Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui G. A. dėl negrąžinto užstato už buto nuomą, pasibaigus nuomos sutarčiai, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – ieškovui iš atsakovo priteisė 877,11 Eur negrąžintą avansą (užstatą) bei valstybei 22 Eur žyminį mokestį (ieškovas 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi tenkino pareiškimą. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-26346-984/2024 ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, remiantis ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2024 m. lapkričio 25 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria atsakovas ieškovui išnuomojo butą. Sutarties 1.3. punktas numatė, kad nuomininkas moka 540 Eur nuomos mokestį. Pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas sumoka vienkartinį 50 Eur tvarkymo mokestį (Sutarties 1.5. punktas). Sutarties 1.6. punktu šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2023 m. rugsėjo 1 d., pagal sutarties 2.2. punktą, nuomininkas sumoka dviejų mėnesių avansą – 1 080 Eur, kuris yra grąžinamas pasibaigus sutarčiai, banko pavedimu į nuomininko nurodytą sąskaitą. Avansas visą sutarties galiojimo laikotarpį privalo būti tokio paties dydžio ir po sumažėjimo nedelsiant turi būti atstatytas per 1 mėnesį. Nuomininkui avansas negrąžinamas, jei sutartis nutraukiama prieš terminą arba dėl nuomininko kaltės. Suma už patirtus nuostolius (jei tokių bus), bus išskaičiuota iš avanso ir negrąžinama nuomininkui. Sutarties 2.3. punktas numatė, kad nuomos mokestis už pirmą mėnesį – 540 Eur ir avansas 1 080 Eur sumokamas iki sutarties pasirašymo, grynais pinigais. Sutarties 5.1. punktas numatė, kad nuomininkas atlygina nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Kartu su sutartimi pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktas (priedas Nr. 1), kurio 3 punkte nurodyta, kad jokių patalpų trūkumų nenustatyta. Priėmimo – perdavimo akto 8 punkte nurodyta, kad pridedamos patalpų nuotraukos. Be kita ko nurodyta, kad visos buto sienos yra naujai nudažytos, nėra jokių pažeidimų, visi elektros įrenginiai bei buitinė technika yra veikiantys.

10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl užstato dalies grąžinimo.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui užstato negrąžino motyvuodamas tuo, kad butas buvo suniokotas ir labai apleistas, todėl butą teko valyti dvi dienas, o baldus, lovos čiužinį ir kilimą teko valyti šlapiu valymu; teko keisti dušą su stovu, nes jis buvo sulaužytas, grąžinti tualeto vamzdžius į buvusią padėtį, nes ieškovas buvo įsirengęs tualete prausimosi funkciją, reikėjo keisti spintelių plokščių dalis, nes jos buvo dėmėtos, o dėmės neišsivalė. Atsakovo teigimu, jis patyrė dar didesnius nuostolius, nei likusi užstato dalis.

12. Tuo tarpu, ieškovas pripažįsta tik buto nuomos sutartyje numatyta? 50 Eur dydžio valymo paslaugos mokesti?, 134,89 Eur dydžio komunalinius mokesčius bei 18 Eur piniginę suma? už vieną dieną ilgiau nei numatyta nuomos sutartyje pragyventa? laika? bute ir laiko, kad atsakovas ieškovui turėtų grąžinti 877,11 Eur sumokėtą užstato dalį. Be to, ieškovas laiko, kad neturi dengti nuostolių iš užstato sumos dėl nurodytų remonto darbų ar įrangos atnaujinimo, nes tai yra natūralus buto nusidėvėjimas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnio normos numato, kad nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

14. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala (CK 6.245–6.249 straipsniai).

15. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. CK 6.70

straipsnio 2 dalyje leidžiama nustatyti tiek būsimų, tiek esamų prievolių užtikrinimą. Pagal nuomos sutarties sąlygas sulygto dydžio piniginio užstato sumokėjimo paskirtis – užtikrinti būsimų ieškovo (nuomininko) įsipareigojimų įvykdymą.

16. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

17. Minėta, kad šalys nuomos sutarties 2.2. punktu susitarė, kad nuomininkas sumoka dviejų mėnesių užstatą – 1 080 Eur, kuris yra grąžinamas pasibaigus sutarčiai, banko pavedimu į nuomininko nurodytą sąskaitą. Nuomos sutartyje nustatyta, kad užstatą nuomotojas grąžins sutarčiai pasibaigus su sąlyga, kad turtui nėra padaryta žala (ar sugadinimai) (Nuomos sutarties 2.2. punktas). Nuomininkas turi pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės (Nuomos sutarties 3.2.8. punktas).

18. Ieškovas savo reikalavimą grindžia ginčo buto nuomos sutartimi, kurią pateikė ne pilnos apimties, be priedo ir buto nuotraukų. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia pilnos apimties buto nuomos sutartimi su priedu, buto nuotraukomis buto ieškovui perdavimo metu, ir buto nuotraukomis grąžinus butą; taip pat kvitu, patvirtinančiu turėtus nuostolius.

19. Iš atsakovo pateikto 2023 m. rugsėjo 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovui buvo suteiktos 1 010 Eur vertės paslaugos, kurias sudarė dušo komplekto keitimas – 480 Eur, valymo paslaugos – 200 Eur, klozeto įvado trišakio keitimas – 200 Eur (atsakovo teigimu, ieškovas buvo sukonstravęs wc dušą, todėl reikėjo klozeto vamzdžius grąžinti į buvusią padėtį), smulkus dažymas – 130 Eur.

20. Atsakovas teismui taip pat pateikė įrodymus (telefono ekrano nuotraukas), kuriose matosi, kad nuotraukos darytos 2023 m. rugsėjo 1 d., nuo 19.17 val. iki 19.23 val., vieta. (duomenys neskelbtini), t. y., dieną, kai ieškovas išsikraustė iš ginčo buto.

21. Atsakovas teismui pateikė pilną nuomos sutartį su priedais, kurioje buvo pridėtos ginčo buto nuotraukos prieš buto perdavimą nuomai ieškovui. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad butas buvo perduotas tvarkingas, su baldais, suremontuotas. Ieškovas 2022 m. lapkričio 25 d. ginčo buto priėmimo – perdavimo akte patvirtino, kad butą perėmė nepriekaištingos būkles ir įsipareigojo pašalinti atsiradusius defektus savo sąskaita.

22. 2025 m. kovo 12 d. atsakovas pateikė papildomas buto nuotraukas kuriomis grindė savo atsikirtimus. Iš 8 nuotraukos matyti juodas stovas ir nešvari, apkalkėjusi virtuvės kriauklė. Iš 7 nuotraukos matyti aptaškyti ir su dėmėmis vonios spintelės stalčiai, kuriuos ieškovas turėjo keisti, nes jie neišsivalė (atsakovas nereiškė reikalavimų dėl šių nuostolių). Iš 4 nuotraukos matyti nulaužta vonios dušo galva, vanduo bėga pro šoninę dušo galvos dalį. Iš 9 nuotraukos matyti apipiltas lovos čiužinio gobelenas. Iš 10 nuotraukos matyti nešvari kaitlentė ir apipiltas stalviršis. Iš 6 nuotraukos matyti spintelių išsipūtusios detalės nuo vandens liejimo. Iš 11 nuotraukos matyti nešvari ir dėmėta kriauklė. Iš 11 nuotraukos matyti dėmėtas stalviršis. Iš 5 nuotraukos matyti dėmėtas dušo stovas. Iš 2 nuotraukos matyti apdaužyti sienų kampai. Iš 3 nuotraukos matyti sulaužytas dušo stovas.

23. Atsakovas 2025 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad papildomai pateikė buto nuotraukas, iš kurių matosi, kad jos padarytos tą dieną, kai ieškovas išsikėlė iš buto. Nurodė, kad ieškovas nuslėpė, kad pasirašius buto nuomos sutartį, patalpos atrodė nepriekaištingai. Kartu su sutartimi buvo ir buto nuotraukos, kurios įrodo buto stovį jo perdavimo metu ieškovui. Tuo tarpu ieškovas jų teismui neteikė sąmoningai. Nuomos sutartyje buvo numatytos 50 Eur išlaidos įprastam buto valymui, tačiau šiuo atveju butas buvo valomas dvi dienas. Išsikraustymo dieną ieškovui buvo pasiūlyta pasirašyti aktą dėl buto trūkumų, tačiau jis atsisakė pasirašyti aktą, motyvuodamas tuo, jog nesupranta lietuvių kalbos (nors pasirašydamas buto nuomos sutartį aiškino, jog supranta sutartį, pretenzijų dėl sutarties kalbos neturėjo), kvietė policiją. Dėl išlaidų paaiškino, kad vonios dušas visas sulaužytas, dušo rankenėlė ir galva buvo nulaužta, buvo reikalingas miegamojo lovų, sofų ir kilimų šlapias valymas. Ieškovas buvo įsirengęs savavališką įvadą klozetui, kaip rytų šalyse. Butui buvo reikalingas dažymas, buvo apdaužyti buto kampai. Atsakovas nurodė, kad tuo metu negalvojo, kad kils teisminis ginčas, todėl padarė tokias nuotraukas, kokias sugebėjo. Ieškovas buto atlaisvinimo dieną kalbėjo arogantiškai, teigė, jog buto sutvarkymui pakaks ir 50 Eur, kaip numatyta sutartyje. Atsakovas pažymėjo, kad patyrė daugiau išlaidų nei 877,11 Eur, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

24. Ieškovas pateikė teismui papildomus dokumentus, kuriuose nurodė, kad atsakovas išpūtė neva patirtas buto remonto išlaidas, jog galėtų sulaikyti užstatą. Dušo sistema bute buvo visiškai funkcionuojanti, tik su nedideliu kalkių susikaupimu, tačiau atsakovas nusprendė pakeisti visą dušo sistemą ir melagingai teigė, kad tai kainavo 450 Eur. Be to, ieškovas ginčija faktą, kad nuotraukos liudijančios apie žalą, padarytos ginčo bute.

25. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021), todėl būtent atsakovas turėjo įrodyti, jog ieškovas savo neteisėtais veiksmais pablogino buto būklę taip, jog yra pagrindas atsakovui palikti užstatą.

26. CPK 177 straipsnio 1,2 dalyse nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

27. Teismo vertinimu, aukščiau aptarti byloje pateikti įrodymai, atsakovo nuoseklūs paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas patyrė papildomų išlaidų buto tvarkymui ir patyrė nuostolius dėl ginčo buto atstatymo į buvusią jo padėtį. Atsakovo paaiškinimai sutampa su byloje pateiktomis ginčo buto nuotraukomis prieš buto nuomą, ir po jo, t. y. jog nuotraukos darytos tame pačiame bute, nors ieškovas formaliai tai ir ginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė buto nuotraukų, gautų kartu su nuomos sutartimi, t. y. nuotraukų, darytų išnuomojant butą. Tuo tarpu atsakovas pateikė tiek nuotraukas padarytas išnuomojant butą, tiek nuotraukas po ieškovo išsikėlimo. Iš į bylą pateiktų įrodymų, nuotraukų metaduomenų matyti nuotraukų darymo vieta bei laikas ir sutampa su nagrinėjamojoje byloje vykusiais įvykiais, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d. Be to, byloje pateiktas buto 2022 m. lapkričio 25 d. priėmimo – perdavimo aktas, kuriame ieškovas patvirtina, kad butą perima nepriekaištingos būkles ir įsipareigoja pašalinti atsiradusius defektus savo sąskaita.

28. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas 2023 m. rugsėjo 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas patvirtina, kad atsakovas turėjo išlaidas, minėtos išlaidos sutampa su atsakovo pateiktomis nuotraukomis, kuriuose matomi atitinkami buto, baldų trūkumai, kurie buvo pašalinti; išlaidos yra protingo dydžio. Viešosios erdvės duomenimis, ieškovo ginčijama dušo komplekto kaina yra žemesnė, nei vidutinės panašaus dušo komplekto kainos. Atsakovo teigimu, butas yra naujai suremontuotas, o ieškovas buvo tik antras šio buto nuomininkas, todėl nėra pagrindo mažinti dušo komplekto keitimui atsakovo turėtų išlaidų.

29. Ieškovo argumentai, kad atsakovo pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymų leistinumo ir tinkamumo kriterijų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes nuotraukose matoma nuotraukų darymo vieta ir data. Iš į bylą pateiktų nuotraukų išnuomojant butą bei išsikraustant iš buto matyti, kad nuotraukos padarytos tame pačiame bute. Taigi, iš atsakovo paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas vis tik patyrė daugiau nuostolių nei buvo jam sumokėta užstato suma. Atsakovui butas grąžintas ženkliai prastesnės būklės nei buvo perduotas ir tai negali būti laikoma natūraliu buto nusidėvėjimu.

30. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai negrąžino ieškovui visos užstato sumos, kadangi ji buvo panaudota atsiradusiems buto trūkumams pašalinti, ir laikytina, jog atsakovas pagrindė patirtas išlaidas bei jų būtinumą. Teismas laiko, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (ieškovo neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala; CK 6.246–6.249 straipsniai), negrąžinti ieškovui reikalaujamos užstato sumos, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas dėl užstato grąžinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

31. Kiti šalių paaiškinimai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Nagrinėjamu atveju, atsakovui yra priimtas palankus teismo sprendimas.

34. Atsakovas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį ir byloje patyrė 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

35. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui teisines paslaugas teikė ne advokatas, ar advokato padėjėjas, todėl šios išlaidos atsakovui negali būti priteistos.

37. Byloje nustatyta, kad ieškovas 100 proc. buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje reglamentuojama, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.

38. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, atsakovui iš ieškovo priteistinas 55 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,64 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2024 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur).

40. Ieškovui priimtas nepalankus teismo sprendimas, tačiau ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl pašto išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos.

41. Byloje nustatyta, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, ieškovui teikti antrinę teisinę pagalbą galiojimo terminas baigėsi 2025 m. kovo 16 d., kadangi Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškovui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2025 m. kovo 16 d., ir norint, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų tęsiama po 2025 m. kovo 16 d., ieškovas turėjo pateikti pagrindžiančius dokumentus, kad jam pratęstas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

42. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis vyko 2025 m. kovo 20 d., kuriame ieškovą atstovavo advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas(ieškovas neprisijungė prie nuotolinio teismo posėdžio). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovo atstovui iš valstybės lėšų neturėtų būti apmokėta už ieškovo atstovavimą teisme 2025 m. kovo 20 d., kadangi ieškovui antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas jau buvo pasibaigęs 2025 m. kovo 16 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) 55 Eur žyminį mokestį.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims ir žiniai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.