Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-24-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
2A-24-260/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“
Advokatai
Giedrius Baziulis, Aldona Birutė Jankevičienė
Civilinė byla Nr. 2A-24-260/2013,Proceso Nr. 2-27-3-00461-2012-0,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 42.9; 54;99.5;121.14; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei, atsakovės atstovams Dianai Jasaitienei ir advokatui Giedriui Baziuliui, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-780/2013 pagal ieškovės 892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“(buvęs įmonės pavadinimas – „Lazdijų bu­tų ūkis“) dėl kaupiamųjų lėšų ir permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė 892-oji DNSB kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 2-3, t. I) ir prašė priteistiiš atsakovės UAB „Lazdijų būtų ūkis“ 4771,10 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymu (b. l. 28, t. I) 892-osios DNSB pareiškimą tenkino ir nutarė išieškoti iš UAB „Lazdijų butų ūkis“ 4 771,10 Lt skolą bei 536 Lt bylinėjimosi išlaidų.UAB „Lazdijų butų ūkis“ pateikė prieštaravimus (b. l. 33, t. I).

Šalies argumentai

Ieškovė 892-oji DNSB patikslintu ieškiniu (b. l. 120-121, t. I) prašėpriteisti iš UAB „Lazdijų butų ūkis“ 4771,10 Lt kaupiamųjų lėšų, 694,10 Lt už atsakovės neatliktas paslaugas ir 0,6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 20110502 su UAB „Lazdijų butų ūkis“ sudarė namo priežiūros sutartį Nr. 10502/A-138, kuria UAB „Lazdijų butų ūkis“ įsipareigojo teikti ieškovei bendrosios nuosavybės objektų priežiūros paslaugas: daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą – naudojimo patalpų, teritorijos, bendro naudojimo inžinierinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą avarijų likvidavimą bei remonto darbus, komunalinių paslaugų teikimą, bei už sutartyje numatytų darbų atlikimą surinkti iš DNSB narių mokesčius už atliktus darbus, taip pat kaupiamąsias lėšas, skiriamas bendrojo naudojimo patalpų remontui. 2011-12-15 visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu buvo nutarta sutartį su atsakove buvo nutraukti nuo 2012-03-01, todėl atsakovė privalėjo su ieškove atsiskaityti, t. y. grąžinti ieškovei priklausančią sukauptą kaupiamųjų lėšų sumą (3505,10 Lt) ir 1366 Lt už bendrijos atliktus gyvenamojo namo stogo remonto darbus, tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė iki ieškinio teismui pateikimo. Mokėjimo pranešimų nuorašai patvirtina, kad butų savininkai atsakovei yra sumokėję visus mokesčius, tame tarpe eksploatacines išlaidas, mokesčius už stogo remontą ir administravimo mokesčius. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ žiniaraščiai apie bendrijos narių, mokančių mokesčius pagal atsiskaitymo knygelę, mokėjimus kas mėnesį nuo 2011-10-01 iki 2012-03-01 taip pat patvirtina, kad jokių skolų už paslaugas nėra. Jei bendrijos nariai savo noru nesumokėjo nustatytų mokėjimų, atsakovė juos privalėjo išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi administravimopaslaugos ir patirtos bendrijos išlaidos už namo stogo remontą pagal sutartį privalėjo būti surenkamos proporcingai butams priklausančiam plotui, o sutartinis administravimo patalpų tarifas yra 0,06 Lt už kv. m, tai pagal pridedamą paskaičiavimą atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl butų, kurių bendras naudingas plotas yra 1 156,87 kv. m. Dėl šios priežasties atsakovė neteisėtai pateikė sąskaitą ir jai buvo pervesta 694,10 Lt už paslaugas, kurios bendrijai nebuvo suteiktos.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 107-108, t. I) ji nurodė, kad šalys skirtingai traktuoja sutarties 8.4. punktą. Atsakovės nuomone, ji nei šio sutarties punkto, nei įstatymų nepažeidė, nes pervedė ieškovei tiek kaupiamųjų lėšų, kiek surinko iš administruojamo daugiabučio gyventojų, o ne kiek priskaičiuota, kadangi nutraukus sutartį ne visi gyventojai buvo sumokėję kaupiamąsias lėšas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nesutiko ir su ieškovės reikalavimu priteisti 694,10 Lt už paslaugas, kurios bendrijai nebuvo suteiktos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu (b. l. 23-27, t. II) ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 204 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės 12,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ginčo šalys rėmėsi tuo pačiu tarp jų sudarytos Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies priežiūros sutarties(toliau – Sutartis) 8.4. punktu, kuris, pasibaigus sutarties galiojimui, įpareigoja patalpų savininkus visiškai atsiskaityti su vykdytoju (atsakove), o vykdytoją (atsakovę) įpareigoja atsiskaityti su užsakovu (ieškove) dėl kaupiamųjų lėšų, tačiau abi šalys šį sutarties punktą aiškina skirtingai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad vertinti reikia net tik Sutarties 8.4. punktą, bet ir visas kitas Sutarties sąlygas, šalių prisiimtus įsipareigojimus, jų tarpusavio ryšį ir esmę bei tikruosius sutarties šalių ketinimus.Teismas vertino, kad pagal Sutarties 2.2.4., 3.1. ir 3.4., 2.2.5., 3.15.,3.6. punktų nuostatas Sutartimi ieškovė perdavė atsakovei teisę ir pareigą surinkti iš patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, o atsakovė įsipareigojo surinktas lėšas pervesti į ieškovės sąskaitą. Vadovaudamasis Sutarties 4.4. ir 4.6. punktuose numatytomis sąlygomis,teismas sprendė, kad nei viena sutarties šalis neprisiėmė įsipareigojimo savo piniginėmis lėšomis apmokėti kaupiamųjų lėšų, kurių nesumoka patalpų savininkai, ir kad sutartis neįpareigojo turto administravimo paslaugą teikiančios atsakovės, pasibaigus sutarties galiojimui, besąlygiškai sumokėti kaupiamąsias lėšas ieškovei, net jeigu jų atsakovė ir nebūtų surinkusi iš patalpų savininkų.Atsižvelgdamasį tai, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad Sutarties 8.4. punktą reikia aiškinti taip, jog pasibaigus sutarties galiojimui atsakovė pareigą visiškai atsiskaityti su ieškove turi tik dėl tų kaupiamųjų lėšų, kurias ji yra surinkusi.

Teismas taip patvertino, jog ieškovės argumentacija yra prieštaringa ir nenuosekli, kadangi ieškinyje ji teigė, kad pasibaigus sutartiniams šalių santykiams „atsakovė privalo pilnai atsiskaityti ir grąžinti savo sąskaitoje sukauptas bendrijai priklausančias kaupiamąsias lėšas“, tačiau teismo posėdyje reikalavo priteisti priskaičiuotas surinkti kaupiamąsias lėšas, nepriklausomai nuo to, ar visos jos buvo surinktos, ar ne. Be to, ieškovė prieštaringai aiškino ir apie tai, ar kaupiamosios lėšos atsakovės buvo pilnai surinktos, bet nepervestos, ar iš viso nebuvo surinktos. Taip vienu metu duodama paaiškinimus ji teigė, kad visi gyventojai yra atsiskaitę su atsakove, tačiau vėliau teigė, jog atsakovė nesurinko visų lėšų už stogo remontą, todėl nepagrįstai paėmė jai priklausantį administravimo mokestį. Vertindamas tokius ieškovės argumentus, teismas pabrėžė, kad ieškinyje ieškovė ginčijamą Sutarties 8.4. punktą traktuoja taip pat kaip ir atsakovė, nes pripažįsta, kad atsakovė privalo grąžinti savo sąskaitoje sukauptas, o ne priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad visi bendrijos patalpų savininkai yra visiškai atsiskaitę su atsakove ir neturi jokių įsiskolinimų už bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą ir komunalines paslaugas. Ieškovės pateiktas 892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2012-05-16 aktas Nr. 2 neįrodo, jog atsakovė yra skolinga prašomą priteisti sumą, nes šiame akte iš viso nėra duomenų apie tai, kiek atsakovė faktiškai surinko kaupiamųjų lėšų iš numatytų (priskaičiuotų) surinkti. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti vietinio mokėjimo nurodymai patvirtina minėto ieškovės surašyto 2012-05-16 akto Nr. 2 teisingumą dėl ieškovei pervestų kaupiamųjų lėšų dydžio, tačiau nepatvirtina, kad ieškovei negražintą kaupiamųjų lėšų dalį atsakovė yra faktiškai surinkusi, tuo tarpu atsakovės ir dalis pačios ieškovės pateiktų įrodymų patvirtina, kad yra bendrų patalpų naudotojų, kurie atsakovei nėra sumokėję kaupiamųjų lėšų.Ieškovės pateiktos UAB „Lazdijų butų ūkio“ ataskaitos sutampa dėl atsakovės pervestų ieškovei kaupiamųjų lėšų, nurodytų minėtame bendrijos 2012-05-16 akte Nr. 2, tačiau patvirtina ir tai, kad nuo 2011 m. gegužės iki lapkričio mėn. atsakovė surinkdavo ne visą priskaičiuotą kaupiamųjų lėšų sumą, nes gyventojai nepilnai sumokėdavo priskaičiuotą sumą. Teismas pastebėjo, kad šias ataskaitas turėjo ir kartu su ieškiniu pateikė pati ieškovė, tačiau minėtame bendrijos 2012-05-16 akte Nr. 2, kuriuo grindė ieškinį, duomenų apie pačių gyventojų atsakovei nesumokėtas kaupiamąsias lėšas neįvertino, todėl šis aktas neobjektyviai atspindi visą situaciją apie kaupiamųjų lėšų surinkimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu šalių sudarytos Sutarties nutraukimo metu atsakovė dėl netinkamo sutarties vykdymo nebuvo surinkusi iš patalpų savininkų visų priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų ir negalėjo įvykdyti Sutarties 8.4. punkte numatyto įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove, ieškovė gali kelti klausimą dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nes pagal šalių Sutarties 2.2.5. punktą, atsakovė privalėjo kontroliuoti, ar patalpų savininkai laiku apmoka sąskaitas. Jeigu ieškovė mano, kad netinkamas atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas padarė jai žalos, pagal Sutarties 6.1. punktą ji gali reikalauti iš Sutartį netinkamai vykdžiusios atsakovės kompensacijos ar žalos atlyginimo.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą grąžinti 694,10 Lt sumą, nurodė, kad lėšų už stogo remontą surinkimas iš butų savininkų nebuvo vienintelė atsakovės kaip administratoriaus pareiga ir funkcija. Šalių sudarytos Sutarties 3.1. punkte atsakovei buvo numatyta ir daugiau funkcijų bei pareigų, už kurių atlikimą ji gaudavo sutartą užmokestį. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nesuteikė jai visų Sutarties 3.1. punkte numatytų administravimo paslaugų, todėl dalies lėšų už stogo remontą nesurinkimas, kuris sudaro tik dalį iš visų atsakovės teikiamų paslaugų, nereiškia, kad už kitas suteiktas administravimo paslaugas atsakovė neturėjo teisės gauti užmokesčio. Teismas nurodė, kad ir šiuo atveju, pagal Sutarties 6.1. punktą ieškovė galėtų reikalauti iš Sutartį netinkamai vykdžiusios atsakovės kompensacijos ar žalos atlyginimo.

Atmetęs ieškinį, ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė, o atsakovei bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, iš kurio matyti, kad už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 2904 Lt su PVM, o už advokato dalyvavimą teismo posėdyje – 363 Lt su PVM. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis (2904 Lt su PVM) neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“numatyto maksimalaus dydžio. Teismas nurodė, kad atsakovės prašoma priteisti 363 Lt su PVM bylinėjimosi išlaidų dalis už advokato dalyvavimą teismo posėdyje viršijo minėtų Rekomendacijų 8.18. punkte numatytą maksimalų dydį (150 Lt už vieną valandą), nes teismo posėdis truko dvi valandas, už kurias maksimali priteistina suma gali būti 300 Lt (0,15 koeficientas x 1000 Lt (MMA) x 2 val.). Todėl atsakovei taip pat priteisė 300 Lt už advokato dalyvavimą teismo posėdyje.Valstybei 12,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė 892-oji DNSB apeliaciniu skundu (b.l. 29-31, t. II) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti nepagrįstai sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

Teismo sprendimas priimtas neteisingai vertinant teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikius šalių sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pervedė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 1224,19 Lt, teismas turėjo vertinti kaip dalinį ieškinio pripažinimąir atitinkamai priteistibylinėjimosi išlaidas.Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad neatsiskaitymu atsakovė pažeidė šalių sudarytos Sutarties sąlygas, nes tokia išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms. Atsakovė neatliko pareigos, nustatytos jai kaip namo administratoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija) 7 punkte, nes nesuteikė ieškovui teisingų duomenų apie butų savininkų atsiskaitymus už paslaugas arba įsiskolinimus. Sprendime nurodęs, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie namo gyventojų skolininkus ir nesumokėtas sumas, teismas nepagrįstai perkėlė šių aplinkybių įrodinėjimo naštą bendrijai, nors bendrija tokių duomenų nekaupia ir nerenka, kadangi ši pareiga pagal minėtus Nuostatus priklauso namo administratoriui – atsakovei. Tuo teismas pažeidė įrodinėjimo teisme taisyklę.Patikslintą skolininkų sąrašą atsakovė teismui pateikė tik teismo posėdžio metu, todėl ieškovė neturėjo galimybės patikrinti pateiktų duomenų pagrįstumo. Tačiau po sprendimo priėmimo ieškovė papildomai surinko įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė teismui pateikė neteisingus–suklastotus įrodymus. Ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad: buto Nr. 7 savininkas pilnai atsiskaitė su atsakovu 2013-02-11 sumokėdamas 36,74 Lt; buto Nr. 24 (duomenys neskelbtini) savininkas pilnai atsiskaitė su atsakovu 2012-12-17 sumokėdamas 73,59 Lt; pridedami mokėjimų pavedimų nuorašai patvirtina, jog buto Nr. 55 (duomenys neskelbtini) savininkas 2013-03-13 sumokėjo į atsakovo sąskaitą 37,50 Lt; buto Nr. 86 (duomenys neskelbtini) savininkas 2012-03-13 sumokėjo 141 Lt. 2011-09-09 teismo įsakymo (bylos nr. L2-9963-433/2011) nuorašas patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismą dėl buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini) savininkės 1366,52 Lt skolos priteisimo.Šalių sudarytos sutarties 8.4. punkte numatyta, kad nutraukus sutartį atsakovė privalo visiškai atsiskaityti su ieškove. Pagal sutarties 3.1 punkto 5 papunktį, į atsakovės teikiamas administracines paslaugas patenka pareiga bylinėtis teismuose su skolininkais, todėl jeigu daugiabučio namo gyventojai neatsiskaitė su atsakove, šalių sudarytos sutarties pagrindu atsakovė privalėjo išsiieškoti skolas, tame tarpe ir kaupiamąsias lėšas, iš gyventojų ir jas pervesti į GNSB sąskaitą. Prie apeliacinio skundo pridedami nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovė šią savo pareigą pripažino ir ją iš dalies vykdė.Ieškovėsreikalavimaspriteisti 694,10 Lt yra pagrįstas netinkamu paslaugų atlikimu, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas iš dalies gyventojų nesurinkdama pinigų nei už remontą, nei už kaupiamąsias lėšas, todėl netinkamai atlikęs savo pareigas privalo grąžinti nepagrįstai priskaičiuotą administravimo mokestį. Grąžintina suma apskaičiuota atsižvelgiant į lėšų nesumokėjusių butų plotą, nesumokėjimo terminą ir nustatytą 0,06 Lt tarifą už 1 m².Atsakovės teismui pateikti klaidinantys, suklastoti įrodymai negalėjo būti pripažinti pagrindu atmesti ieškinį, kadangi juose pateikti duomenys apie visų eksploatacinių išlaidų nesumokėjimą nesudaro pagrindo atmesti ieškovės ieškinį dėl ieškovei pagal įstatymą priklausančių kaupiamųjų lėšų nesurinkimo ir/ar negrąžinimo teisėtam jų savininkui. Ieškovė pateikė duomenis ir paskaičiavimą, kiek kaupiamųjų lėšų privalėjo surinkti atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu, šios nurodytos sumos išreikalavimas iš bendrijos narių buvo sutartinė atsakovo pareiga. Atsakovė suklaidino teismą, aiškindama, kad negali pervesti nesumokėtų (neišreikalautų) kaupiamųjų lėšų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nesurinktų kaupiamųjų lėšų sumos dydį.Ieškinio pagrįstumą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija; toliau – „Nuostatai“), kuriais yra nustatytos gyvenamojo name administratoriaus teisės ir pareigos. Atsakovė nesilaikė Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 12-345), būdama pagal sutartį ieškovės gyventojų administratoriumi, atsakovė nevykdė jai priskirtų funkcijų arba vykdė netinkamai, neteikė ieškovei jokių duomenų apie sukauptas lėšas, skolininkus ir skolos dydį, todėl nei atsakovė, nei teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad tokius duomenis pateiktų ieškovė.Atsakovės teismui pateiktoje skolininkų ir skolos lentelėje yra nurodyta bendrai bendrijos narių neapmokėtų eksploatacinių išlaidų suma, kas neatitinka Civilinio kodekso 4.84 straipsnio ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų imperatyvių normų, kadangi pagal Nuostatų 7.8. punktą, gyvenamojo namo administratorius privalo tvarkyti atskirai kiekvieno namo pajamų ir išlaidų, susijusių su administruojamu namu, apskaitą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšas, skirtas daugiabučiam namui atnaujinti, taip pat banko už šias lėšas priskaičiuotas palūkanas laikyti atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje.Taigi atsakovė privalėjo kaupti kaupiamąsias lėšas ir pateikti ieškovei ir teismui teisingus duomenis apie surinktų iš bendrijos narių, tiek ir nesurinktų kaupiamųjų lėšų apimtis ir jas grąžinti ieškovei iškart nutraukus sutartį. Nesurinkus- nedelsiant informuoti ieškovę, tačiau nei iki bylos nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų nepateikė. Surinkus papildomus įrodymus paaiškėjo, kad atsakovės pateikta teismui lentelė apie skolininkus ir skolas yra suklastota ir neteisinga, nes joje nėra atskirai pateikti duomenys apie surinktas kaupiamąsias lėšas, kurios negali ir neturi būti apskaitomos bendrai su lėšomis už kitas paslaugas.Siekdama įrodyti, jog kaupiamosios ar kitos lėšos iki teismo sprendimo dienos nebuvo išieškotos, atsakovė privalėjo pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis, taip pat pateikti įrodymus bei nurodyti priemones, kurių ėmėsi gyventojų nesumokėtoms kaupiamųjų lėšų skoloms išieškoti. Taip pat ir teismas privalėjo išskirti atsakovės renkamas kaupiamąsias lėšas ir nesusieti jų su kitomis nesurinktomis iš gyventojų lėšomis, priklausančiomis atsakovei už kitas administravimo paslaugas, nes pagal Daugiabučių gyvenamųjų manų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, kaupiamosios lėšos yra bendrijos lėšos. Dėl šių priežasčių teismo išvada, kad „atsakovės pateiktas likusių skolininkų sąrašas ir likusi jų 2674,41 Lt skola,sudėjus su atsakovės bylos nagrinėjimo metu surinktų ir ieškovei grąžintų 2096,69 Lt yra ieškiniu prašoma priteisti 4771,10 Lt suma“ yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėta sprendime nurodoma įsiskolinimo suma susideda būtent iš nesurinktų kaupiamųjų lėšų. Priešingai, atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jogji dėl savoneveikimo tinkamaineatliko savo pareigos, kadangiper daugiau nei 2 metus neišsiieškojo eksploatacinių išlaidų. Atsakovės pateiktame sąraše į skolos dalį gali būti priskirta tik nežymi kaupiamųjų lėšų dalis, priklausomai nuo nesumokėjusiųjų gyvenamojo ploto. Atlikti paskaičiavimą, išskiriant kaupiamąsias lėšas iš kitų lėšų,buvo atsakovės pareiga, tačiau ji tonepadarė, o teismas jos to atlikti neįpareigojo. Dėl tokių veiksmų byla nebuvo teisingai išnagrinėta.Teismas neteisingai aiškino ir taikė Sutarties 3.6. punktą, numatantį, kad „patalpų savininkai privalo apmokėti visas rinkliavas, nurodytas sąskaitoje“. Sudarydama tokią sutartį, ieškovė perdavė atsakovei teisę ir pareigą surinkti iš patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, o atsakovė įsipareigojo surinktas lėšas pervesti į ieškovės sąskaitą. Šios sąlygos negalima aiškinti taip, kaip jąišaiškino teismas sprendime, „kad nei viena Sutarties šalis neprisiėmė įsipareigojimo savo piniginėmis lėšomis apmokėti kaupiamųjų lėšų, kurių nesumoka patalpų savininkai“.Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi teismas nenustatė, jog būtent tokios, ieškovės reikalaujamos sumos atsakovei nesumokėjobendrijos nariai-butų savininkai. Teismas sąmoningai neatskyrė skirtingų teisės subjektų ir jų prievolių , bendrijos narių atsakomybės prieš atsakovę, atsakovės prieš bendriją, kadangi tiek atsakovė, tiek ir teismas nepatvirtino, jog nurodomą nesumokėtą (neišieškotą) sumą sudaro kaupiamosios lėšos. Teismas supainiojo bendrijos ir jos narių pareigas bei atsakomybę, aiškindamas sprendime ne apie atsakovės kaip sutarties šalies pareigas ir atsakomybę, o bendrijos narių pareigas ir atsakomybę. PagalSutarties 4.6. punktą, ieškovė „neatsako už patalpų savininkus, kurie nesumokėjo už pastate administravimo paslaugas, bendro naudojimo objektų priežiūrą bei vykdytojo (atsakovės) suteiktas paslaugas“.Tai, kad teismas nenustatė atsakingo už prievolės vykdymą asmens, prieštarauja Sutarties esmei ir sąlygoms, kadangi tokiu būdu už nesurinktas eksploatacines išlaidas, tame tarpe už kaupiamąsias lėšas, neatsako niekas. Teismas neištyrė ir neįvertino visų įrodymų ir neišsiaiškino sutarties sąlygų, o neaiškias sutarties sąlygas išaiškino atsakovės naudai. Pagal įrodinėjimo naštos taisykles, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savoreikalavimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turi įrodyti, jog bendrijos patalpų savininkai yra visiškai atsiskaitę su atsakove už kaupiamąsias lėšas, o atsakovei tektų pareigaįrodyti, kad surinktas lėšas ji yra pervedusi ieškovei.Teismas taip pat neišsiaiškino ir nenustatė, kiek faktiškai kaupiamųjų lėšų atsakovė nebuvo surinkusi, kokių priemonių ėmėsi dėl savo prievolės įvykdymo, o aiškinosi patalpų savininkų pareigas. Tokiu būdu teismasneatskleidė ginčo esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pagal nustatytą tvarką kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal bendrijos nariui priklausantį gyvenamąjį plotą, todėl apskaičiuoti jų dalį bendroje atsakovės priskaičiuotos skolos dalyje buvo visiškai nesudėtinga, plotą padauginus iš 0,12 Lt ir iš neapmokėtų mėnesių skaičiaus. Kaip patvirtina pridedami papildomi įrodymai, atsakovė pateikė teismui melagingus duomenis, kadangi dar bylos nagrinėjimo metu didelė dalis įsiskolinimo už kitas paslaugas, įskaitant ir kaupiamąsias lėšas, jau buvo sumokėta o kita dalis – priteista atsakovės naudai. Tai sudaro pagrindą priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog byloje būtina papildomai aiškinti ir nustatyti faktines bylos aplinkybes, – grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 3204 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo pažeisdamas CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ši byla nėra sudėtinga, todėl didžiausi atlyginimo dydžiai negalėjo ir neturėjo būti taikomi. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio apimtis nesudaro pagrindo teismo priteistos atstovavimo išlaidų dydžio sumos priteisimui, todėl priteistos atstovavimo išlaidos neproporcingos sąnaudoms. Tai yra dar vienas papildomas įrodymas, kad byla išspręsta ne tik nekvalifikuotai, bet ir šališkai. Taip pat teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, kadangi ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės 892-osios DNSB apeliacinį skundą (b. l. 47-52, t. II) atsakovė UAB „Lazdijų butų ūkis“ prašė apeliacinį skundą atmesti,Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu apeliantė nekėlė klausimo dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar teisės aktų pažeidimo, todėl atsakovėneturėjo galimybės tinkamai į tokius argumentus atsikirsti bei juos paneigti įrodymais. Apeliantė skunde nurodo skirtingas nei ieškinyje faktines aplinkybes, menamus pažeidimus bei argumentus, todėl laikytina, kad skundasyra grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir pažymėjo, kad sudarydama sutartį apeliantė perdavė atsakovei teisę ir pareigą surinkti iš patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, o atsakovė įsipareigojo surinktas lėšas pervesti į ieškovės sąskaitą. Pasibaigus sutarties galiojimui atsakovė pareigą visiškai atsiskaityti su apeliante turi tik dėl tų kaupiamųjų lėšų, kurias yra surinkusi, kadangi mokėti kaupiamąsias lėšas yra būtent butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių pareiga, kuri negali būti perkelta nei bendraturčių įsteigtai bendrijai, nei bendro turto administravimo paslaugas teikiančiai įmonei. Atsakovė visas savo pareigasvykdė, t.y. iš gyvenamojo namo butų savininkų periodiškai surinkinėjo kaupiamąsias lėšas pagal numatytą planą, surinktas lėšas periodiškai pervesdavo į bendrijos sąskaitą. Teismas sprendime detaliai nurodė, kokios aplinkybes laikė įrodytomis ir kurias neįrodytomisbei kokiais įrodymais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas, todėl nei teismas, nei atsakovė negali būti atsakingi už tai, kad apeliantė tinkamai nerealizavo teisės teikti įrodymus ir įrodyti, kad bendrijos patalpų savininkai su atsakove už kaupiamąsias lėšas yra visiškai atsiskaitę. Atsakovė su apeliantės prašymu prie bylos prijungti naujussu apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, kurių dėl neva objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kategoriškai nesutinka, kadangi teisė teikti įrodymus nėra absoliuti ir apeliacinės instancijos teisme yra ribojama.Be to, apeliantė prašo prijungti įrodymus, kurie nesuteikia jokios naujos informacijos, reikšmingos vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti.Be to, apeliantė prašo prijungti mokėjimo pavedimus, kurie buvo atlikti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Tokie apeliantės veiksmai rodo akivaizdų jos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės naudai iš apeliantėspriteisdamas realiai patirtas išlaidas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, vadovavosi 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatomis, todėl apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismui nepagrįstai mažinant priteisiamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, proceso šalis yra verčiama rinktis teisinių paslaugų teikėją pagal mažiausios kainos kriterijų, o tai riboja šalies teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundastenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 892-oji DNSB su atsakove UAB „Lazdijų butų ūkis“ (dabartinis įmonės pavadinimas – UAB „Būsto švara“) 2011 m. gegužės 2 d. sudarė Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies priežiūros sutartį Nr. 110502/A-138 (b. l. 14-16, t. I). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei bendrosios nuosavybės objektų priežiūros paslaugas: daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą – naudojimo patalpų, teritorijos, bendro naudojimo inžinerinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą, avarijų likvidavimą bei remonto darbus, komunalinių paslaugų teikimą. Atsakovė taip pat įsipareigojo už sutartyje numatytų darbų atlikimą surinkti iš bendrijos narių mokesčius už atliktus darbus ir kaupiamąsias lėšas, skiriamas bendrojo naudojimo patalpų remontui. Sutarties 8.4. punktu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarties galiojimui, patalų savininkai privalo visiškai atsiskaityti su vykdytoju (atsakove), o vykdytojas atsiskaityti su užsakovu (ieškove) dėl kaupiamųjų lėšų. 2011 m. gruodžio 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2012 m. kovo 1 d. (b. l. 82, t. I). Ieškovė po šios sutarties nutraukimo 2012 09 04 pateiktu teismui pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo išdavimo (b.l. 2-3, t. I), o atsakovei pareiškus prieštaravimus 2013 10 06 ieškiniu (b.l. 39-40, t. I) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lazdijų butų ūkis“ 4 771,10 Lt skolą – kaupiamąsias lėšas ir 0,6 procento dydžio metines palūkanas, o 2013 01 10 patikslintu ieškiniu (b.l. 120-121, t. I) prašė priteisti “ 4 771,10 Lt skolą – iš gyventojų surinktas kaupiamąsias lėšas ir lėšas už stogo remontą , taip pat 694,10 Lt už paslaugas, kurių atsakovė neatliko, ir 0,6 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, sutikdama su dalimi ieškovės apeliacinio skundo argumentų, pripažįsta, kad byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra visiškai pagrįstas bei teisėtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškovės reikalavimų priteisti jai 3405,10 Lt kaupiamųjų lėšų ir 1366 Lt už bendrijos atliktus gyvenamojo namo stogo remonto darbus, netinkami nustatė šalių įrodinėjimo pareigas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, padarė teisiškai nepagrįstas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino, jog „ieškovė privalo įrodyti, kad bendrijos patalpų savininkai yra visiškai atsiskaitę su atsakovu už kaupiamąsias lėšas, o atsakovui tektų pareiga įrodyti, kad surinktas lėšas jis yra pervedęs ieškovei“. CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareigą, nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė ieškiniu pareikalavo, kad, nutraukus su atsakove sudarytą Sutartį, atsakovė sumokėtų surinktas kaupiamąsias lėšas, kurių jos paskaičiavimu, turėjo būti 3405,10 Lt , taip pat 1366 Lt lėšas, surinktas už stogo remontą. Kad atsakovė yra skolinga tokias sumas, ieškovė įrodinėjo savo paskaičiavimais. Atsakovė, kuri privalėjo pagal Sutarties 3.15 p. teikti kas mėnesį ataskaitas apie kaupiamąsias lėšas ir tokias lėšas pervesti ieškovei, šios pareigos nevykdė, neteikė ataskaitų ieškovei, todėl teismas turėjo pagrindą, remdamasis vien ieškovės paaiškinimu, vertinti, kad tokio dydžio yra atsakovės skola. Atsakovė atsiliepimu (b.l.107-108, t. I) pripažino, kad būtent 3405,10 Lt kaupiamųjų lėšų ir 1366 Lt skolos už stogo remonto darbus negali pervesti ieškovei, nes šios lėšos nebuvo surinktos iš kai kurių namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų dėl šių nemokumo. Kadangi atsakovė ieškinį prašė atmesti dėl to, kad iš gyventojų nesurinktų lėšų ji neprivalo pervesti ieškovei, ji privalėjo pateikti įrodymus apie tai, kurie gyventojai ir kokių sumų už stogo remontą ir kaupiamųjų lėšų nėra sumokėję, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Vadovaudamasis pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis – 2013 m. vasario 19 d. skolininkų sąrašu ir pavedimais (b.l. 5-12, t. II), šis teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė nėra surinkusi iš gyventojų ieškovės reikalaujamų sumų. Paminėtuose skolininkų sąraše ir mokėjimo dokumentuose pateikti duomenys ne apie kaupiamąsias lėšas ir lėšas už stogo remontą, o apie visas kai kurių skolininkų skolas.

Atsakovė privalėjo vesti tikslią kaupiamųjų ir kitų surenkamų lėšų apskaitą, o apie surinktas kaupiamąsias lėšas privalėjo dar ir kas mėnesį teikti ieškovei ataskaitas. Kadangi šios pareigos atsakovė tinkamai nevykdė, ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl jai nepervestų kaupiamųjų lėšų ir lėšų už stogo remontą priteisimo iš atsakovės, nes tokias lėšas surinkti buvo atsakovės pareiga, o negaudama iš atsakovės ataskaitų ieškovė negalėjo žinoti, kad šios pareigos atsakovė nevykdo. Atsakovė, kaip jau minėta, privalėjo įrodyti, kad tikrai dalis namo gyventojų nesumokėjo kaupiamųjų lėšų ir už stogo remontą. Tokių duomenų nagrinėjant bylą atsakovė nepateikė, nepateikė jų ir reikalaujant apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų iš atsakovės reikalavo 2013 09 12 nutartimi, priminė atsakovei pareigą teikti įrodymus 2013 11 07 vykusiame teismo posėdyje, atidėdamas bylos nagrinėjimą, o 2013 11 27 teismo posėdyje dar kartą atsakovės atstovo prašymu atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarydamas atsakovei galimybę pateikti papildomus, anksčiau teismo reikalautus įrodymus apie kaupiamąsias lėšas. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė teikė duomenis apie mokėjimus, tačiau ne tik susijusius su kaupiamosiomis lėšomis ir lėšomis už stogo remontą, o apie bendras skolas, teismo reikalaujamų duomenų tik apie kaupiamąsias lėšas neteikė. Taigi atsakovė nepateikė jos atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, kad ji būtų tinkamai vedusi tokių lėšų apskaitą, kas leistų kolegijai įsitikinti, kad ieškovei reikalaujant atsakovė tikrai nebuvo surinkusi kaupiamųjų lėšų ir lėšų už stogo remontą. Teisėjų kolegija pagal teismo posėdyje atsakovės atstovų pateiktus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus sprendžia, kad atsakovė surinktų kaupiamųjų lėšų atskirai neišskirdavo, visas surinktas lėšas naudojo atsiskaitymams su visais paslaugų tiekėjais, teikusiais namo gyventojams įvairias paslaugas.

Pripažinusi, kad ieškovė ieškinio pateikimo dieną – 2012 10 10 – pareiškė iš esmės pagrįstą ieškinį, t.y. pagrįstai reikalavo priteisti jai iš atsakovės 4771,10 Lt skolą (3405,10 Lt kaupiamųjų lėšų ir 1366 Lt lėšų už stogo remonto darbus), teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje naikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje patenkinti.Tačiau, patenkinant šioje dalyje ieškovės ieškinį, būtina atsižvelgti į tai, kad po ieškinio pateikimo atsakovė skolą sumažino. Po to, kai atsiliepimu atsakovė pripažino, kad būtent 3405,10 Lt kaupiamųjų lėšų ir 1366 Lt skolos už stogo remonto darbus negali pervesti ieškovei, nes šios lėšos nebuvo surinktos, atsakovė dar iki pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dieną - 2013 02 19 - pervedė ieškovei 2096,69 Lt (872,50 Lt kaupiamųjų lėšų ir 1224,19 Lt už stogo remontą), vėliau, jau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2013 10 21 pervedė ieškovei dar 311,26 Lt (169,45 Lt kaupiamųjų lėšų ir 141,81 Lt už stogo remontą) (mokėjimo dokumentai – b.l. 13 ir 135, t. II). Po šių mokėjimų atsakovė buvo pervedusi ieškovei visą 1366 Lt surinktų lėšų už stogo remontąsumą ir 1041,95 Lt iš 3405,10 Lt reikalaujamų kaupiamųjų lėšų. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pati ieškovė, dar nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2013 10 03 ragino buvusį (duomenys neskelbtini) buto savininkąsumokėti 1732,30 Lt skolą, susidariusią iki 2012 03 01, už komunalines paslaugas, įskaitant stogo remontą ir kaupiamąsias lėšas, ne atsakovei, o pačiai ieškovei (b.l. 132, t. II). Mokėjimo dokumentas (b.l. 134, t.II) patvirtina, kad V. B. 2013 10 10 sumokėjo 1732,30 Lt skolą tiesiogiai ieškovei. Kadangi šią sumą buvęs (duomenys neskelbtini) buto savininkas privalėjo sumokėti ne ieškovei, o atsakovei, atsakovė buvo skolinga ieškovei, šia suma sumažintina atsakovės skola ieškovei. 1732,30 Lt sumą teisėjų kolegija įskaito į atsakovės skolą už kaupiamąsias lėšas, nes byloje nepateikta įrodymų, jog už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas nesumokėta, kaip teismo posėdyje aiškino atsakovės atstovai, skolų už komunalines paslaugas, teiktas iki 2012 03 31, nėra. Todėl darytina išvada, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei 630,85 Lt kaupiamųjų lėšų (3405,10 – 872,50 – 169,45 – 1732,30 = 630,85 Lt).Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma priteistina iš atsakovės, nes neturi pagrindo tikėti, kad tik viena (duomenys neskelbtini) buto savininkė nesumokėjo 630, 80 Lt kaupiamųjų lėšų. Iš jos 2012 03 19 teismo įsakymu (b.l.131, t. II) nutarta išieškoti mažesnę skolos sumą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš visumos atsakovės teikiamų įrodymų neįmanoma nustatyti, kas nesumokėjo kaupiamųjų lėšų, todėl negalima pripažinti, kad atsakovė, kuri netinkamai apskaitė ir naudojo surinktas kaupiamąsias lėšas, neprivalo sumokėti ieškovės reikalaujamų kaupiamųjų lėšų.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti kaupiamąsias lėšas ir lėšas surinktas už stogo remontą,naikintina ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį iš dalies tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovei 630,85 Lt kaupiamųjų lėšų.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 03 07 sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 694,10 Lt už atsakovės neatliktas paslaugas, nekeistina. Taip nuspręsdama teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog lėšų surinkimas nebuvo vienintelė atsakovės kaip administratoriaus pareiga, todėl už atskiro veiksmo netinkamą atlikimą negalima mažinti atsakovui kaip administratoriui jau sumokėto atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paaiškino ieškovei, kad ši, jei laiko, kad atsakovės netinkamu elgesiu jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo, bet ne reikalauti išieškoti dalį sumokėto už teiktas paslaugas atlyginimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti kaupiamąsias lėšas ir lėšas už stogo remontą bei iš dalies tenkindama ieškinį priteisia ieškovei iš atsakovės 630, 80 Lt kaupiamųjų lėšų.

Ieškovė byloje pareiškė pagrįstą ieškinį reikalaudama 4771,10 Lt skolos. Nuo šios sumosmokėtinas 143 Lt žyminis mokestis. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 143 Lt žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetąiš atsakovės (CPK 96 str.).

Už apeliacinį skundą, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, mokėtinas 143 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, taip pat priteistinas iš atsakovės.

Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Jos reikalavimai tenkinami 87 procentais, todėl jai iš atsakovės priteistinos 435 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 41, 96, 108, 152, t. II). Iš dalies (87 procentais) patenkinus jos apeliacinio skundo reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 1305 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 3267 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 1100 Lt tokių išlaidų. Kadangi ieškovės reikalavimai buvo iš dalies atmesti, t.y. nepatenkinta 13 procentų ieškovės reikalavimų, būtų pagrindas atsakovei priteisti iš ieškovės dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nepriteisia iš ieškovės atsakovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes pripažįsta, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad pati atsakovė laiku neteikė privalomos teikti informacijos ieškovei, o taip pat atsakovės elgesys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo netinkamas, kadangi atsakovė ilgą laiką neteikė su nagrinėjama byla susijusių įrodymų, to nepadarė net ir po to, kai, kai teisėjų kolegija atidėjo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, patenkinusi atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl papildomų įrodymų pateikimo.

Ieškovė be pagrindo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 207 Ltžyminį mokestį, apeliaciniu skundu prašo jį grąžinti. Nors tokio prašymo ji nereiškė pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šio klausimo išsprendimas nėra apeliacijos dalykas, tačiau siekdama greitesnio visų su bylos nagrinėjimu susijusių klausimų išnagrinėjimo, prašymą grąžinti žyminį mokestį tenkina (CPK 87 str.). Kadangi 14 Lt žyminį mokestį ieškovei yra grąžinęs 2012 09 06 nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismas (b.l. 30, t. I), teisėjų kolegija nutaria grąžinti likusią sumokėtą 193 Lt žyminio mokesčio dalį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso87 straipsniu, 326 straipsnio pirmosios dalies2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai kaupiamąsias lėšas ir lėšas už stogo remontą ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei 892-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j.a.k. 126028381) iš atsakovės UAB „Būsto švara“ (j.a.k. 165169682) 630, 80 Lt (šešis šimtus trisdešimt litų ir 80 centų) skolą (kaupiamąsias lėšas), 0,6 (šešios dešimtosios) procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos – 2012 09 05 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 435 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Būsto švara“ (j.a.k. 165169682) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.(Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).“

Likusią Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 694,10 Lt už atsakovės neatliktas paslaugas, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei 892-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j.a.k. 126028381) iš atsakovės UAB „Būsto švara“ (j.a.k. 165169682) 1305 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Būsto švara“ (j.a.k. 165169682) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.(Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).“

Grąžinti ieškovei 892-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j.a.k. 126028381) ) iš valstybės biudžeto 193 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus) žyminį mokestį, ieškovės sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660, sumokėtą 2012 05 21, 2012 10 01, 2012 10 14 ir 2013 01 03 mokėjimais.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas