- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-129-1118/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01267-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- I. J., S. J.
- Trečiasis asmuo
- Akmenės rajono paramos šeimai centro, M. J., Akmenės rajono
- Advokatai
- Albertas Kruminas, Rita Lankutienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. J. ir S. J., tretiesiems asmenims M. J., Akmenės rajono paramos šeimai centrui, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Telšių rajone, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią I. J. į vaikus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini); 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. J. į vaikus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš I. J. po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikų L. J., S. J. ir K. J. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J. priteisto išlaikymo vaikams S. J. ir K. J. dydį bei priteisti iš S. J. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikų S. J. ir K. J. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) pakeisti 2005 m. vasario 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio L. J. gyvenamąją vietą su motina I. J. ir nustatyti L. J. gyvenamąją vietą su tėvu M. J., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą M. J.; 6) nepilnamečių vaikų S. J. ir K. J. gyvenamąją vietą nustatyti Akmenės rajono paramos šeimai centre, esančiame Akmenės rajone, Agluonų kaime, Dvaro g. 15, iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. birželio 13 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-442, dėl socialinių įgūdžių stokos, atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą. Vaikai L. J., S. J. ir K. J. iš atsakovės I. J. šeimos paimti viso penkis kartus, paėmimo priežastys – atsakovės alkoholio vartojimas, vaikų neprižiūra, saugios aplinkos vaikams neužtikrinimas. Nepilnamečių vaikų S. J. ir K. J. tėvas – atsakovas S. J., gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo vaikų auklėjimo ir rūpinimosi jais yra visiškai nusišalinęs, Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikams, nemoka. Atsakovė neigia turinti polinkį alkoholiui, atsako dalyvauti savitarpio pagalbos grupėje priklausomų nuo alkoholio asmenų motyvacijai stiprinti. Teikiant socialines paslaugas atsakovės šeimai, jai buvo išaiškintos jos problemos ir jai kylantys sunkumai, sudarytas paslaugų šeimai teikimo planas, buvo vertinami pasiekiami rezultatai ir galimi tolesni veiksmai. Socialinis darbas su atsakove buvo nuoseklus ir nuolatinis, tačiau atsakovė nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaikų gyvenime. Atsakovė neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros, jos namuose buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, triukšmaujama. Teikiamos socialinės paslaugos rezultatų nedavė, atsakovė savo gyvenimo būdo nekeitė, todėl nepilnamečių vaikų tėvams tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią į vaikus, priteisti iš jų nepilnamečiams vaikams išlaikymą bei iki sprendimo įsiteisėjimo dėl nuolatinės globos nustatymo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą jų laikino globėjo namuose.
Atsiliepimas
Atsakovo S. J. atstovė advokatė Rita Lankutienė pateiktame atsiliepime nurodė, kad elektroniniu paštu susisiekus su atsakovu ir pasiteiravus jo nuomonės apie ieškinį, jis paaiškino, kad gyvena Vokietijoje ir neturi galimybės pasiimti vaikus, jais rūpintis, nes neturi darbo, gyvena iš gaunamos 120,00 Eur pašalpos. Ji sutinka su ieškinio reikalavimu dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo jo ir atsakovės atžvilgiu. Jis nenurodė ketinantis imtis kokių nors priemonių, iš kurių būtų galima numanyti, kad jis grįš į Lietuvą ir stengsis išsaugoti tėvo valdžią jo vaikų atžvilgiu. Atstovės teigimu, nors atsakovas nurodo šiuo metu neturintis darbo ir gyvenantis iš 120,00 Eur pašalpos, tikėtina, jog ši būklė yra laikina. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą ir, kad jis dėl kažkokių priežasčių negali dirbti, dėl ko būtų galima prašyti teismo priteisti vaikams išlaikymą mažesnį, negu teismų praktikoje numatyta pusė minimalaus vaikų poreikių tekinimui būtino išlaikymo dydžio, todėl palaiko ieškovo ieškinio reikalavimus, susijusius su jos atstovaujamuoju S. J..
Trečiasis asmuo Akmenės rajono paramos šeimai centras pateiktame atsiliepime sutiko su ieškovo ieškiniu ir prašė tenkinti visa apimtimi. Pažymėjo, kad Akmenės rajono paramos šeimai centro direktoriaus 2018 m. liepos 3 d. įsakymu, nepilnamečiai K. J. ir S. J. apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centro globos centro padalinyje nuo 2018 m. birželio 29 d. Vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 1 d. globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartimi, 2018 m. rugpjūčio 13 d. vaikų perdavimo priežiūrai aktu, vaikai perduoti prižiūrėti budinčiai globėjai E. T.. K. J. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 klasėje, lanko būrelį, papildomą veiklą „fizikos eksperimentinę pamoką“. Jo adaptacija šeimoje apsunkinta, jis dažnai konfliktuoja su budinčios globėjos biologiniais vaikais, skriaudžia mažesnį savo brolį S. J.. Jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. S. J. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2 klasėje, jis lanko krepšinio būrelį, nusiskundimų mokykloje vaiko elgesiu nėra. Jo adaptacija budinčios globotojos šeimoje vyksta sklandžiai. Atsakovė I. J. nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. vaikams gyvenant Akmenės rajono paramos šeimai centro globos centro padalinyje juos aplankė 23 kartus. Nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. vaikams apsigyvenus budinčios globotojos šeimoje ji nuolat nori bendrauti su vaikais, t. y. pradžioje ji lankėsi budinčios globotojos šeimoje, mokykloje, vėliau susitikimai buvo organizuojami neutralioje aplinkoje. Nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ji su vaikais susitiko 4 kartus. Susitikimai vyksta stebint socialinei darbuotojai. Atvykdama į susitikimus su vaikais, ji vaikams atneša lauktuvių. Organizuojamose susitikimuose vaikai pozityviai bendravo su mama, kartu žaidė, sprendė kryžiažodžius. Vaikai laukia susitikimų su mama. Su tėvu S. J. vaikai bendrauja telefonu, vaikai nori bendrauti su juo. Su močiute I. F., kuri gyvena Vokietijoje, vaikai taip pat susiskambina telefonu. Vaikai išreiškia norą grįžti gyventi pas atsakovę arba gyventi su močiute I. F..
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl atsakovės ir M. J. nepilnamečio vaiko L. J. pažymėjo, kad vaikas šiuo metu gyvena su savo dėdės, tėvo brolio šeima, kadangi Telšių apskrities savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu L. J. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvo M. J. prašymu jo išvykimo iš Lietuvos laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. Jo globėju paskirta teta J. J.. Atsižvelgiant į esamą situaciją, palaiko ieškovo reikalavimus, susijusius su nepilnamečiu L. J., ir prašo juos tenkinti.
Ieškovo atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad per metus laiko nuo ieškinio teismui padavimo dienos, atsakovė I. J. nepadarė nieko, kas leistų manyti, jog atsakovės šeimoje vaikams augti būtų užtikrintos saugios, tinkamos sąlygos, o atsakovas S. J. nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros apskritai yra nusišalinęs. Atsakovės alkoholio vartojimo problema išliko nepakitusi, matomas akivaizdžiai nekritiškas atsakovės požiūris į alkoholio vartojimą. Nors laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki rugsėjo mėnesio užfiksuota net dešimt atsakovės alkoholio vartojimo atvejų, tačiau ji teigia problemų dėl alkoholio vartojimo neturinti ir nesuvokia, kad vien tik vaikų būvimas aplinkoje, kurioje vartojamas alkoholis, jau savaime yra vaiko teisių pažeidimas. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė pasirašė susitarimą, kuriame buvo numatytos sąlygos, kurias įvykdžius būtų galima spręsti dėl vaikų grąžinimo į šeimą, tačiau nei vienos iš susitarimo sąlygų atsakovė neįvykdė. Pagal susitarimą, atsakovė pas psichologą pradėjo lankytis tik prieš savaitę, o pas psichiatrą lankosi nereguliariai, paskirtus medikamentus vartoja nesistemingai. Be to, atsakovė bendrauja su neigiamą jai įtaką darančiais asmenimis – vartojančiais alkoholį, turinčiai problemų su teisėsaugos institucijomis, iš kurių, dėl tų pačių priežasčių, paimti vaikai. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė gyveno su vartojančiu alkoholį, teistu asmeniu, o persikėlusi į nuomojamą butą su šiuo asmeniu ryšių nenutraukė, toliau su juo bendrauja, tai patvirtina ir ji pati. Pažymėjo, jog atsakovė privalėjusi nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą socialiniai darbuotojai, to piktybiškai nepadaro, kadangi tuomet jos gyvendinamoji aplinka, gyvenimo būdas būtų stebimi. Minėtas susitarimas buvo parengtas atsižvelgiant į atsakovės asmeninius bruožus, gyvenimo būdą, norą auginti vaikus, būtent tam, kad įvykdžius visas sąlygas, vaikai galėtų grįžti į atsakovės šeimą, tačiau akivaizdu, kad atsakovė nei vienos iš jai iškeltų sąlygų, neįvykdė ir šiuo metu piktybiškai nevykdo. Mano, jog įvertinus visas aplinkybes yra pakankamas pagrindas abiems atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžia į nepilnamečius vaikus S. J. ir K. J.. Atsakovės sūnus L. J. bylos nagrinėjimo teisme metu tapo pilnametis, todėl jo atžvilgiu tėvų valdžios ribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo kausimai šiai dienai nebeaktualūs. Prašo patenkinti ieškinio reikalavimus susijusius tik su atsakovų nepilnamečiais vaikais S. J. ir K. J..
Atsakovė I. J. teismo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo netenkinti. Mano, jog vaikų tėvo S. J. valdžia į vaikus, taipogi turėtų būti ribojama terminuotai. Savo vaikus S. J. ir K. J., šiuo metu gyvenančius Akmenės rajono paramos šeimai centre, aplanko, o su pilnamečiu sūnumi L. J. bendravo senokai, kiek jai žinoma sūnus L. J. yra pradėjęs dirbti. Neneigia, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau labai stengiasi, per pusės metų laikotarpį alkoholio vartojo labai nedaug, susirado darbą. Paaiškino, praeitą savaitę vieną kartą buvusi anoniminių alkoholikų klube. Nors laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. užfiksuoti devyni alkoholio vartojimo atvejai, tačiau nemano, jog tai yra požymis, kad ji nekontroliuoja savo priklausomybės alkoholiui. Teigia paskutinį kartą vartojusi alkoholį 2019 m. rugsėjo 2 d., kai išgėrė dvi taures šampano. Sutinka, kad vaikams išlaikymą privaloma mokėti, tačiau kadangi nedirbo, mokėti išlaikymo negalėjo, o šiai dienai išlaikymą vaikams galėtų mokėti po 100,00 Eur. Teigia gavusi darbą, vaikams pirko drabužių, maisto produktų. Nuo 2019 m. spalio mėnesio gyvena Šiauliuose nuomojamame, bendrabučio tipo bute. Už komunalinius mokesčius ir nuomą sumoka apie 150,00 Eur, turi nuosavybės teise priklausantį butą Naujojoje Akmenėje, kurį planuoja nuomoti. Prisipažino Šiauliuose gyvenusi su asmeniu, kuris taip pat turi problemų su alkoholio vartojimu. Šiuo metu minėtas draugas kas antrą dieną, kartais savaitgaliais atvažiuoja į svečius, tačiau kartu negyvena. Patvirtino žinojusi, jog privalo socialinei darbuotojai nurodyti savo gyvenamąją vieną, tačiau to nepadarė, dėl to, socialinė darbuotoja nuo gegužės mėnesio 24 kartus nerado jos namuose. Įsitikinusi, kad visas sąlygas auginti vaikus turi ir nori savo vaikus auginti pati.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Albertas Kruminas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentu, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei proceso dalyvių duotus paaiškinimus, mano, jog tai, kad atsakovė susirado gyvenamąjį būstą, darbą, parodo, jog ji deda pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigražinti vaikus, todėl palaikydamas atsakovę, prašo civilinį ieškinį dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios I. J. apribojimo į nepilnamečius vaikus S. J. ir K. J., netenkinti. Mano, kad atsakovei I. J. motinos valdžia į nepilnamečius vaikus turėtų būti apribota nebent terminuotai.
Teismo posėdžio metu atsakovo S. J. atstovė advokatė Rita Lankutienė, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, palaikydama ginamąjį atsakovą S. J., taipogi įvertinus tai, kad atsakovas gyvena Vokietijoje, prašo atsakovui S. J. neterminuotai apriboti tėvo valdžią į vaikus K. J. ir S. J., kadangi atsakovas gyvena užsienyje, teigia sąlygų auginti vaikus neturįs, gyvena iš pašalpų, nuo vaikų auginimo ir auklėjimo yra nusišalinęs. Pažymėjo, jog atsakovas, nuomonės dėl vaikų gyvenamosios vietos, neišsakė. Ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo vaikams po 200,00 Eur, atsakovas nurodo mokėti negalįs, nes pats nedirba. Jis mano, kad išlaikymą vaikams galėtų mokėti po 60,00 Eur, tačiau ir tokiu atveju, atsakovo teigimu, jis pats neturėtų iš ko pragyventi, nes jo mėnesines pajamas sudaro 230,00 Eur gaunama bedarbio pašalpa. Palaikydama atsakovą, prašo teismo įsakymu iš atsakovo S. J. priteistos išlaikymo sumos, nekeisti.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. paaiškino, kad dirbdama gydytoja – psichiatre gydė atsakovę I. J.. Ji atsakovei diagnozavo šizoafektinį sutrikimą, jos nuomone, gretutinė diagnozė – priklausomybės alkoholiui sindromas. Atkreipė dėmesį, jog atsakovei nustatytos diagnozės klausimu, jos ir kitų kolegų psichiatrų nuomonės, skiriasi. Dėl šios priežasties mano, jog tikslinga būtų paskirti atsakovei teismo psichiatrijos ekspertizę. Pažymėjo, jog atsakovės būklė gydymo metu nesikeitė, o to priežastis, atsakovės nekritiškas, atsainus požiūris į ligą, medikamentų nevartojimas. Jos nuomone atsakovė vaikų auginti negali, nes vaikams gyvenant su mama nebūtų saugu.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. paaiškino, kad dirbdama socialine darbuotoja su atsakovės šeima susipažino 2017 m. balandžio mėnesį. Tuo metu atsakovės vaikai jau buvo paimti iš šeimos, o pati atsakovė gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui Labdaros ir paramos fonde „Prieglobstis“. Atsakovei buvo teikiamos socialinės pasaugos, teikiama socialinė pagalba, kurią atsakovė ne visada priimdavo geranoriškai. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė jauno amžiaus, bet visiškai nėra motyvuota susirasti darbą, gyvena iš gaunamos pašalpos. 2017 m. spalio mėnesį situacijai šeimoje pagerėjus: atsakovei pradėjus lankyti savipagalbos užsiėmimų grupes, reguliariai lankytis pas psichologą, pradėjus rūpintis namais, tuo pačiu mažinant įsiskolinimus už komunalines paslaugas, sutvarkius ir paruošus vaikams kambarį, 2017 m. gruodžio 22 d. vaikai buvo grąžinti į šeimą. Iki 2018 m. vasario mėnesio stebint atsakovės šeimą niekas nesikeitė, atsakovė rūpinosi namais ir vaikais, nevartojo alkoholio, tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti atsakovės psichikos sveikatos problemos, išryškėjo nerimas, dėl to, buvo kreiptasi į psichikos sveikatos centrą, paskirtas medikamentinis gydymas, kurį atsakovė, psichinės sveikatos būklei pagerėjus, be gydytojo leidimo nutraukė. Netrukus prasidėjo problemos bendravime su vaikais, nes vyresnis sūnus K. J. pradėjo ginčytis, neklausyti mamos. Taipogi buvo gauti nusiskundimai iš mokyklos, dėl to, kad vaikai ateina į mokyklą neišsimiegoję, alkani, neparuošę pamokų, apskritai dėl vaikų elgesio. 2018 m. balandžio mėnesio 10,14 ir 16 dienomis buvo užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai atsakovės namuose, kaimynai skundėsi dėl atsakovės namuose keliamo triukšmo, o balandžio 25 d. atėjus į atsakovės namus, juose buvo vyriškis, kuris elgėsi agresyviai, neadekvačiai, po namus vaikščiojo nuogas, dėl ko, teko kviesti policijos pareigūnus bei medikus, vaikai buvo labai išsigandę. Kaip vėliau paaiškino atsakovė, su namuose buvusiu vyriškiu ji susipažino gydydamasi psichiatrijos ligoninėje. 2018 m. gegužės mėnesio 25 ir 29 dienomis atsakovės namuose vėlgi buvo vartojamas alkoholis, o pasak kaimynų, atsakovę jie dažnai mato neblaivę. Atsakovė į išsakomas pastabas dėl alkoholio vartojimo nereagavo, priklausomybės alkoholiui apskritai nepripažino, o toks jos elgesys, jai atrodė normalus. Įspėjus atsakovę, kad dėl netinkamo elgesio, alkoholio vartojimo, iš šeimos bus paimti vaikai, atsakovė nereagavo ir gyvenimo būdo nekeitė, dėl to, vaikai iš atsakovės šeimos vėlgi buvo paimti. Pažymėjo, jog atsakovės namuose nuolat lankosi, gyvena skirtingi vyrai, kurie jai yra svarbesni nei jos vaikai. Su vaikais atsakovė nesistengia palaikyti ryšio ir vaikais nesidomi. Liudytojos nuomone, atsakovė nededa jokių pastangų, kad vaikus būtų galima gražinti į šeimą.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Akmenės rajono paramos šeimai centro atstovė Jovitai Jonušienei paaiškino, kad dirbdama socialine darbuotoja atsakovę pažįsta apie tris metus, nes tiek laiko, su tam tikrais tarpais, atsakovės vaikai gyvena Akmenės rajono paramos šeimai centre. Atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. savo vaikus S. J. ir K. J. Akmenės rajono paramos šeimai centre aplankė septynis kartus. Lankydama vaikus atsakovė jiems atvežė saldumynų, davė vaikams po vieną ar du eurus pinigų, papildė mobiliojo ryšio telefonų sąskaitas. Su vaikais bendrauja šiltai, vaikai mamos pasiilgsta, susitikę apsikabina. Kartais vaikai, norėdami pasikalbėti su mama, paprašo jai paskambinti, tačiau ne visada su atsakove pavyksta telefonu susisiekti, dažnai telefonas būna tiesiog išjungtas, prisiskambinti pavyksta tik po kelių dienų. Pažymėjo, jog per trijų metų laikotarpį atsakovės, kaip mamos, elgesys ir bendravimas su vaikais tik nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pasikeitė į gerąją pusę. Nors pažanga šiuo klausimu nėra labai ženkli, tačiau atsakovė šiuo metu atrodo atsakingesnė mama nei bendravimo pradžioje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad I. J. ir S. J. yra biologiniai nepilnamečių S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametis L. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės I. J. ir trečiojo asmens M. J. vaikas. Bylos nagrinėjimo metu L. J. tapo pilnametis ir ieškinio reikalavimų, susijusių su juo, nagrinėjimas tapo netikslingas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu tikslino ieškinio reikalavimus, teismas pasisako tik dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais S. J. ir K. J..
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. birželio 13 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-442, dėl socialinių įgūdžių stokos, atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Teikiant atsakovės šeimai socialines paslaugas, lankymųsi šeimoje metu, užfiksuota, kad atsakovė tinkamai nesirūpina vaikais, namuose renkasi asocialūs asmenys, vartojamas alkoholis, namuose nešvara ir kt., o 2012 m. sausio 29 d. atsakovei alkoholio kiekio matuokliu nustačius 2,00 promilių neblaivumą, vaikai iš šeimos paimti ir spręstas klausimas dėl laikinosios globos vaikams nustatymo, tačiau atsakovei pažadėjus nevartoti alkoholio ir keisti gyvenimo būdą, vaikai grąžinti į šeimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J. priteistas išlaikymas vaikams S. J. ir K. J.. 2015 m. sausio 14 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-30, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę ir gydymąsi ligoninėje, vaikams K. J., S. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras (ankstesnis pavadinimas – Akmenės rajono vaikų globos namai). 2015 m. sausio 27 d. laikinoji globa buvo panaikinta, vaikai grąžinti į šeimą. 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovė paguldyta gydymui į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos kliniką, dėl to 2016 m. gruodžio16 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę ir gydymąsi ligoninėje, vaikams K. J., S. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras. Nors 2017 m. sausio 16 d. atsakovė grįžo po gydymo ligoninėje, tačiau vaikais nesidomėjo, jų nelankė, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino vaikų sugrįžimu į šeimą. Labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ 2017 m. gegužės 26 d. parnešimas Nr. S-(1.4)-127, liudija, kad atsakovė 2017 m. kovo 13 d. atvyko į priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę, kur gydėsi priklausomybę alkoholiui. Iš 2017 m. gegužės 31 d. Akmenės rajono paramos šeimai centro pranešimo Nr. S-349 (1.10) matyti, kad atsakovė per visą vaikų buvimo Akmenės rajono paramos šeimai centre laikotarpį, nė karto vaikų neaplankė, tačiau nuvežus vaikus susitikimui su mama į Labdaros ir paramos fondą „Prieglobstis“, atsakovė išreiškė norą susigrąžinti vaikus į šeimą. 2017 m. birželio 7 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 13 d. panaikinta laikinoji globa ir vaikai K. J. ir S. J. grąžinti į atsakovės šeimą. Iš 2017 m. birželio 27 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)19.17) matyti, kad vaikams apsigyvenus su mama Labdaros ir paramos fonde „Prieglobstis“, atsakovė dėl sveikatos būklės paguldyta į VšĮ Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyrių, dėl ko, tos pačios dienos Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-303, vaikams K. J. ir S. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras. Labdaros ir paramos fondas „Prieglobstis“ informavo, jog atsakovė po gydymo VšĮ Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje, tęsti gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, negrįžo. 2017 m. rugpjūčio 25 d. atvejo aprašyme nurodoma, kad atsakovės namuose vyksta išgertuvės, triukšmaujama, lankosi asocialūs asmenys, atsakovei alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. Nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovei I. J. pakeitus gyvenimo būdą, nustojus piktnaudžiauti alkoholiu, pradėjus domėtis Akmenės rajono paramos šeimai centre gyvenančiais savo vaikais K. J. ir S. J., nuo 2017 m. gruodžio 22 d. laikinoji globa Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-599 panaikinta, vaikai S. J. ir K. J. grąžinti į atsakovės šeimą. 2018 m. balandžio 25 d. bei 2018 m. gegužės 18 d. atvejų aprašymuose nurodoma, kad atsakovės namuose vyksta išgertuvės, triukšmaujama, lankosi asocialūs asmenys, namai netvarkingi, namuose mėtosi tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, vaikai neprižiūrimi. Pateiktoje 2018 m. pirmojo pusmečio informacijoje apie šeimą ir jai teiktą pagalbą, nurodoma, kad atsakovė I. J. nėra motyvuota laikytis gydytojo psichiatro paskirto medikamentinio gydymo, todėl periodiškai pablogėja jos psichinė sveikata. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė vis pasižada pakeisti savo gyvenimo būdą, nevarto alkoholio, tačiau tik grąžinus vaikus į atsakovės šeimą, atsakovė grįžta prie įprasto, amoralaus gyvenimo būdo – alkoholio vartojimo, taip rodo netinkamą pavyzdį savo vaikams, emociškai juos žaloja todėl, todėl buvo priimtas sprendimas vaikus paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centre. 2018 m. birželio 29 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikams K. J. ir S. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras. 2019 m. vasario 14 d. atsakovei buvo sudarytas bendros veiklos siekiančių pokyčių susitarimas, pagal kurį atsakovė turėjo keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, palaikyti ryšį su vaikais. 2019 m. birželio 7 d. – liepos 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2019, liudija, jog atsakovei nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), mišrūs asmenybės sutrikimai (F61), kurie atsakovei iš dalies trukdo teisingai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti tėvų valdžios įgyvendinimo srityje, dėl kurių, taipogi, tikėtinas aukštos rizikos priklausomybės sindromo atkrytis, atsakovė gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui, tačiau žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Kaip minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų, įskaitant atsakovo S. J. atstovės, paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovas S. J. yra nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų S. J. ir K. J. priežiūros. Ji gyvena Vokietijoje, vaikais nesirūpina, jų neišlaiko ir nelanko. Iš atsakovo pateiktų susirašinėjimų su jo atstove matyti, kad atsakovas sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu neterminuotai, motyvuodamas tuo, kad neturi sąlygų jų auginti ir jais rūpintis. Taigi atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: rūpintis jais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jiems tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Atsakovas nerodo jokių pastangų, jog norėtų susigrąžinti vaikus ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, atsakovui S. J. neterminuotai apribotina tėvo valdžia į vaikus S. J. ir K. J. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė iki ieškinio teismui pateikimo dienos vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, jos gyvenamajame būste esanti aplinka (ateinantys draugai, alkoholio vartojimas, netvarka) buvo netinkama nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis, todėl vaikai ne kartą buvo paimti iš atsakovės šeimos ir apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centre, kuris šiuo metu yra ir jų laikinasis globėjas. Tačiau, iš atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, teiktų įrodymų, trečiojo asmens atstovės teismo posėdžio metu išsakytos nuomonės dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei byloje esančio Akmenės rajono paramos šeimai centro Individualaus socialinio darbo su atsakovės šeima plano nustatyta, kad nors laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo užfiksuoti tam tikri pažeidimai, alkoholio pavienis vartojimas, tačiau atsakovės elgesys su vaikais nėra pablogėjęs, priešingai, atsakovė noriai lanko savo nepilnamečius vaikus, vaikai taip pat rodo norą matytis su mama. Akmenės rajono paramos šeimai centro atstovės nuomone, tarp mamos ir jų vaikų yra emocinis ryšys, vaikai džiaugiasi susitikę su mama. Be to, atsakovė nors ir nežymiai, tačiau keičia savo gyvenimo būdą, stengiasi nevartoti alkoholio, lankėsi anoniminių alkoholikų susirinkime, pakeitė gyvenamąją vietą, susirado darbą. Nors paskutiniu metu nustatyti atsakovės elgesio pokyčiai neapima visų probleminių atsakovės gyvenimo būdo sričių ir nepilnamečių vaikų grąžinimas į atsakovės šeimą šiuo metu neatitiktų geriausių vaikų interesų, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo veiksmais darytų ydingą žalą savo vaikų vystymuisi ir jais nesirūpintų. Be to, atsakovė posėdžio metu nekartą išreiškė norą ateityje rūpintis vaikais, tokį norą yra išsakę ir patys vaikai, todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovės ketinimus vertinti kaip nesąžiningus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vis dėl to šiuo metu deda pastangas nenutraukti ryčio su vaikais, jų ryšys šiai dienai nėra nutrūkęs, siekiant išsaugoti atsakovės ir jos vaikų ryšį vaikų interesais, atsakovei taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.183 straipsnio 2 dalis, CPK 405 straipsnis). Teismo vertinimu, laikinas motinos valdžios apribojimas galėtų motyvuoti ir paskatinti atsakovę pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. J. nepilnamečiams vaikams S. J. ir K. J. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaikų pilnametystės. Taipogi ieškiniu prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J. priteisto išlaikymo vaikams S. J. ir K. J. dydį bei priteisti iš S. J. nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo momento iki vaikų pilnametystės. Atsakovė sutinka mokėti vaikams išlaikymą, tačiau šiai dienai ji teigia galinti mokėti vaikams išlaikymą tik po 100,00 Eur. Atsakovo atstovė teismo posėdyje, perduodama atsakovo poziciją, nurodė, kad atsakovas išlaikymą vaikams galėtų mokėti po 60,00 Eur, tačiau ir tokiu atveju, atsakovo teigimu, jis pats neturėtų iš ko pragyventi, nes jo mėnesines pajamas sudaro 230,00 Eur gaunama bedarbio pašalpa. Palaikydama atsakovą, prašo teismo įsakymu iš atsakovo S. J. priteistos išlaikymo sumos, nekeisti.
Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, kaip minėta, nustatant vaiko poreikiams būtiną išlaikymo sumą, turi būti atsižvelgta ir į vaikų tėvų turtinę padėtį, jų galimybę teikti prašomo priteisti išlaikymo dydį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, duomenų, apie sveikatos problemas ir negalėjimą dirbti tam tikrą darbą nepateikė, todėl jos dabartiniu metu gaunamos pajamos negali būti esminė priežastis, mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo sumą, juo labiau, kad atsakovė turi visas galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, teikti reguliarų išlaikymą vaikams ir taip prisidėti prie būtinų vaikams vystytis sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisi išlaikymo suma po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas vaikams yra nedidelis, gali užtikrinti tik minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, todėl iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės.
Priešingai, nei atsakovės atveju, atsakovas, gyvenantis Vokietijoje, nors ir yra darbino amžiaus, tačiau, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, turi sveikatos sutrikimų, jam nustatyti tam tikri darbo apribojimai (duomenys iš Vokietijos gydytojų), todėl jam galimybė susirasti gerai apmokamą darbą yra sumažėjusi. Todėl, įvertinus atsakovo gaunamą nedarbingumo pašalpą, tai, kad jis gyvena užsienio valstybėje, kurioje yra didesnis pragyvenimo lygis bei darbo užmokestis, tai, kad atsakovas taip pat privalo prisidėti prie vaikų būtinų poreikių tenkinimo, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams taip pat priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas Akmenės rajono paramos šeimai centras (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.
Bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. birželio 29 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikams K. J. ir S. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras. Vaikai gyvena pas laikinąjį globėją, kur yra sudarytas tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaikų amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Akmenės rajono paramos šeimai centre, esančiame Akmenės rajone, Agluonų kaime, Dvaro g. 15.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teik ieškovas, tiek atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 3 d., iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J. priteisto išlaikymo vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį bei priteisti iš S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 3 d., iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų K. J. ir S. J. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirti laikiną globėją Akmenės rajono paramos šeimai centrą.
Iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių K. J. ir S. J. gyvenamąją vietą nustatyti Akmenės rajono paramos šeimai centre, adresu Akmenės r., Agluonų k., Dvaro g. 15.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalis dėl tėvų laikino/neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.