Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-727-715/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00084-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.11; 3.2.3.8; 3.2.6.1

2021 m. gegužės 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams M. Š. ir G. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti 521,28 Eur turtinę žalą iš solidarių atsakovų M. Š. ir G. G.. Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių mieste, ties Žemaitijos g. 15 namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu nepilnametis N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per gatvę atsitrenkė į gatvėje važiuojančio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį ir padarė apgadinimus transporto priemonei. Dėl šio įvykio transporto priemonės valdytojas patyrė turtinę žalą, tad ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 521,28 Eur draudimo išmoką. Už nepilnamečio asmens padarytą žalą atsako tėvai, todėl prašo patirtą žalą priteisti solidariai iš abiejų tėvų.

Atsakovė G. G. atsiliepime nurodė, jog sutinka su tuo, jog būdama savo sūnaus N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė turi atlyginti sūnaus veiksmais padarytą turtinę žalą. Atsakovų sūnus N. yra neįgalus dėl diagnozuoto susirgimo F70.8 (psichikos ir elgesio sutrikimai, raidos sutrikimai). Po nutikusio autoįvykio atsakovė visiškai nebepaleidžia sūnaus iš akių, todėl nebeturi galimybės dirbti, nes negali rasti darbo, gyvena socialiniame būste, savo jokio turto neturi. Ji negali sumokėti visos skolos sumos, nes jos finansinė padėtis yra labai prasta, neturi tam piniginių lėšų. Augina du nepilnamečius vaikus. Bendra jos šeimos pajamų suma sudaro 592,90 Eur, iš jos privalo išleisti 205,56 Eur būtiniausioms išlaidoms. Vaikų ir jos būtiniausių poreikių tenkinimui (maistui, sveikatos priežiūrai, higienos reikmenims) lieka 387,34 Eur. Prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis po 10 Eur. Kadangi sūnaus N. tėvas M. Š. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo, atsakovė yra įsitikinusi, kad atsakovas M. Š. niekaip neprisidės ir prie šios žalos atlyginimo, ją priteisus solidariai galiausiai visą sumą teks sumokėti atsakovei G. G.. Atsakovė prašo teismo padalinti N. padarytos žalos sumą lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų, nepaliekant solidariosios atsakomybės.

Atsakovas M. Š. atsiliepimo nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovė G. G. papildomai paaiškino, kad šiuo metu jos sūnus N. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Ji neturi darbo, negali surasti darbo, nes reikia prižiūrėti neįgalų sūnų. Eismo įvykio metu nedirbo šviesoforas, tad sūnus manė, kad mašina jį praleis. Prašo išdėstyti skolos mokėjimą ir skolą priteisti lygiomis dalimis iš jos ir iš vaiko tėvo M. Š., nes jis neprisideda prie vaiko išlaikymo.

Teismo posėdžio metu atsakovės G. G. atstovė advokatė Rita Lankutienė papildomai paaiškino, jog atsakovė pripažįsta ieškinį, bet susimokėti visą skolą iš karto atsakovei yra per didelė finansinė našta. Ieškovės turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei atsakovės, todėl ieškovės interesai nebus pažeisti, jei skolos mokėjimas bus išdėstytas. Prašo skolą priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ir nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys tenkintinas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei buvo pateiktas transporto priemonės Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. P. prašymas dėl draudimo išmokos mokėjimo dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. 18.18 val. įvykusio įvykio, kurio metu į važiuojamąją kelio dalį įvažiavęs dviratininkas atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK eismo įvykio informacijos nustatyta, jog dviratį vairavęs asmuo – nepilnametis N. Š., gim. (duomenys neskelbtini); transporto priemonei padaryti apgadinimai užpakaliniame bamperyje, užpakaliniame dešinės pusės sparne. Transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. 110698727 patvirtina, jog transporto priemonės valdytojas A. P. eismo įvykio metu buvo apdraudęs transporto priemonę Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (Kasko). Už transporto priemonės remontą dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. įvykio metu patirtų apgadinimų ieškovė išmokėjo 521,28 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovė prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

Byloje nekilo ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių, dėl žalos dydžio, dėl nepilnamečio N. Š. kaltės, todėl įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus, nurodytas aplinkybes, laikytina, jog dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio ieškovė patyrė 521,28 Eur turtinę žalą.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę - išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

CK 6.275 straipsnio 1 dalis numato, jog už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali būti ir atsakomybės subjektas civiline prasme. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei ir tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų kaltė už nepilnamečius iki 14 metų vaikus yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė visuomet yra. Atleisti nuo civilinės atsakomybės galima tik įrodžius išskirtines aplinkybės, dėl kurių tėvai objektyviai ilgai negalėjo įgyvendinti savo pareigų.

Ieškovė prašo 521,28 Eur turtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, atsakovė su šiuo prašymu nesutinka, prašo skolą priteisti lygiomis dalimis.

CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Civilinio kodekso nuostatos imperatyviai nenustato tėvų solidariosios atsakomybės už nepilnamečio vaiko padarytą žalą, todėl nagrinėjamu atveju solidarioji prievolė taip pat negali būti preziumuojama. CK 3.156 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų valdžios lygybė, tai reiškia, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Remiantis šia nuostata, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir į tai, jog prievolės dalykas yra dalus (piniginė prievolė), laikytina, jog atsakovai M. Š. ir G. G., būdami nepilnamečio vaiko N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, turi vaiko atžvilgiu lygias teises ir pareigas, atitinkamai turi lygias pareigas atlyginti vaiko padarytą žalą, todėl žala iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis po 260,64 Eur, o ne solidariai, kaip prašo ieškovė.

Iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, tad nėra teisinio pagrindo jas mažinti. Kadangi ieškovės reikalavimai yra patenkinti 100 procentų, 85,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis.

Atsakovė G. G. pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, iš jos priteisiant kas mėnesį mokėti po 10 Eur, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius sunkią jos finansinę padėtį. Ieškovė su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, jog gavusi pretenziją atsakovė nesprendė žalos atlyginimo klausimo, nesiderėjo dėl taikos sutarties klausimų, nurodė, jog atsakovė nėra linkusi atsiskaityti su ieškove, neatliko jokių dalinių mokėjimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tik tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Spręsdamas klausimą, ar atidėti (išdėstyti) sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011). Teismas visais atvejais, spręsdamas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, privalo atsižvelgti į svarbias bylai aplinkybes bei įvertinti, ar atidėjus arba išdėsčius sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, tad sprendimo išdėstymas neturėtų suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui.

Iš byloje esančių duomenų apie atsakovės G. G. turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų, gauna nedideles pajamas, gyvena socialiniame būste, augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, jos galimybės įsidarbinti yra ribotos dėl neįgalaus sūnaus priežiūros. Atsakovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Iš šių duomenų darytina išvada, jog atsakovės G. G. finansinė padėtis yra daug prastesnė nei ieškovės, tad netgi teismo priteistos 260,64 Eur sumos sumokėjimas iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo jos šeimai būtų didelė finansinė našta.

Atsakovė pateikė detalų gaunamų ir išleidžiamų sumų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog atsakovė kruopščiai planuoja pajamas ir išlaidas. Patikrinus antstolių informacinės sistemos duomenis nustatyta, jog šiuo metu jos atžvilgiu nėra užvestų vykdomųjų bylų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų nemoki ar vengtų mokėti priteistą sumą geranoriškai. Taigi šiuo atveju laikytina, kad skolos mokėjimo išdėstymas nepakenks ieškovės interesams.

Vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog tikslinga atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, pirmąją įmoką įpareigojant atsakovę sumokėti per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytina, jog atsakovė turi septyniolika mėnesių mokėti įmokas po 15 Eur, aštuonioliktą mėnesį sumokėti 5,64 Eur skolos likutį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų mokėjimas atsakovei nėra išdėstomas, todėl priteistas bylinėjimosi išlaidas būtina sumokėti ieškovei įsiteisėjus teismo sprendimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai:

– 260,64 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 64 ct) žalos atlyginimo;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 260,64 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 42,54 Eur (keturiasdešimt du eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai:

– 260,64 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 64 ct) žalos atlyginimo;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 260,64 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 42,54 Eur (keturiasdešimt du eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti iš atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 260,64 Eur žalos atlyginimo sumos mokėjimą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui, pirmąją įmoką sumokant per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o kitas įmokas mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, ir įpareigoti atsakovę G. G. septyniolika mėnesių mokėti ieškovei įmokas po 15,00 Eur (penkiolika eurų), o aštuonioliktą mėnesį – sumokėti 5,64 Eur skolos likutį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.