- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-679/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- V. J. G.
- Trečiasis asmuo
- M. M., R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3583-392/2011 pagal ieškovo V. J. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Miesto modernizavimo realijos“ ir viešajai įmonei Registrų centrui dėl mainų ir pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys M. M. ir R. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. G. pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė:
1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-09-19 mainų sutartį, notarinio registro Nr. 10554, sudarytą tarp ieškovo V. J. G. ir atsakovo BUAB ,,Miesto modernizavimo realijos“;
2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-11-09 pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 12823, sudarytą tarp ieškovo V. J. G. ir atsakovo BUAB ,,Miesto modernizavimo realijos”;
3. pripažinus sandorius negaliojančiais, grąžinti natūra ieškovui V. J. G. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 44,75 arus, bei 615/2813 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
4. įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą išregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 44,75 arus, bei 615/2813 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
5. priteisti iš atsakovo BUAB ,,Miesto modernizavimo realijos” turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Miesto modernizavimo realijos“ 2007-09-19 buvo sudaryta mainų sutartis, kuria ieškovas išmainė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 44,75 arus, į atsakovui UAB ,,Miesto modernizavimo realijos” nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo mainomą žemės sklypo dalį įvertino 2 685 000 Lt, o atsakovas savo mainomą butą įvertino 480 000 Lt. Atsakovas už jam tenkantį brangesnį turtą įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 205 000 Lt kompensaciją. Mainų sutartyje buvo nurodyta, kad 1 455 000 Lt UAB ,,Miesto modernizavimo realijos” sumokėjo ieškovui V. J. G. prieš šios sutarties pasirašymą, o ieškovas patvirtino, kad minėtą sumą iš atsakovo gavo. Likusią 750 000 Lt sumą UAB ,,Miesto modernizavimo realijos” įsipareigojo pervesti į ieškovo V. J. G. sąskaitą iki 2007-12-31. Nors 2007-09-19 mainų sutartyje buvo patvirtinta, kad jis 1 455 000 Lt sumą iš atsakovo gavo prieš sutarties pasirašymą, tačiau realiai jis šios sumos negavo, nes buvo apgautas ir suklaidintas atsakovo. Taip pat ieškovas negavo ir jam pagal minėtą mainų sutartį priklausančios 750 000 Lt sumos, kuri turėjo būti pervesta į ieškovo sąskaitą iki 2007-12-31. Pagal 2007-09-19 mainų sutartį ieškovas iš viso negavo jam priklausančios 2 205 000 Lt sumos, t. y. išskyrus butą, negavo nė vieno lito.
Be to, ieškovas nurodė, kad 2007-11-09 su UAB ,,Miesto modernizavimo realijos” sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavė 615/2813 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1. p. buvo numatyta, kad parduodamo žemės sklypo kaina yra 370 000 Lt. Sutartyje fiksuota, kad 250 000 Lt sumą pardavėjas gavo prieš sutarties pasirašymą, o likusią 120 000 Lt sumą UAB ,,Miesto modernizavimo realijos” įsipareigojo ieškovui sumokėti iki 2007-12-24. UAB ,,Miesto modernizavimo realijos” pagal minimą sutartį sumokėjo tik 60 000 Lt. Ieškovas teigė, kad 2007-11-09 sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos 250 000 Lt sumos, kurią jis neva gavo prieš sutarties pasirašymą, jis realiai taip pat negavo. Ieškovas taip pat negavo ir likusios jam pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklausančios sumos – 120 000 Lt, kuri turėjo būti pervesta į jo sąskaitą iki 2007-12-24. Iš viso dėl atsakovo apgaulės ieškovas pagal 2007-11-09 sutartį negavo 310 000 Lt.
Ieškovas teigė, kad buvo suklaidintas atsakovo ir dėl jo apgaulės negavo minėtų pinigų. Atsakovas sąmoningai, nesumokėdamas sutartyse nurodytų pinigų ieškovui, siekė įgyti nuosavybėn brangius žemės sklypus. Kaip atsakovo netinkamai įvykdytos prievolės įrodymą, nurodė, kad nebuvo išduoti jokie nurodytų pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, kurie pagal teisės aktus yra privalomi. Teigė, kad, nesant apgaulės ir suklaidinimo, tokių sandorių nebūtų sudaręs.
Atsakovas BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovas 2007-09-19 sudarė mainų sutartį, kuria ieškovas išmainė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas mainomą žemės sklypo dalį įvertino 2 685 000 Lt suma. Atsakovas mainomą butą įvertino 750 000 Lt suma. Atsižvelgdami į mainomo turto vertės skirtumą, ieškovas ir atsakovas minėtos mainų sutarties 9 punktu susitarė, jog atsakovas už jam tenkantį turtą sumoka ieškovui 2 205 000 Lt kompensaciją. Dalį šios sumos (1 455 000 Lt) atsakovas sumokėjo ieškovui prieš 2007-09-19 sudarytos mainų sutarties pasirašymą. Šį faktą patvirtina minėtos mainų sutarties 9 p., kuriuo ieškovas patvirtino, kad pinigus gavo. Likusią 750 000 Lt dalį atsakovas įsipareigojo sumokėti į ieškovo banko sąskaitą. Atsakovas, vykdydamas šį įsipareigojimą pagal sutartį, 2007-09-19 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 160 000 Lt, 2008-04-22 pavedimu – 30 000 Lt, tačiau liko skolingas pagal minėtą sutartį 560 000 Lt sumą.
2007-11-09 ieškovas ir atsakovas sudarė ir nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovui 615/2813 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už ją 370 000 Lt. Dalį šios sumos – 250 000 Lt, atsakovas sumokėjo ieškovui prieš nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą. Pinigų gavimo faktą ieškovas patvirtino 2007-11-09 sutarties 3.3.1. punktu. Likusią 120 000 Lt sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti į ieškovo banko sąskaitą. Atsakovas, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2007-11-09 sutartį, 2007-11-19 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 20 000 Lt, 2008-03-12 pavedimu – 40 000 Lt, tačiau liko skolingas pagal minėtą sutartį 60 000 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas dar 2008-09-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydamas teismo iš atsakovo UAB „Miesto modernizavimo realijos“ priteisti 60 000 Lt įsiskolinimą pagal 2007-11-09 sutartį, 560 000 Lt įsiskolinimą pagal 2007-09-19 mainų sutartį, 20 160 Lt delspinigių pagal 2007-09-19 mainų sutartį, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2008-11-25 Vilniaus apygardos teismas priimtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3299-392/2008 ieškovo ieškinį atsakovui patenkino visiškai. Ieškovo teiginiai apie apgaulės buvimą ir reiškiami reikalavimai neatitinka tikrovės, nes ieškovas gavo iš atsakovo 1 645 000 Lt pagal 2007-09-19 mainų sutartį bei 310 000 Lt pagal 2007-11-09 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Šias aplinkybes patvirtina mainų sutarties 9 punktas, kuriame nurodyta, kad ieškovas iš atsakovo gavo 1 455 000 Lt sumą iki sutarties pasirašymo. Taip pat sutarties 9 punktu atsakovas įsipareigojo likusią 750 000 Lt sumą sumokėti ieškovui iki 2007-12-31, pervedant nurodytą sumą į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Tai, kad atsakovas sumokėjo dalį likusios sumos ieškovui, patvirtina 2008-08-21 „Hansabankas“ išduota pažyma apie V. J. G. sąskaitą, kurioje nurodyta, jog UAB „Miesto modernizavimo realijos“ 2007-09-19 pervedė 160 000 Lt sumą pagal 2007-09-19 sutartį, taip pat pagal šią sutartį 2008-04-22 UAB „Miesto modernizavimo realijos“ pervedė 30 000 Lt sumą. Pats ieškovas 2008 m. ieškinyje pateiktame teismui nurodė, kad pagal 2007-09-19 mainų sutartį jis dalį pinigų – 1 455 000 Lt gavo prieš pasirašydamas sutartį, o 160 000 Lt suma buvo sumokėta 2007-09-19 pavedimu, 30 000 Lt suma - 2008-04-22 pavedimu. Liko nesumokėta 560 000 Lt. Pasisakydamas dėl 2007-11-09 sutarties ieškovas 2008 m. ieškinyje nurodė, kad 250 000 Lt buvo gauti prieš pasirašant sutartį, o likusią 120 000 Lt sumą atsakovas mokėjo taip: 2007-11-19 pavedimu pervedė 20 000 Lt bei 2008-03-12 pavedimu pervedė 40 000 Lt. Liko nesumokėta 60 000 Lt suma. Vilniaus apygardos teismo 2008-11-25 sprendimu už akių buvo nustatytos atsakovo minimos faktinės aplinkybės bei ieškovui iš atsakovo buvo priteistos likusios neapmokėtos piniginės sumos. Minėtam teismo sprendimui, kuris yra įsiteisėjęs, turėtų būti taikoma prejudicijos taisyklė. Visi ieškovo reikalavimai pagal 2007-09-19 ir 2007-11-09 sutartis buvo patenkinti, t .y. ieškovui buvo perleista nuosavybės teisė į mainų sutartyje nurodytą butą, taip pat iš dalies sumokėtos sutartyse nurodytos sumos, o likusios nesumokėtos sumos pagal minėtas sutartis buvo teismo priteistos. Ieškovas, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, bando suklaidinti ir siekia nepagrįsto praturtėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atitinka teismui pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma pripažinti jų registraciją negaliojančia. Minėti dokumentai yra galiojantys, nėra netekę teisinės galios. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimai dėl atitinkamų sklypų dalių nuosavybės teisių įregistravimo yra nepagrįsti ir turėtų būti netenkinami, o kiti reikalavimai sprendžiami teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo M. M. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minėtas ginčas jau yra išspręstas 2008-11-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3299-392/2008, kuriuo iš atsakovo ieškovui buvo priteistos nesumokėtos sumos pagal sudarytas sutartis. Ieškovas reikšdamas ieškinį toje byloje nurodė, kad dalį sumų iš atsakovo gavo, šis faktas taip pat buvo nustatytas teismo sprendime už akių, todėl prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei nesąžiningai pateiktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ 2 178 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7041-392/2010 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovui skyrė 5 000 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad ieškovas V. J. G. ir atsakovas UAB „Miesto modernizavimo realijos“ 2007-09-19 sudarė mainų sutartį, kuria ieškovas išmainė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (4475/8949 dalis) į atsakovui UAB ,,Miesto modernizavimo realijos” nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo mainomą žemės sklypo dalį įvertino 2 685 000 Lt, o atsakovas savo mainomą butą – 480 000 Lt. Atsakovas už jam tenkantį brangesnį turtą įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 205 000 Lt kompensaciją ir minėtoje sutartyje numatė jos sumokėjimo tvarką. Mainų sutarties 9 punkte nurodyta, kad ieškovas dalį piniginės kompensacijos, t. y. 1 455 000 Lt, gavo dar prieš pasirašant sutartį, o likusius 750 000 Lt atsakovas buvo įsipareigojęs pervesti į ieškovo sąskaitą iki 2007-12-31.
Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2007-11-09 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė 615/2813 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui. Sutarties šalys susitarė dėl parduodamo žemės sklypo kainos – 370 000 Lt. Taip pat šia sutartimi buvo nustatyta ir atsiskaitymo už perkamo – parduodamo žemės sklypo dalį tvarka. Sutarties 3.3.1 punkte nurodyta, kad ieškovas dalį sumos, t. y. 250 000 Lt, gavo dar prieš pasirašant sutartį, o likusią – 120 000 Lt sumą atsakovas buvo įsipareigojęs pervesti į ieškovo sąskaitą iki 2007-12-24.
Teismas ieškovo poziciją, kad jis pagal mainų sutartį iš atsakovo jokių mokėjimų, išskyrus butą, negavo, o pagal pirkimo – pardavimo sutartį gavo tik 60 000 Lt, vertino kritiškai. Nurodė, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas 2008-09-15 Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą pagal ginčo sutartis priteisimo, kuriuo iš atsakovo prašė priteisti 560 000 Lt įsiskolinimo bei 20 160 Lt delspinigių pagal 2007-09-19 mainų sutartį ir 60 000 Lt įsiskolinimo pagal 2007-11-09 pirkimo – pardavimo sutartį (civilinė byla Nr. 2-3299-392/2008). Pažymėjo, jog ieškinyje ieškovas vienareikšmiškai nurodė, kad dalį pinigų pagal 2007-09-19 mainų sutartį gavo prieš pasirašydamas sutartį, o likusią dalį – 750 000 Lt, atsakovas įsipareigojo ieškovui pervesti į jo banko sąskaitą. Taip pat ieškovas nurodė, kad dalį pinigų gavo ir prieš pasirašydamas 2007-11-09 pirkimo – pardavimo sutartį. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-11-25 sprendimu ieškovui priteista 60 000 Lt įsiskolinimo pagal 2007-11-09 sutartį, 560 000 Lt įsiskolinimo ir 20 160 Lt delspinigių pagal 2007-09-19 mainų sutartį. Atkreipė dėmesį, kad minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, 2009-01-08 ieškovui išduotas vykdomasis raštas. Teismas darė išvadą, kad 2008-11-25 sprendimu neginčijamai nustatyta, kad ieškovas V. J. G. dalį piniginių sumų už mainomą bei parduodamą nekilnojamąjį turtą gavo dar prieš 2007-09-19 mainų sutarties ir 2007-11-09 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą.
Teismas konstatavo, kad šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu teismui pateikta medžiaga, iš kurios matyti, kad:
1. Pagal 2007-09-19 mainų sutartį, perleidus ieškovui 480 000 Lt vertės butą, buvo atsiskaitoma taip: 2007-09-19 kasos išlaidų orderio pagrindu ieškovui buvo sumokėta 1 295 000 Lt, jame yra ieškovo parašas (b. l. 145), 2007-09-19 pavedimu atsakovas ieškovui sumokėjo 160 000 Lt (b. l. 147), 2008-04-22 pavedimu atsakovas ieškovui sumokėjo 30 000 Lt (b. l. 86), 2008-09-01 avanso apyskaitos pagrindu M. M., atsiskaitymui su V. J. G., išduoti 160 000 Lt (b. l. 150), o 2008-11-25 sprendimu ieškovui atsiskaitymui pagal minėtą sutartį priteista jo nurodoma įsiskolinimo suma - 560 000 Lt. Sudėjus šias sumas gaunasi 2 205 000 Lt, kuriuos atsakovas turėjo sumokėti ieškovui mainų sutarties pagrindu;
2. Pagal 2007-11-09 pirkimo – pardavimo sutartį buvo atsiskaitoma taip: 2007-11-01 Avanso apyskaitos Nr. 10 pagrindu R. K., atsiskaitymui su V. J. G., išduoti 250 000 Lt (b. l. 149), 2007-11-19 ir 2008-03-12 pavedimais atsakovas V. J. G. sumokėjo 20 000 Lt ir 40 000 Lt (civilinės bylos Nr. 2-3299-392/2008 b. l. 24), 2008-11-25 sprendimu ieškovui pagal minėtą sutartį priteista jo nurodoma įsiskolinimo suma – 60 000 Lt. Sudėjus šias sumas gaunasi 370 000 Lt, kuriuos atsakovas turėjo sumokėti ieškovui sutarties pagrindu.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas ieškovo poziciją, jog minėti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti jį suklaidinus, panaudojant apgaulę ir atsakovui siekiant neteisėtai nuosavybėn įgyti brangius nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus, vertino kritiškai, nes ieškovas nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai melagingai nurodė nekilnojamojo turto perleidimo sandorių vykdymo aplinkybes, o tai yra vertintina kaip ieškovo nesąžiningumas ir siekis stabdyti atsakovo bankroto procedūrą pateikiant teismui akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad ieškinio tenkinti nėra pagrindo, o ieškovui už aiškiai nepagrįsto ir nesąžiningo ieškinio pareiškimą yra skirtina 5 000 Lt bauda (CPK 95 str.).
Atmetus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypų išregistravimo. Be to, ieškinį atmetus, teismas naikino Vilniaus apygardos teismo 2010-08-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 4 d.). Atsakovui atitinkamai priteisė jo patirtas 2 178 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas V. J. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ieškovui paskirtą 5 000 Lt baudą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas yra senyvo amžiaus žmogus ir galėjo susipainioti jam išmokėtose sumose. Juo labiau, kad jam pinigai buvo mokami ne grynais pinigais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad ieškovas sąmoningai klaidino teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančias bylos aplinkybes ir sąmoningai reiškė nepagrįstą ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui paskirta 5 000 Lt bauda turėtų būti panaikinta.
2. Atsakovo pateikta 2008-09-01 avanso apyskaita, kurios pagrindu M. M. atsiskaitymui su V. J. G. išduoti 160 000 Lt, ir 2007-11-01 avanso apyskaita Nr. 10, kurios pagrindu R. K. atsiskaitymui su V. J. G. išduoti 250 000 Lt, visiškai neįrodo, kad ieškovas šiuos pinigus gavo. Šios apyskaitos net neįrodo, kad pinigai realiai buvo išmokėti M. M. ir R. K., nes nėra jokių tai patvirtinančių pirminių dokumentų - kasos išlaidų orderių, kurių atsakovas BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ į bylą nepateikė. Neįforminus pinigų išmokėjimą M. M. ir R. K. kasos išlaidų orderiais, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai, kas patvirtina ieškovo ieškinyje nurodomus teiginius.
3. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 3299-392/2008 buvo priimtas už akių. Jei ieškovas dalyvautų posėdyje, tai jis posėdžio metu būtų paaiškinęs visas bylos aplinkybes, nurodomas apeliaciniame skunde. Bet kuriuo atveju, teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3299-392/2008 buvimo faktas negali užkirsti ieškovui kelio pareikšti teisme kitą ieškinį, jei tas ieškinys nėra tapatus jau išnagrinėtam, taip pat negali būti pagrindas pripažinti, jog ieškovo ieškinys dėl mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo apelianto reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime atsakovas pakartoja kai kuriuos pirmosios instancijos teismo ir savo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Papildomai atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovo teiginys, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 3299-392/2008 buvo priimtas už akių, todėl jis negalėjo teismo posėdyje paaiškinti tam tikrų aplinkybių, laikytinas nepagrįstu, nes pasikeitus kokioms nors aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms, ieškovas, nieko netrukdomas, galėjo pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba net atsisakyti pačio ieškinio. Be to, ieškovas galėjo teikti apeliaciją, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008-11-25 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3299-392, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Miesto modernizavimo realijos“ sumokėjo V. J. G. 1 645 000 Lt pagal 2007-09-19 sutartį, likdamas skolingas 560 000 Lt, o pagal 2007-11-09 sutartį sumokėjo 310 000 Lt, likdamas skolingas 60 000 Lt, todėl, vadovaujantis CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 4 d., šių aplinkybių įrodinėti nebereikia. Aplinkybė, kad į civilinės bylos Nr. 2-7041-392/2010 nagrinėjimą atsakovu buvo įtrauktas VĮ Registrų centras, o trečiaisiais asmenimis įtraukti M. M. ir R. K., konkrečiu atveju nebuvo pagrindas netaikyti prejudicijos taisyklės, nes nurodytų asmenų įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą yra dirbtinis ir nepagrįstas.
3. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus apygardos teismo sprendimą iš esmės, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, ir toliau bando įrodinėti, jog pinigai jam nebuvo išmokėti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodomas nei vienas motyvas, kodėl teismo paskirta 5 000 Lt bauda yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta arba bent jau sumažinta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime trečiasis asmuo pakartoja kai kuriuos pirmosios instancijos teismo argumentus. Papildomai atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą tik dėl dalies Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo, t. y. konkrečiai tik dėl baudos paskyrimo. Tai reiškia, kad jis sutinka su teismo skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybe, kad jo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui paskyrė baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Be to, pažymėtina, kad ieškovas nenurodo nė vieno argumento, kodėl paskirta bauda turėtų būti panaikinta.
2. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad jis pinigų negavo, jog negalėjo nepastebėti išmokėtų pinigų ir pan. Vien jau 2008-11-25 sprendimu neginčijamai nustatyta, jog ieškovas V. J. G. dalį piniginių sumų už mainomą bei parduodamą nekilnojamąjį turtą gavo dar prieš 2007-09-19 mainų sutarties ir 2007-11-09 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą. Taip pat šias aplinkybes ieškinyje nurodė ir pats ieškovas. Pastebėtina ir tai, kad jeigu 2007-09-19 mainų sutartis, kaip teigia ieškovas, būtų sudaryta dėl apgaulės ir V. J. G. nebūtų gavęs mokėjimų iš atsakovo pagal šią sutartį, akivaizdu, kad tokiu atveju V. J. G. nebūtų sudaręs su atsakovu vėlesnės 2007-11- 09 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties. Aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas 2007- 11-09 sudarė sutartį, patvirtina tai, kad prieš tai sudaryta mainų sutartis iš atsakovo pusės buvo vykdoma tinkamai.
3. Atmestini tokie apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo minimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 3299-392/2008 buvo priimtas už akių ir, jei ieškovas būtų dalyvavęs posėdyje, tai jis posėdžio metu ir būtų paaiškinęs šiame apeliaciniame skunde minimas aplinkybes. Pagal CPK 42 str. ieškovas turėjo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Taip pat ieškovas galėjo teikti apeliaciją, tačiau pastarasis šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Piktnaudžiavimas procesu savo esme yra dalyvaujančio byloje asmens veiksmai, kai jis nesąžiningai reiškia nepagrįstą ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 1 d.).
Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB ,,Miesto modernizavimo realijos“ ir V. J. G. sudarytą mainų sutartį, taip pat pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. lapkričio 9 d. UAB ,,Miesto modernizavimo realijos“ ir V. J. G. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį bei, pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais, grąžinti ieškovui žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir 615/2813 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2011 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismas šioje civilinėje byloje priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo V. J. G. ieškinį atmetė ir ieškovui už aiškiai nepagrįsto ir nesąžiningo ieškinio pareiškimą skyrė 5 000 Lt baudą.
Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas V. J. G. 2008 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą pagal ginčo sutartis priteisimo, kuriuo iš atsakovo BUAB ,,Miesto modernizavimo realijos“ prašė priteisti 560 000 Lt įsiskolinimo bei 20 160 Lt delspinigių pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. mainų sutartį ir 60 000 Lt įsiskolinimo pagal 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3299-392/2008). Ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad dalį pinigų pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. mainų sutartį gavo prieš pasirašydamas sutartį, o likusią dalį – 750 000 Lt, atsakovas įsipareigojo ieškovui pervesti į jo banko sąskaitą. Taip pat ieškovas nurodė, kad dalį pinigų gavo ir prieš pasirašydamas 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir ieškovui priteista 60 000 Lt įsiskolinimo pagal 2007 m. lapkričio 9 d. sutartį, 560 000 Lt įsiskolinimo ir 20 160 Lt delspinigių pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. mainų sutartį. Teismo sprendimas įsiteisėjo ir 2009 m. sausio 8 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas, t. y. visi ieškovo reikalavimai pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. ir 2007 m . lapkričio 9 d. sutartis buvo patenkinti, ieškovui buvo perleista nuosavybės teisė į mainų sutartyje nurodytą butą, taip pat iš dalies sumokėtos sutartyse nurodytos sumos, o likusios nesumokėtos sumos buvo teismo priteistos ieškovui. Taigi minėtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3299-392/2008, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ieškovo nurodyti naujame ieškinyje (b. l. 38-41) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, buvo nustatytos aplinkybės, kad UAB ,,Miesto modernizavimo realijos“ sumokėjo V. J. G. 1 645 000 Lt pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. sutartį, likdama skolinga 560 000 Lt, o pagal 2007 m. lapkričio 9 d. sutartį sumokėjo 310 000 Lt, likdama skolinga 60 000 Lt, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 1 d., šių aplinkybių įrodinėti nebereikia. Aplinkybė, kad į civilinės bylos Nr. 2-7041-392/2010 nagrinėjimą atsakovu buvo įtraukta valstybės įmonė ,,Registrų centras“, o trečiaisiais asmenimis įtraukti M. M. ir R. K., kurie sandorių sudarymo metu buvo UAB ,,Miesto modernizavimo realijos“ atstovai, konkrečiu atveju nebuvo pagrindas netaikyti prejudicijos taisyklės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės įmonė ,,Registrų centras“ nėra atsakovas nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas joks valstybės įmonės ,,Registrų centras“ sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.255 str., 4.25 str. 1 d. daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas UAB ,,Miesto modernizavimo realijos“ savo įsipareigojimus pagal mainų ir pirkimo-pardavimo sutartis sumokėti likusias pinigų sumas nustojo vykdyti dėl blogos finansinės situacijos, atsakovui 2008 m. gruodžio 3 d. iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Dėl šios priežasties negalima teigti, kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovo ir dėl apgaulės negavo likusių minėtų pinigų, akivaizdu, kad jo teiginiai neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo veiksmus vertino kaip nesąžiningus, nepagrįstu ieškiniu bandant stabdyti bendrovės bankroto procedūrą. Apelianto materialinė padėtis nėra bloga, kitų aplinkybių, dėl kurių bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo V. J. G. paliktinas nepakeistas.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, netenkinus ieškovo apeliacinio skundo ir bylos rezultatui esant nepalankiam apeliantui, bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą.