Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Consonus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5371-653/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inzuco“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Consonus“ dėl bankroto bylos iškėlimo, kuria išspręstas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inzuco“ prašymas dėl ieškinio atsisakymo bei bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus AS „Reverta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas su ieškiniu sutiko, patvirtino, kad įmonė yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (4 400 002 Lt) viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (4 825 220 Lt).

Į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašė teismo iškelti atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Banca rupta“. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, kurio reikalavimas atsakovui yra 3 000 000 Lt. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jos reikalavimas yra užtikrintas hipoteka.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą priimti jo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti, kadangi atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 337-338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą, nustatęs, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Priimdamas nutartį teismas rėmėsi bylos šalių pateikta informacija apie atsakovo įsiskolinimus bei paties atsakovo pateiktais duomenimis, kurie patvirtino, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai siekia beveik visą į balansą įrašyto turto vertę.

Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi atsakovas iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, t. y. kad trečiasis asmuo AS „Reverta“ nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, pagal kurį kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą turi pranešti įmonei raštu, ir dėl šio pažeidimo, apelianto nuomone, teismas turėjo atsisakyti priimti trečiojo asmens pareiškimą, o gavus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukti visa apimtimi.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies numato, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Bylos duomenys patvirtina, kad tokį pranešimą ieškovas atsakovui buvo įteikęs (b. l. 7). Teisės aktai nedraudžia įmonei, kuriai inicijuota bankroto byla, atsiskaityti su kreditoriumi ir vėliau, iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Priešingai, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindas, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys, kad atsakovas atsiskaitė tik su vienu iš kreditorių, inicijuojančių jam bankroto bylos iškėlimą, t.y. ieškovu, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu ar būtų išreiškęs savo ketinimą atsiskaityti su juo, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, nepateikta. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtino, jog yra nemokus (b.l. 32-33), taip pat neginčijo trečiojo asmens reikalavimų. Apeliantas skunde nurodo, kad trečiasis asmuo neįspėjo jo dėl kreipimosi į teismą, nenustatė termino savo įsipareigojimams įvykdyti, t. y. nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, todėl neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ieškovo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu iškelti atsakovui bankroto bylą į bylą įstojo vėliau (b.l. 58-60). Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš kreditorių, siekiančių įstoti (įstojusių) į jau prasidėjusį bankroto procesą, nėra reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. įspėti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461/2012, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2388/2011). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo minėto kreditoriaus prašymą priimti ir šio prašymo pagrindu svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo įmonei. Todėl ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimų ir teismui nenustačius priežasčių tokio prašymo netenkinti, teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė tik dalyje dėl ieškovo pareikštų reikalavimų ir toliau nagrinėjo pagal trečiojo asmens reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.