojimo procesą, t. y. nors ir žinojo apie cesijos sutarties sudarymą jau nuo 2021 m. gegužės 14 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 17 d., kai buvo imtąsi aktyvių veiksmų reikalavimo teisės įgyvendinimui. Be to, nors jis yra nutraukęs santuoką, tačiau jo visas turtas, iš kurio UAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditoriai būtų galėję vykdyti išieškojimą, yra neatidalytas ir jam vis dar galioja bendrosios jungtinės nuosavybės statusas, kas apsunkina išieškojimo veiksmus. Juolab, kad ieškovas, be to, kad 2021 m. apskritai nepareiškė noro ar ketinimų pirkti reikalavimo teisę, akivaizdžiai šiuo metu susiduria su finansinėmis problemomis, visas jo turtas yra areštuotas, todėl labiau tikėtina, kad jis nebūtų galėjęs atsiskaityti su UAB „Marijampolės jojimo centras“ net ir pasirašęs cesijos sutartį. Atsakovės įsitikinimu, apeliantas galimai tikėjosi, kad ir laisvo pirkimo metu niekas nepirks reikalavimo teisės, tuomet pardavimo kaina būtų buvusi dar mažinama, o, reikalavimo teisės apskritai niekam nenupirkus, apeliantas galėjo tikėtis, kad jis neturės vykdyti savo įsipareigojimų pagal ją;
13.4. Reikalavimo teisę UAB „Teisinė sfera“ įsigijo iš bankrutavusios įmonės, kuri yra atstovaujama profesionalaus teisininko – nemokumo administratoriaus, todėl UAB „Teisinė sfera“ neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ar tikrinti kažkokią papildomą informaciją, kuri nėra susijusi su cesijos sutarties sudarymu. O, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, nemokumo administratorė tinkamai įgyvendino kreditorių nutarimą bei įvykdė visas reikiamas procedūras, todėl nėra pagrindo jos veiksmus traktuoti kaip neteisėtus ar netinkamus;
13.5. Tuo atveju, jeigu apeliantas būtų iš tikrųjų pateikęs pasiūlymą pirkti reikalavimo teisę už 4 000 Eur, neabejotina, kad UAB „Marijampolės jojimo centras“ administratorė būtų sutikusi su tokiu pasiūlymu, kadangi jos patirtos išlaidos atliekant bankroto procedūras gerokai viršijo gautas pinigines sumas pardavus visą bankrutavusios įmonės turtą. Todėl nemokumo administratorės finansinis interesas buvo parduoti UAB „Marijampolės jojimo centras“ turtą didžiausia kaina, tačiau, akivaizdu, kad apeliantas tokio pasiūlymo nepateikė ir jam reikalavimo teisė parduota nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
17. Nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) V. Ž. 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimų perleidimo sutartį (cesijos), sudarytą tarp atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės jojimo centras“ ir UAB „Teisinė sfera“, negaliojančia, 2) taikyti restituciją, perkeliant atsakovės UAB „Teisinė sfera“ teises ir pareigas pagal cesijos sutartį ieškovui bei įpareigojant atsakovę UAB „Marijampolės jojimo centras“ grąžinti atsakovei UAB „Teisinė sfera“ sumokėtą 3 100 Eur sumą.
18. Taigi, apelianto reikalavimų esmė yra perkelti pagal 2021 m. gegužės 13 d. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį (toliau – sutartis) atsakovės UAB „Teisinė sfera“, kaip naujojo kreditoriaus (pirkėjo) teises ir pareigas apeliantui. Nustatyta, kad sutartis sudaryta vadovaujantis 2018 m. sausio 26 d. BUAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu dėl apelianto debitorinės skolos (29 736,67 Eur) pardavimo, todėl tam, kad apelianto reikalavimai galėtų būti patenkinti, būtina nustatyti, jog apelianto debitorinės skolos pardavimas vyko pažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą tvarką, ko pasekoje debitorinė skola nepagrįstai buvo parduota atsakovei UAB „Teisinė sfera“, o ne apeliantui.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes mano, kad bankroto administratorius, žinodamas, jog jis siūlė 4 000 Eur už debitorinę skolą, nepasiūlė jam jos nupirkti, o pardavė už mažesnę sumą (3 100 Eur) atsakovei, kas neatitiko kreditorių interesų, kadangi debitorinė skola parduota ne už didžiausią pasiūlytą kainą.
20. 2018 m. sausio 26 d. įvykusiame BUAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių susirinkime buvo nutarta BUAB „Marijampolės jojimo centras“ priklausančią 29 736,67 Eur dydžio debitoriaus V. Ž. finansinę skolą pardavinėti varžytynėse: 1) pirmose varžytynėse – kainą sumažinus 50 proc. – 14 868,34 Eur; 2) nepardavus pirmose varžytynėse pardavinėti antrose varžytynėse – pardavimo kainą sumažinus iki 30 proc. nuo pradinės pirmųjų varžytynių sumos – 4 460,50 Eur; 3) nepardavus antrose varžytynėse – pardavinėti 2 savaites laisvu pardavimu, pardavimo kainą sumažinus 50 proc. nuo antrųjų varžytynių sumos – 2 230,25 Eur; 4) nepardavus skolos, kainą mažinti 50 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, pardavinėti 2 savaites – 1 115,13 Eur; 5) nepardavus parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą (toliau – nutarimas).
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentų nepagrįstumą patvirtina vien tai, kad byloje nenustatyta, jog apeliantas dalyvavo debitorinės skolos pardavimo varžytinėse (pats apeliantas nenurodo, kad dalyvavo varžytinėse), o debitorinės skolos pardavimas apeinant varžytines (pardavimas asmeniui, kuris jose nedalyvauja) būtų neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis nutarimą.
22. Pažymėtina, kad apelianto nurodomi argumentai, jau yra pripažinti kaip nepagrįsti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1161-450/2021), kurioje pasakyta „Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratorės atsiliepime pateikta pozicija, kad, viena vertus, apeliantas nedalyvavo nei vienose skolos pardavimo varžytynėse ir oficialaus pasiūlymo dėl skolos įsigijimo nepateikė. Kita vertus, apeliantas taipogi nedalyvavo ir laisvame skolos pardavime. Todėl remiantis bylos duomenimis, BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratorė pasirašė reikalavimų perleidimo sutartį su UAB „Teisinė sfera“, kuri pasiūlė didžiausią 3 100 Eur skolos įsigijimo kainą, nepaisant to, kad apeliantas neoficialiai elektroniniame susirašinėjime buvo nurodęs, jog ginčo skolą įsigis už 4 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, elektroniniuose laiškuose teikiama informacija negali būti prilyginta dalyvavimui varžytynėse nustatyta tvarka ar teikiamiems oficialiems pasiūlymams. Todėl apelianto argumentai dėl parduotos skolos už galimai ne pačią didžiausią pasiūlytą kainą atmetami kaip nepagrįsti“.
23. Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto reikalavimai yra nepagrįsti ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus atsakovės UAB „Teisinė sfera“ atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės BUAB „Marijampolės jojimo centras“ atžvilgiu byla turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 8 punktas).
25. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nuspręsta pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės jojimo centras“, kurios juridinio asmens kodas 302508064, buveinės adresas Žirgyno g. 10, Triobiškių k., Marijampolės sav., veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. 2021 m. gruodžio 6 d. BUAB „Marijampolės jojimo centras“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
26. CPK 293 straipsnio 8 punktas nustato atvejį, kai teismas nutraukia bylą: jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015; 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019). Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuojama, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020).
28. Byloje nelikus vienos iš atsakovių BUAB „Marijampolės jojimo centras“, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys šiai atsakovei, ir šią bylos dalį nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Atsakovė UAB „Teisinė sfera“ 2022 m. kovo 1 d. (17.14 val.) elektroniniu būdu pateikė apeliaciniam teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (612,73 Eur), patirtas už suteiktas advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Teisme šis prašymas registruotas 2022 m. kovo 2 d., nes pateiktas po teismo darbo laiko.
30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
31. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020).
32. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės prašymas yra pateiktas (2022 m. kovo 1 d., 17.14 val.) po bylos išnagrinėjimo iš esmės (po teisėjų kolegijos nutarties atidėti sprendimo paskelbimą – 2022 m. kovo 1 d., 10.45 val.) ir atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl atsakovės prašymas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 8 punktu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo V. Ž. reikalavimai atsakovei BUAB „Marijampolės jojimo centras“, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.