- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-659-651/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pareiškėjas
- M. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. V. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK 2014-11-25 M. V. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2014-11-25, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 72 k, 500 m, vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo važiavimo kryptimi esant kliūčiai – kairės pusės ratais ant važiuojamosios dalies ir dešinės – ant kelkraščio stovinčiam automobiliui „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį matydamas ir turėdamas galimybę sulėtinti važiavimo greitį bei jį apvažiuoti neišvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. S.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2015-11-13 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metus. Patvirtintas 2015-10-29 susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo M. V. įsipareigojo atlyginti J. S. 2000 Eur žalą iki 2015-12-20.
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-11-20 nutartimi patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro J. S. 2015-11-13 nutarimą atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. S.. Patvirtino 2015-10-29 susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo M. V. įsipareigojo atlyginti J. S. 2000 Eur žalą iki 2015-12-20. Paskyrė M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 44-1-00150-14.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimta nutartimi M. V. pateikė skundą ir prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutarties dalį, kuria skirtas draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerius metus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, vertino tik jo padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau KET) ir nevertino duomenų, rodančių, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra būtina priemonė. Teigia, kad pažeidimas padarytas dėl nepakankamo atidumo, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Be to, teismas, konstatuodamas, jog sistemingai pažeidinėja KET, nevertino tai, kad po eismo įvykio padaryti KET pažeidimai yra mažareikšmiai. Pažymėjo, jog teismas kitų reikšmingų aplinkybių, tokių kaip žalos atlyginimas, kaltininko darbinė veikla, nevertino. Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo įvertinti tai, kad su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir siekia žalą atlyginti per kuo trumpesnį laiką, pasiskolindamas pinigus iš artimųjų bei tikėdamas skirti kuo didesnę uždarbio dalį žalos atlyginimui. Nurodo, kad baudžiamosios poveikio priemonės taikymas jam buvo netikėtas, kurios negalėjo numatyti. Dėl susidariusios situacijos jis gali netekti darbo, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Taip pat pažymi, jog darbdavys jį charakterizuoja išskirtinai tik teigiamai. Taip pat nurodo, jog yra išlaikęs vairavimo kursų teorijos egzaminus A, C, CE kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimui gauti ir liko išlaikyti tik praktinį egzaminą. Netekęs teisės vairuoti, negalės įgyti ir šios teisės, nes praktinio egzamino vairavimas turi būti išlaikytas per vienerius metus, priešingai patirtos išlaidos mokymuisi, sudarančios daugiau nei 1000 Eur, būtų patirtos beprasmiškai. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad teisės atėmimas itin neigiamai įtakos jo gyvenimą – gali netekti darbo, patirti papildomų nuostolių. Pareiškėjas mano, kad BK tikslai būtų pasiekti taikant kitą baudžiamojo poveikio priemonę, kurią turėtų galimybę įvykdyti neprarasdamas darbo bei galimybės užbaigti CE kategorijos vairuotojo pažymėjimo gavimo procedūrą – BK 71 str. numatytą įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
M. V. skundžia nutarties dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigia, jog teismas neįvertino visų svarbių aplinkybių, reikšmingų šiai baudžiamojo poveikio priemonei skirti, todėl nepagrįstai ją skyrė.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kasacinio teismo pažymėta, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2011).
Pareiškėjo teigimu, jo padarytas KET pažeidimas nebuvo šiurkštus, be to, nėra pagrindo pripažinti, jog jis KET pažeidinėja sistemingai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykio metu dėl M. V. kaltės buvo sunkiai sužalotas žmogus. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad M. V. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, M. V. padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Pareiškėjas pažeidė KET 128 punkte nustatytą reikalavimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, kurio vairuotojui sunkiai sutrikdyta sveikata.
Nesutiktina su pareiškėju, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad KET pažeidinėja sistemingai. Nustatyta, kad eismo įvykio dieną M. V. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus – už greičio viršijimą ir transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (motociklo), be to, neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 155–156). Analogiški pažeidimai buvo padaryti ir anksčiau. Taip pat M. V. baustas už vairavimą neblaiviam. KET pažeidimus M. V. padarė ir po eismo įvykio. Nors 2015 metais padaryti pažeidimai nėra analogiški, tačiau įvertinus visus duomenis apie padarytus KET pažeidimus, žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. V. sistemingai pažeidinėja KET.
Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30, p.24).
Pareiškėjas teigia, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neigiamai įtakos jo finansinę padėtį – gali netekti darbo, be to, patirs papildomų nuostolių dėl atimtos galimybės baigti įgyti CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Nors įvykio metu pareiškėjas buvo blaivus, ir taikius baudžiamojo poveikio priemonę jis patirs nepatogumų, tačiau nagrinėjamu atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti pareiškėją nusveria jo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad darbo tiesioginė sąsaja su transporto priemonės vairavimu nėra pagrindas atsisakyti taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, net jei tai iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.
Baudžiamojo poveikio priemonė turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausme turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta tik baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo asmenybę (anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai jos atimtos už padarytus KET pažeidimus), aukštesnės instancijos teismo manymu, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad vien darbdavio duota teigiama charakteristika nesuponuoja išvados, jog pareiškėjo charakteristika yra išskirtinai tik teigiama. Šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgęs į jo neatsargių ir neapdairių veiksmų skaudžias pasekmes bei vertinant pareiškėjo neigiamą vairavimo patirtį, patenkinamą pareiškėjo charakteristiką, aukštesnės instancijos teismas mano, kad kitos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą paskyrimas būtų neadekvatus padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei jo asmenybei. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui neabejotinai turės taisomąjį poveikį, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.
Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas. Žemesniosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo M. V. skundą ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.