- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-906-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- Z. I.
- Atsakovas
- D. O.
- Trečiasis asmuo
- I. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6996-328/2011 pagal ieškovės Z. I. ieškinį atsakovui D. O., trečiajam asmeniui I. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti vienašalį sandorį – 2010-10-13 paprastojo neprotestuotino vekselio išrašymą atsakovo naudai - negaliojančiu bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pasirašant 2010-10-13 preliminariąją sutartį dėl I. M. priklausiusio namo pirkimo, atsakovas D. O. nurodė, kad būtina ne tik sumokėti 10 000 Lt pardavėjai I. M., bet ir papildomai išrašyti atsakovo naudai vekselį tai pačiai 10 000 Lt sumai. D. O. paaiškino, kad vekselio pasirašymas yra tik formalumas, preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimas, o pinigų pagal šį vekselį jis iš ieškovės nereikalaus. Pasitikėdama atsakovu D. O., 2010-10-13 pasirašė pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2010-12-31 D. O. sumokėti 10 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-23 sprendimu ieškinį atmetė ir konstatavo, kad esminė klaida yra sandorio šalies (šalių) valios trūkumas, dėl kurio galima reikalauti sandorį pripažinti negaliojančiu. Pagal CK 1. 90 straipsnio 2 dalį esminė klaida gali būti susijusi tik su faktais, o ne teise (CK 1.6, 1.7 str.), išskyrus suklydimą dėl sandorio teisinės prigimties ar užsienio teisės. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, suklydimas turi būti esminis ir suklysta turi būti dėl CK 1.90 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad pasirašydama vekselį patikėjo atsakovu, kad jis pinigų nereikalaus, todėl teismas padarė išvadą, kad ji visiškai suprato šio veiksmo esmę, dėl to nėra pagrindo teigti, kad ji suklydo. Ji tik vylėsi dėl atsakovo veiksmų ateityje, kad pinigų mokėti nereikės. Toks motyvas vertintinas kritiškai. Ieškovė vienu metu sumoka 10 000 Lt avansą bei pasirašo paskolos raštą su įsipareigojimu iki tam tikros datos grąžinti 10 000 Lt sumą, kas patvirtina pačios paskolos suteikimo aplinkybę, todėl vadovaujantis principu, kad kiekvienas asmuo turi būti pakankamai apdairus, atsargus, nepasirašinėti dokumentų, jei jie neatitinka faktinių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti suklydimo bei pripažinti sandorį negaliojančiu.
Šalies argumentai
Ieškovė su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nežinojo, kokią gynybinę poziciją pateiks atsakovas, todėl ieškovė išsamiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą bei nurodė, jos nuomone, šioje byloje taikytinas teisės normas. Vėliau atsakovui pateikus savo žodinius paaiškinimus dėl ieškinio tapo aišku, kad šalys skirtingai vertina vekselį – atsakovas kaip paskolos sutarties užtikrinimo priemonę, o ieškovė kaip atsakovo prašymu išrašyta papildomą garantiją prie preliminariosios sutarties. Tokiu atveju teismas turėjo išsiaiškinti tikruosius šalių santykius ir pagal tai parinkti taikytinas materialines teisės normas. Kadangi atsakovo atsikirtimai buvo grindžiami išimtinai paskolos sutarties buvimu, ieškovei tai neigiant ir atsakovui nepateikus jokių jo versiją patvirtinančių įrodymų, teismas, net ir laikydamas paskolos sutarties buvimo faktą įrodymu, tačiau nesant pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų bei atsižvelgdamas į ieškovės nesutikimą su paskolos sutarties traktavimu, privalėjo taikyti CK 6.871 bei 6.875 str. nuostatas ir laikyti, kad jokia paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Atsakovas pasinaudojo ieškovės jaunu amžiumi, teisiniu neišprusimu bei pasitikėjimu. Reikalaudamas sumokėti pinigus pagal vekselį, kai realiai pinigai ieškovei nebuvo perduoti, atsakovas pažeidė teisės principą, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Be to, kaip nurodo apeliantė, teismas nepareikalavo iš ieškovo atsiliepimo į ieškinį, dėl to buvo apribotos jos teisės ir galimybės tinkamai ginti savo interesus. Taip pat ieškovės atstovas bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pinigų perdavimo faktas laiko atžvilgiu sutapo su vekselio kaip vertybinio popieriaus sudarymu, o aplinkybė, jog pats paskolos faktas nėra patvirtintas atskira rašytine paskolos sutartimi dar nereiškia, kad paskolos nebuvo ir dėl to vekselis savaime netampa negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad jo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. su AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. su M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Dėl to nagrinėjamu atveju laikytini visiškai nepagrįsti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčo teisiniam santykiui turėjo taikyti teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius bei aiškintis, ar ieškovė pinigus iš atsakovo pagal vekselį gavo. Kaip matyti iš byloje numatytų aplinkybių, ieškovė pareikšdama ieškinį suformulavo ir jo dalyką - reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu. Atsižvelgdamas į šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybės ir sprendė, ar yra pagrindas pripažinti ieškovės pasirašytą vekselį negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau tokių pagrindų nenustatęs ieškovės ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kokiais argumentais vadovavosi atsakovas atsikirtimuose į ieškinį, tai ieškovės gynybinei pozicijai ir teismo taikytinoms materialiosios teisės normoms įtakos neturi, kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ne atsakovo atsikirtimai į ieškinį, o pats ieškinys. Su tuo susijęs CPK 135 straipsnyje numatytas reikalavimas tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti faktinį ieškinio pagrindą. Nepaisant to, kad atsakovas ir nurodė, jog vekselis buvo išrašytas tuo pagrindu, kad jis ieškovei paskolino pinigus, tai nekeičia ieškovės reikalavimo pripažinti jo negaliojančiu ir teismo pareigos nagrinėti ieškinį pagal ieškovės pareikštą reikalavimą. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės nurodytas aplinkybės ir formuluojamą reikalavimą išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai taikė teisės normas ginčo teisiniam santykiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tačiau tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Nagrinėjamu atveju ieškovė šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme neįrodė (CPK 178 str.).
Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, jog teismui nepareikalavus iš ieškovo atsiliepimo į ieškinį buvo apribotos jos teisės ir galimybės tinkamai ginti savo interesus. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad teismas nepareikalavo iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, pažeidė ne ieškovės, o atsakovo interesus, kadangi apribojo jo galimybę pateikti savo argumentus, dėl, jo nuomone, nepagrįsto ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl šio pažeidimo skundo nepateikė, todėl šios aplinkybės teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja, dar kartą pažymėdama, jog nepriklausomai nuo atsakovo pozicijos ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kurios sudarytų teisinį pagrindą jos ieškinį tenkinti.
Ieškovė apeliaciniame skunde prašė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė motyvuoto prašymo, nenurodė aplinkybių, kodėl jos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dėl to jos prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.