- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2872-432/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26559-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB Vilniaus šilumos tinklai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos FM, GF bankas, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublika, Fabeta, CONLEX, UAB "Vilniaus energija", Gelvora, UAB „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų(pareiškėjų) D. K. ir R. K. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir R. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydamai iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB V. K. bankroto administratorių biurą, nustatyti 360 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą nuo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 13 060 Eur sumą būtinųjų pareiškėjų poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-29 nutartimi pareiškimąatsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai nurodė, jog jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Gyventojų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad abu pareiškėjai Lietuvoje nebegyvena nuo 2011 m., yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją. Pačių pareiškėjų pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai Lietuvoje nedirba, neturi Lietuvoje nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, neturi Lietuvoje bankų sąskaitų (ir atitinkamai jose piniginių lėšų), neužsiima Lietuvoje verslu. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, kad jų socialinių, kultūrinių, ekonominių interesų centras yra Lietuvoje ar juo labiau Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Priešingai, teismas teigė iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad pareiškėjai Norvegijoje gauna dienpinigius iš Norvegijos darbo ir gerovės tarnybos, yra išsinuomoję ten būstą. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjai nėra pateikę duomenų, jog pagal CK 2.12, 2.16 ir 2.17 straipsniuose numatytus kriterijus jų gyvenamoji vieta gali būti vertinama kaip gyvenamoji vieta Vilniaus mieste.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-28032-918/2021, atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą ir kaip vieną iš motyvų nurodė, jog pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Pareiškėjai, teikdami naują pareiškimą, nepaaiškino teismui aplinkybių, kodėl kreipiasi būtent į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nors jų gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje.
5. Dėl nurodytų aplinkybių, primosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus mieste dešimt metų negyvenančių, Vilniaus mieste neturinčių turto pareiškėjų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismui yra neteismingas, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, FABĮ 4 straipsnio 1 dalis). Teismas pareiškėjams išaiškino teisę inicijuoti bankroto procedūras valstybės, kurioje yra jų socialinių, ekonominių, kultūrinių interesų centras, t. y. Norvegijos Karalystėje, kompetentingame teisme (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundoesmė.
6. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl 2021-09-29 nutarties. Apeliantai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-29 nutartį.
7. Apeliantai nurodo, kadNorvegijos Karalystė nėra Europos Sąjungos narė, todėl Norvegijos Karalystei nėra taikomas 2015-05-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų. Nuo 2010-01-01 Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusioje 2007-10-30 konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija) yra įtvirtinta, kad ši konvencija netaikoma bankroto byloms, todėl Norvegijos Karalystė nėra įsipareigojusi savo kompetentinguose teismuose ar institucijose spręsti Norvegijos Karalystėje nuolat gyvenančių asmenų skolų, kurios susidarė kitose valstybėse. Visi 15 pareiškėjų kreditorių gyvena arba veikia Lietuvos Respublikoje ir 14 iš jų arba veikia Vilniaus mieste.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, yra teisėta.
10. Nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-28032-918/2021 atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą ir kaip vieną iš motyvų nurodė, jog pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Pareiškėjams dar kartą pateiktus analogišką pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, jog pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Norvegijoje.
11. Sutiktina su pareiškėjais, jog Norvegijos Karalystė nėra Europos Sąjungos narė, todėl Norvegijos Karalystei nėra taikomas 2015-05-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų. Nuo 2010-01-01 Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusioje 2007-10-30 konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija) yra įtvirtinta, kad ši konvencija netaikoma bankroto byloms (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalies b punktas), todėl Norvegijos Karalystė nėra įsipareigojusi savo kompetentinguose teismuose ar institucijose spręsti Norvegijos Karalystėje nuolat gyvenančių asmenų skolų, kurios susidarė kitose valstybėse. Taip pat pažymėtina, jog visų pareiškėjų kreditorių gyvenamoji ar veiklos vieta yra Lietuvoje.
12. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dėl formaliai nurodytos pareiškėjų gyvenamosios vietos Norvegijos Karalystėje, nes iš pareiškėjų kreditorių buveinių matyti, kad jų ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste (CK 2.12 strtaipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjų gyvenamąją vietą yra nepagrįsta. Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, turi būti įvertinta 2021-08-19 nutarties (byla Nr. e2FB-28032-918/2021) įtaka šio klausimo sprendimui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir atlikti kiti veiksmai, kuriuos atlikti gali tik primosios instancijos teismas. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų skundžiamoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-29 nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti apeliantų(pareiškėjų) D. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-29 nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-29 nutartįir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naudo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.