Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-41-780/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
2-41-780/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00461-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Atsakovas
UAB „Lazdijų bu­tų ūkis“
Advokatai
Linas Songala
Civilinė byla Nr. 2-41-780/2013(Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00461-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1; 42.9; 54; 116.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui 892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkui Viktorui Juodžiui, atsakovo UAB „Lazdijų bu­tų ūkis“ atstovams advokatui Linui Songalai ir atstovui Andriui Norkui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl kaupiamųjų lėšų ir permokos priteisimo pagal ieškovės 892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Lazdijų bu­tų ūkis“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo UAB „Lazdijų butų ūkis“ 4771,10 Lt skolą už kaupiamą­sias lėšas ir 0,6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvyk­­dy­mo; 694,10 Lt už paslaugas, kurių atsakovas neatliko, ir 0,6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvyk­­dy­mo; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė 2011-05-02 šalių sudarytos pastato (daugiabučio namo) bendros nuosavybės dalies priežiūros sutarties Nr. 110502/A-138, 8.4. punktą, nes nuo 2012-03-01 nutraukus šią sutartį pilnai neatsiskaito su ieškovu ir negrąžina sukauptų kaupiamųjų lėšų – 3505,10 Lt, bei 1366 Lt už bendrijos atliktus stogo remonto darbus, iš viso 4771,00 Lt. Ieškovo nuomone pagal minėtą sutarties 8.4. punktą atsakovas privalo visiškai atsiskaityti pasibaigus sutarčiai. Ieškovas reikalauja priteisti tiek kaupiamųjų lėšų, kiek atsakovui priskaičiuota surinkti ir kiek iš priskaičiuotos sumos atsakovas nepervedė ieškovui, nes mano, kad gyventojai atsakovui yra sumokėję, o jeigu daugiabučio gyventojai neatsiskaitė su atsakovu, tai pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turėjo išsiieškoti skolas iš gyventojų. Sumas, kurias atsakovas sumokėjo bylos nagrinėjimo metu prašo įskaityti į šį reikalavimą ir atitinkama dalimi sumažinti priteistinas sumas. Taip pat ieškovas prašo priteisti 694,10 Lt už paslaugas, kurių atsakovas nesuteikė, nes iš dalies gyventojų jis nesurinko pinigų už stogo remontą, bet už tai paėmė administravimo mokestį, kurį ir turi grąžinti. Grąžintina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į lėšų nesumokėjusių butų plotą, nesumokėjimo terminą ir nustatytą 0,06 Lt tarifą už 1 m².

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jo atstovas paaiškino, kad šalys skirtingai traktuoja jų sudarytos sutarties 8.4. punktą. Atsakovas mano, kad nei šio sutarties punkto, nei įstatymų jis nepažeidė, nes pervedė ieškovui tiek kaupiamųjų lėšų, kiek surinko iš administruojamo daugiabučio gyventojų. Kadangi ieškovui nutraukus sutartį ne visi gyventojai buvo sumokėję kaupiamąsias lėšas, tai atsakovas negalėjo jų pervesti ieškovui, nes nebuvo iš ko mokėti. Bylos nagrinėjimo metu dalį įsiskolinimų gyventojai padengė ir atsakovas šiuos pinigus pervedė ieškovui, taip vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus. Todėl atsakovas teigia nieko neteisėto nepadaręs. Ieškovo reikalavimas priteisti 694,10 Lt taip pat nepagrįstas, nes jis nelogiškas, neaiškus, nepagrįstas sutartimi ir įstatymu. Atsakovas ir toliau siunčia priminimus skolininkams ir kai gaus atitinkamas sumas jas perves ieškovui. Atitinkamai pastarasis neturi teisės reikšti ieškinį kol gyventojai nesumokėjo atsakovui. Jeigu ieškovas mano, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, tai turėtų reikalauti žalos atlyginimo dėl netinkamo prievolių vykdymo, o ne reikalauti priteisti pinigus, kurių nėra gavęs atsakovas. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2011-05-02 šalys sudarė Pastato (daugiabučio namo) bendros nuosavybės dalies priežiūros sutartį Nr. 110502/A-138 (toliau tekste Sutartis), dėl daugiabučio, esančio Architektų g. 138, Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų, teritorijos, bendro naudojimo inžinierinių tinklų ir sistemų priežiūros, valymo, avarijų likvidavimo bei remonto darbų, komunalinių paslaugų teikimo, už ką patalpų savininkai atsiskaito su atsakovu šioje sutartyje nustatyta tvarka (t 1, b. l. 14-16). 2011-12-15 visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu Sutartis buvo nutraukta (t 1, b. l. 82). Pasibaigus sutarties galiojimui ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo priskaičiuotas ir ieškovei priklausančias gauti kaupiamąsias lėšas, kurių atsakovas neperdavė ieškovui, tačiau neįrodė, kad tokiu neatsiskaitymu atsakovas pažeidė šalių sudarytos Sutarties sąlygas ir neperduoda ieškovei iš daugiabučio namo patalpų savininkų faktiškai surinktų kaupiamųjų lėšų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą ir permoką yra nepagrįstas.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pasibaigus Sutarties galiojimui atsakovas dėl kaupiamųjų lėšų privalo visiškai atsiskaityti su ieškovu nepriklausomai nuo to ar yra surinkęs šias lėšas iš patalpų savininkų ar ne. Abi ginčo šalys remiasi tuo pačiu Sutarties 8.4. punktu, kuris pasibaigus Sutarties galiojimui įpareigoja patalpų savininkus visiškai atsiskaityti su vykdytoju (atsakovu), o vykdytoją (atsakovą) įpareigoja atsiskaityti su užsakovu (ieškove) dėl kaupiamųjų lėšų (t 1, b. l. 14-16). Tačiau abi šalys šį Sutarties punktą aiškina skirtingai.

Sprendžiant kilusį ginčą pabrėžtina, kad vertinti reikia net tik Sutarties 8.4. punktą, bet ir visas kitas sutarties sąlygas, šalių prisiimtus įsipareigojimus, jų tarpusavio ryšį ir esmę bei tikruosius sutarties šalių ketinimus (Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.193 str.). Atsižvelgiant į tokias sutarties aiškinimo taisykles pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties 2.2.4., 3.1. ir 3.4. punktai įpareigoja atsakovą „apskaičiuoti ir pateikti patalpų savininkams apmokėjimui sąskaitas...“, 2.2.5. punktas įpareigoja atsakovą „kontroliuoti, ar patalpų savininkai laiku apmoka sąskaitas...“, 3.15. punktas įpareigoja atsakovą „...surinktas namo gyventojų kaupiamąsias lėšas kas mėnesį pervesti į ieškovo sąskaitą...“ (t 1, b. l. 14-16). Atitinkamai Sutarties 3.6. punktas numato, kad „patalpų savininkai privalo apmokėti visas rinkliavas, nurodytas sąskaitoje...“. Šie Sutarties punktai reiškia, kad sudarydamas tokią sutartį ieškovas perdavė atsakovui teisę ir pareigą surinkti iš patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, o atsakovas įsipareigojo surinktas lėšas pervesti į ieškovo sąskaitą. Sutarties 4.4. punkte šalys taip pat numatė, kad atsakovas „neatsako už užsakovo (ieškovės) nuostolius, patirtus dėl kitų savininkų arba naudotojų veiksmų ar neveikimo...“, o Sutarties 4.6. punkte numatė, kad ieškovas „neatsako už patalpų savininkus, kurie nesumokėjo už pastato administravimo paslaugas, bendro naudojimo objektų priežiūrą bei vykdytojo (atsakovo) suteiktas paslaugas“ (t 1, b. l. 14-16). Šie Sutarties punktai reiškia, kad nei viena Sutarties šalis neprisiėmė įsipareigojimo savo piniginėmis lėšomis apmokėti kaupiamųjų lėšų, kurių nesumoka patalpų savininkai. Mokėti kaupiamąsias lėšas yra būtent butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių pareiga (CK 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 punktas), kuri negali būti perkelta nei bendraturčių įsteigtai bendrijai, nei bendro turto administravimo paslaugas teikiančiai įmonei. Tai reiškia, kad sudarant Sutartį šalių ketinimai buvo būtent tokie kaip nurodo atsakovas, ir kad šalių sudaryta Sutartis neįpareigoja turto administravimo paslaugą teikiančio atsakovo pasibaigus Sutarties galiojimui besąlygiškai sumokėti kaupiamąsias lėšas ieškovei, net jeigu jų atsakovas ir nėra surinkęs iš patalpų savininkų.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta Sutartis įpareigoja atsakovą pervesti ieškovei tik faktiškai surinktas kaupiamąsias lėšas ir nenumato pareigos avansu pervesti priskaičiuotas, bet patalpų savininkų nesumokėtas kaupiamąsias lėšas, teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad Sutarties 8.4. punktą reikia aiškinti taip, jog pasibaigus sutarties galiojimui atsakovas pareigą visiškai atsiskaityti su ieškove turi tik dėl tų kaupiamųjų lėšų, kurias jis yra surinkęs.

Pastebėtina, kad ir ieškovės argumentacija yra prieštaringa ir nenuosekli. Savo ieškinyje ieškovė teigia, kad pasibaigus sutartiniams šalių santykiams „...atsakovas privalo pilnai atsiskaityti ir grąžinti savo sąskaitoje sukauptas bendrijai priklausančias kaupiamąsias lėšas...“ (t 1, b. l. 39), tačiau teismo posėdyje ieškovės vadovas reikalavo priteisti priskaičiuotas surinkti kaupiamąsias lėšas, nepriklausomai nuo to ar visos jos buvo surinktos ar ne. Be to, ieškovės vadovas prieštaringai traktuoja ir tai ar kaupiamosios lėšos atsakovo buvo pilnai surinktos, bet nepervestos, ar iš viso nebuvo surinktos visos priklausančios surinkti lėšos. Vienu metu duodamas paaiškinimus ieškovės vadovas teigia, kad visi gyventojai yra atsiskaitę su atsakovu, kitu metu teigia, kad atsakovas nesurinko visų lėšų už stogo remontą, todėl nepagrįstai paėmė jam priklausantį administravimo mokestį.

Vertinant tokius ieškovės argumentus visų pirma pabrėžtina, kad pačiame ieškinyje ieškovė ginčijamą Sutarties 8.4. punktą traktuoja taip pat kaip ir atsakovas, nes pripažįsta, kad atsakovas privalo grąžinti savo sąskaitoje sukauptas, o ne priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas. Taip traktuojant šį Sutarties punktą visiškai suprantama būtų ir ieškovės argumentacija, kad bendrijos patalpų savininkai yra visiškai atsiskaitę su atsakovu, nes tai reikštų, kad atsakovas iš tiesų negrąžina ieškovei surinktų kaupiamųjų lėšų. Tačiau tokiais argumentais grįsdama savo reikalavimą ieškovė turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius jos argumentus.

Pagal įrodinėjimo naštos taisykles kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Todėl šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad bendrijos patalpų savininkai yra visiškai atsiskaitę su atsakovu už kaupiamąsias lėšas, o atsakovui tektų pareiga įrodyti, kad surinktas lėšas jis yra pervedęs ieškovei. Tačiau ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos teiginio, kad visi bendrijos patalpų savininkai yra visiškai atsiskaitę su atsakovu ir neturi jokių įsiskolinimų už bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą ir komunalines paslaugas. Tokia praktika, kad reikalaudama priteisti iš administratoriaus kaupiamąsias lėšas daugiabučio namo savininkų bendrija turi įrodyti, jog reikalaujamą sumą butų savininkai buvo sumokėję, formuojama ir kitose analogiškose bylose (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 20213-432/2011).

Šiuo atveju ieškovės pateiktas 892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2012-05-16 aktas Nr. 2, kuriuo pateiktą ieškinį grindžia ieškovė, neįrodo, kad atsakovas yra skolingas prašomą priteisti sumą, nes šiame akte iš viso nėra duomenų kiek atsakovas faktiškai surinko kaupiamųjų lėšų iš numatytų (priskaičiuotų) surinkti (t 1, b. l. 17-18). Ieškovės pateikti vietinio mokėjimo nurodymai (t 1, b. l. 64-71) patvirtina minėto ieškovės surašyto 2012-05-16 akto Nr. 2 teisingumą dėl ieškovei pervestų kaupiamųjų lėšų dydžio, tačiau kaip ir šis aktas, nepatvirtina, kad ieškovui negražintą kaupiamųjų lėšų dalį atsakovas yra faktiškai surinkęs. Kiti ieškovės kartu su ieškiniu pateikti raštai (t 1, b. l. 78-97) taip pat patvirtina tik šalių susirašinėjimą dėl kaupiamųjų lėšų, bet neįrodo, kad atsakovas surinko daugiau kaupiamųjų lėšų nei negrąžino jų ieškovei. Su patikslintu ieškiniu ieškovės pateikti žiniaraščiai apie įplaukas už suteiktas paslaugas pagal vieningą atsiskaitymo knygelę įrodo tik tai, kurie bendrijos butai yra atsiskaitę su atsakovu, bet neįrodo, kad visi bendrijos patalpų savininkai yra sumokėję kaupiamąsias lėšas (t 1, b. l. 162-172). Pats ieškovės vadovas patvirtino, kad šie žiniaraščiai patvirtina tik tai, kad juose nurodyti butai nėra skolingi atsakovui, tačiau nepaneigia atsakovo argumentų, kad yra ir skolingų butų. Tuo tarpu atsakovo ir dalis pačios ieškovės pateiktų įrodymų patvirtina, kad yra bendrų patalpų naudotojų, kurie nėra sumokėję atsakovui kaupiamųjų lėšų.

Ieškovės pateiktos UAB „Lazdijų butų ūkio“ atskaitos sutampa dėl atsakovo pervestų ieškovei kaupiamųjų lėšų, nurodytų minėtame bendrijos 2012-05-16 akte Nr. 2, tačiau patvirtina ir tai, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. atsakovas surinkdavo ne visą priskaičiuotą kaupiamųjų lėšų sumą, nes gyventojai nepilnai sumokėdavo priskaičiuotą sumą (t 1, b. l. 72-77). Pastebėtina, kad šias ataskaitas turėjo ir kartu su ieškiniu pateikė pati ieškovė, tačiau minėtame bendrijos 2012-05-16 akte Nr. 2, kuriuo grindė ieškinį, duomenų apie pačių gyventojų atsakovui nesumokėtas kaupiamąsias lėšas neįvertino, todėl šis aktas neobjektyviai atspindi visą situaciją apie kaupiamųjų lėšų surinkimą. Atsakovo atsikirtimų nepaneigia ir ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktos sąskaitos gyventojams ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (t 1, b. l. 126-160), nes jie taip pat įrodo tik tai, kurie butai sumokėjo kaupiamąsias lėšas, bet neįrodo, kad nėra skolininkų, nesumokėjusių tokių lėšų. Tuo tarpu atsakovo byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad jis surinkdavo ne visas priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas, tačiau surinktas lėšas pervesdavo į ieškovės sąskaitą (t 1, b. l. 113-115)

Taip pat pabrėžtina, kad pačios ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas raginimas dėl skolos sumokėjimo ir sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad tokia skola buvo sumokėta po šios bylos iškėlimo (t 1, b. l. 124-125), paneigia ieškovės argumentą, kad ieškinio pareiškimo metu atsakovas visas kaupiamąsias lėšas buvo surinkęs, bet ne visas pervedęs ieškovei. Atsakovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina jo atsikirtimus, kad ieškinio pareiškimo metu jis nebuvo pervedęs ieškovei tik tų kaupiamųjų lėšų, kurių nebuvo surinkęs iš bendrų patalpų naudotojų, nes pateikti vietinio mokėjimo nurodymai patvirtina, kad po bylos iškėlimo skolininkai padengė dalį savo įsiskolinimų atsakovui, o šis surinktas kaupiamąsias lėšas pervedė ieškovei, sumažindamas priskaičiuotų, bet negrąžintų kaupiamųjų lėšų likutį bendra 2096,69 Lt suma (t 2, b. l. 6-13). Atsakovo pateiktas likusių skolininkų sąrašas ir likusi jų 2674,41 Lt skola (t 2, b. l. 6-13) patvirtina, kad sudėjus atsakovo bylos nagrinėjimo metu surinktų ir ieškovei grąžintų 2096,69 Lt kaupiamųjų lėšų sumą su likusia patalpų savininkų 2674,41 Lt skolos suma, kaip tik ir išeina ieškovės ieškinyje reikalaujama 4771,10 Lt suma.

Įvertinus aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinio pareiškimo metu atsakovas buvo surinkęs iš bendrijos butų savininkų visas priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas ir reikalaujamos dalies negrąžinęs ieškovei.

Jeigu šalių sudarytos Sutarties nutraukimo metu atsakovas dėl netinkamo sutarties vykdymo nebuvo surinkęs iš patalpų savininkų visų priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų ir negalėjo įvykdyti Sutarties 8.4. punkte numatyto savo įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove, tai pastaroji gali kelti klausimą dėl netinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nes pagal šalių Sutarties 2.2.5. punktą atsakovas privalėjo kontroliuoti ar patalpų savininkai laiku apmoka sąskaitas. Jeigu ieškovė mano, kad netinkamas atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas padarė jai žalos, tai pagal Sutarties 6.1. punktą gali reikalauti iš Sutartį netinkamai vykdžiusio atsakovo kompensacijos ar žalos atlyginimo. Tačiau, kaip minėta, šalių Sutartis nesuteikia teisės ieškovei reikalauti iš atsakovo pačių kaupiamųjų lėšų, kurių atsakovui nėra sumokėję bendrijos butų savininkai, nes mokėti šias lėšas yra tik daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų, o ne administratoriaus (atsakovo) pareiga.

Atitinkamai pripažinus, kad nepervesdamas priskaičiuotų, bet nesurinktų kaupiamųjų lėšų ieškovui atsakovas nepažeidė šalių Sutarties 8.4. punkto, atmestinas kaip nepagrįstas ir reikalavimas grąžinti 694,10 Lt už paslaugas, kurių, ieškovės teigimu, atsakovas neatliko. Pabrėžtina, kad lėšų už stogo remontą surinkimas iš butų savininkų nebuvo vienintelė atsakovo kaip administratoriaus pareiga ir funkcija. Šalių sudarytos Sutarties 3.1. punkte atsakovui buvo numatyta ir daugiau funkcijų ir pareigų, už kurių atlikimą jis gaudavo sutartą 0,06 Lt tarifo už 1 kv. m. užmokestį. Atsakovas apskaičiavo ir pateikė patalpų savininkams apmokėti sąskaitas už stogo remonto darbus, o tai taip pat yra viena iš atsakovo paslaugų, suteiktų ieškovui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas nesuteikė jai visų Sutarties 3.1. punkte numatytų administravimo paslaugų, todėl dalies lėšų už stogo remontą nesurinkimas, kuris sudaro tik dalį iš visų atsakovo teikiamų paslaugų, nereiškia, kad už kitas suteiktas administravimo paslaugas atsakovas neturėjo teisės gauti užmokesčio. Šis ieškovės reikalavimas iš esmės grindžiamas netinkamu atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu, nes ieškovė teigia, kad atsakovas nepagrįstai gavo užmokestį už vieną iš paslaugų, kurios neatliko nesurinkdamas dalies lėšų už stogo remontą. Vadinasi ir šiuo atveju, pagal minėtą Sutarties 6.1. punktą, ieškovė galėtų reikalauti iš Sutartį netinkamai vykdžiusio atsakovo kompensacijos ar žalos atlyginimo, bet ne paties užmokesčio už suteiktas administravimo paslaugas grąžinimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir šalių pateiktų įrodymų vertinimą teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytas šalių sudarytos Sutarties aiškinimas yra neteisingas, o ieškinio pagrindas nebuvo įrodytas, todėl ieškinys atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 2 d. ). Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, tai atsakovas neturi atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Atsakovas pateikė savo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (t 2, b. l. 14-17), iš kurio matyti, kad už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsileipimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 2904 Lt su PVM, o už advokato dalyvavimą teismo posėdyje – 363 Lt su PVM. Bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsileipimo į ieškinį parengimą dydis (2904 Lt su PVM) neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos), numatyto maksimalaus dydžio (3000 Lt), todėl šios išlaidos pilnai priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Kita atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, kuri sudaro 363 Lt su PVM, viršija minėtų Rekomendacijų 8.18. punkte numatytą maksimalų dydį - 150 Lt už vieną valandą, nes teismo posėdis truko dvi valandas, už kurias maksimali priteistina suma gali būti 300 Lt (0,15 koeficientas x 1000 Lt (MMA) x 2 val.). Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Lt už advokato dalyvavimą teismo posėdyje. Viso iš ieškovės priteistina 3204 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 12,60 Lt, priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Lazdijų bu­tų ūkis iš ieškovės 892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 3204 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės 892-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 12,60 Lt (dvylika litų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka