Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-10735-1088/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e2YT-10735-1088/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05015-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
Suinteresuotas asmuo
Kauno rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10735-1088/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05015-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir pareiškėja, VĮ „Turto bankas“) patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė (el. b. dok. Nr. CBP-7311, dok. Nr.89661).

2. Pareiškime nurodė, kad Patalpos iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą administracinė patalpa pastatyta 1978 m., tačiau nėra jokių duomenų apie Patalpų dalies nuosavybės teisių atkūrimą ar privatizavimą. Patalpos nepriklauso akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos paštas“, Telia Lietuva AB ir daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“; patalpos nebuvo privatizuotos.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir suinteresuotas asmuo) sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. SD-5833 „Dėl statinių sąrašo“ ir 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. SD-1824 „Dėl statinių sąrašo“ informavo VĮ „Turto bankas“ apie tai, kad negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa (duomenys neskelbtini) įtraukta į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą. Kauno rajono savivaldybei Patalpos nepriklauso ir jos nėra registruotas kaip Kauno rajono savivaldybės nuosavybė (el. b. dok. Nr. DOK-68597).

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

6. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra administracinės patalpos (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys, patvirtina, kad 1995 m. spalio 1 d. pagrindinių priemonių priėmimo ir perdavimo aktu gyvenamojo namo Nr. neįskaitomas, butas 2, I-ame aukšte 1 kambarys/ tualeto ir koridoriaus ½ dalis, viso 21,80 kv. m. perduota (duomenys neskelbtini). 1998 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ filialo Kauno apskrities centrinio pašto Kauno rajono pašto vardu, pastate (duomenys neskelbtini), leista pasitikėjimo teise registruoti: pašto paslaugų salę 2-6 (17,32 kv. m.), ½ dalį tualeto patalpos 2-3 (0,59 kv. m.), ½ dalį koridoriaus 2-1 (3,89 kv. m.). Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ 1998 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 151 leido teisiškai įregistruoti Kauno rajono paštui (duomenys neskelbtini) pašto patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 1935 pažymėtą raide 1A3/b, patalpos plotas 21,8 kv. m. 2015 m. sausio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi AB „Lietuvos paštas“ pardavė fiziniam asmeniui administracinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių kaip jau buvo nurodyta bendras plotas 52,27 kv. m. – 21,80 kv. m. priklauso privačiam asmeniui, likusi patalpos dalis įtraukta į neturinčių savininkų sąrašą (el. b. dok. Nr. CBP-7311).

8. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių administracinių patalpų dalies: patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisės įregistravimą nekilnojamojo turto registre (el. b. dok. Nr. CBP-7311).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos. 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas (21 straipsnis) nustatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ sureguliavo dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

10. Nagrinėjamu atveju, Kauno rajono savivaldybė administracinių patalpų dalies (duomenys neskelbtini) nuosavybės ar kita teise nevaldo. Duomenų, kad Kauno rajono savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Preziumuojama, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Byloje duomenų, kad bendrojo naudojimo patalpos būtų atidalintos ar jomis naudotųsi į bylą neįtraukti asmenys, nėra. Byloje nenustatyta apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Patalpos, buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotos (parduotos ar kitaip pagal įstatymus perleistos) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.

11. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) yra valstybės nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė