Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-860-877/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-01-06
Bylos Nr.: 2-860-877/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-62-3-00949-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: K. L.
Atsakovas: V. L., VĮ Registrų centras, V. L.-V.
Trečiasis asmuo: L. L.

Civilinė byla Nr. 2-860-877/2014;Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00949-2012-1 (S) Procesinių sprendimų kategorija: 21.4.1.1; 75.6.2; 34.3; 99.5; 99.7; 116.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.sausio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui K. L., jo atstovui advokatui L. J., atsakovei V. L. – V., atsakovų V. L. ir V. L.- V. atstovei advokatei D. P., VĮ Registrų centras atstovei V. J., nedalyvaujant atsakovui V. L., trečiajam asmeniui L. L., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centras, V. L., V. L.-V., trečiajam asmeniui L. L. dėl nuosavybės teisės gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2013 m. liepos 25 d. ieškiniu prašo:

1. panaikinti 2012 06 15 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą bei 2012 08 23 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 224;

pripažinti, kad atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktas Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų pakeitimas, pasireiškęs padarymu įrašo, jog V. L. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrašas galioja nuo 1962 01 29, yra neteisėtas;pripažinti negaliojančiu 2012 07 05 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1-LR-1074, kuriuo patvirtinta A. L. priklausiusi santuokinio turto dalis - 63/200 Pastato dalys, ir grąžinti turtą į iki liudijimo išdavimo buvusią padėtį;pripažinti negaliojančiu 2012 10 22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. l-RL-1617, kuriuo patvirtinta atsakovei V. V. priklausanti palikimo dalis - 189/800 Pastato dalis, ir grąžinti turtą į iki liudijimo išdavimo buvusią padėtį;pripažinti negaliojančia 2012 09 17 dovanojimo sutartį Nr. 2-9108, kuria atsakovas V. L. padovanojo atsakovei V. V. 137/200 Pastato dalis, ir pritaikyti restituciją natūra - įpareigoti atsakovę V. V. grąžinti sandoriu įgytą turtą V. L. nuosavybėn;pripažinti neteisėtais penkis Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų, susijusių su Pastatu, pakeitimus: įrašą, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 63/100 Pastato, įrašą kad V. L. nuosavybės teise priklauso 137/200 Pastato, įrašą, kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/200 Pastato, įrašą, kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/800 Pastato, įrašą, kad V. V. nuosavybės teise priklauso 737/800 Pastato;

pripažinti galiojančiu Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų įrašą, jog V. L. priklauso Pastatas ir įrašas galioja nuo 1962 01 29.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad jo motinai A. L. ir tėvui V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo įgytas V. L. iki santuokos, tačiau santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas, todėl gyvenamasis namas tapo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre turto savininku buvo nurodytas vienas asmuo -V. L., tačiau nebuvo išskirtos jam asmeninės nuosavybės teise priklausanti dalis ir bendrosios su sutuoktine nuosavybės teise priklausanti dalis. 2011-09-20 motina A. L. mirė. Ji nesudarė testamento. Ieškovas yra vienas iš įpėdinių pagal įstatymą ir pretenduoja į A. L. paliktą turtą. Į palikimą taip pat pretenduoja 2 jo seserys V. L.- V. ir L. L., bei tėvas V. L.. Kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, tačiau notaras nesutiko išduoti atitinkamų dokumentų, kadangi buvo neaiški sutuoktinių A. L. ir V. L. asmeninės ir bendrosios nuosavybės teisės dalys turte. Tuomet V. L., siekdamas gauti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu nustatyti ir nustačius įregistruoti jo asmeninės nuosavybės teisės dalį gyvenamajame name. 2012-06-15 VĮ Registrų centro Kauno filialas patenkino V. L. prašymą ir atliko pakeitimą nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. 20/96404. Registre atsirado įrašas apie tai, kad 37/100 gyvenamojo namo ir kitų priklausinių, išskyrus ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys priklauso V. L., įrašas galioja nuo 1962-01-29. 2012 08 23 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti K. L. 2012 07 23 prašymą panaikinti Nekilnojamojo turto registro duomenų dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. 20/96404, pakeitimus ir pašalinti NTR CDB išrašo 4.2 punkte esantį įrašą apie tai, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo ir kitų priklausinių, išskyrus ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. 1997-5011-9036, bei įrašo galiojimą nuo 1962-01-29. 2012 08 23 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą Nr. 224, kuriuo Teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti. Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimai nepagrįsti, todėl neteisėti ir naikintini. Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimuose nurodytas atsisakymo panaikinti Nekilnojamojo turto registro duomenų dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. 20/96404, pakeitimus ir pašalinti NTR CDB išrašo 4.2 punkte esantį įrašą apie tai, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys nekilnojamųjų daiktų bei įrašo galiojimą nuo 1962-01-29 motyvai - Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 1997-5011-9014) ir savininkams priklausančias nuosavybės teisės dalis, taip pat duomenys apie juridinius nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įregistruoti, taip pat pareiškėjo prašomi panaikinti įrašai yra tapę istoriniais, dėl to nėra pagrindo juos keisti. Sprendimuose nepagrįstai nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir savininkams priklausančias nuosavybės teisės dalis, taip pat duomenys apie juridinius nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įregistruoti. Ginčijamu pakeitimu vienašališkai V. L. iniciatyva buvo nustatytos sutuoktinių turto dalys ir padalintas sutuoktinių turtas nesant dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys turi būti registruojami. Sutuoktinių turto dalių nustatymas ir turto padalinimas yra galimas tik juridinių faktų pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis nustato, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais gali būti registruojami tik pateikus 12 straipsnyje nurodytus dokumentus. V. L., pateikdamas prašymą atlikti registro duomenų pakeitimą, nepateikė nė vieno iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų dokumentų, todėl pakeitimas yra atliktas neteisėtai. Taigi, pakeitimas atliktas nesant dokumentų, kurie būtų pagrindas registruoti tokį pakeitimą, dėl šios priežasties yra neteisėtas bei turi būti panaikintas. Dėl šių priežasčių atsakovai nepagrįstai atsisakė panaikinti ginčijamą pakeitimą. Atsakovų teiginys, kad prašomi panaikinti įrašai yra tapę istoriniais, dėl to nėra pagrindo juos keisti, yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. numato suinteresuotų asmenų teisę reikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Minėta teisės norma nenurodo išimties, jog netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų tapimo istoriniais faktas sudaro pagrindą atsisakyti juos tikslinti, ištaisyti ar papildyti. Be to, skundžiami pakeitimai turi tiesioginę įtaką ieškovo motinos palikimo dydžiui. Dėl šių priežasčių skundžiamų sprendimų išvada, jog prašomi panaikinti įrašai yra tapę istoriniais, dėl to nėra pagrindo juos keisti, yra nepagrįsta bei skundžiami sprendimai turi būti panaikinti. Liudijimai bei Dovanojimo sutartis, kuriais grindžiami šiuo metu galiojantys įrašai apie Namo bendrąją dalinę nuosavybės teisę, yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi jais nustatomos nuosavybės teisės į Namo dalis vadovaujantis šiuo skundu ginčijamu atsakovo nepagrįstai ir neteisėtai registruotu juridiniu faktu (įrašu), kad atsakovui V. L. asmeninės nuosavybės teise (kaip ikisantuokinis turtas) priklausė 37/100 Namo dalys. Neteisėto įrašo pagrindu išduoti Liudijimai turi būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, nes bendrasis teisės principas nustato, jog iš neteisės negali gimti teisė. Pripažinus Liudijimus negaliojančiais turtas grąžintinas į iki Liudijimų išdavimo buvusią padėtį. Sudarydamas Dovanojimo sutartį atsakovas V. L. nebuvo teisėtu 37/100 Namo dalių savininku ir todėl negalėjo jų perleisti. Tokiu būdu buvo pažeistas visuotinai pripažįstamas teisės principas, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi, įtvirtintas CK 4.48 str. numatančiame, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas ir perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Vadinasi, Dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 4.48 str.), yra niekinis ir turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, o sandoriu perleistas turtas turi būti grąžintas į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį (CK 1.80 str. 2 d., 6.153 str. 2 d.). Pripažinus neteisėtais ginčijamą įrašą, Liudijimus bei Dovanojimo sutartį, turėtų būti: pirma, pripažinti neteisėtais penki vėlesni Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų, susijusių su Namu, pakeitimai: įrašas, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 63/100 Namo, įrašas kad V. L. nuosavybės teise priklauso 137/200 Namo, įrašas, kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/200 Namo, įrašas, kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/800 Namo, įrašas, kad V. V. nuosavybės teise priklauso 737/800 Namo; antra, pripažintas galiojančiu iki ginčijamų įrašų galiojęs įrašas, jog Namas, neišskiriant jo dalių, priklauso atsakovui V. L.. Skundžiamais sprendimais atsakovas nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, jog registro duomenų pakeitimas ir įrašas apie tai, kad 37/100 nuosavybės teisės dalis galioja nuo 1962-01-29, t.y. iki A. L. ir V. L. santuokos yra neteisingi, kadangi jie neatitinka tikrovės. Iš V. L. pateiktų dokumentų, kurių pagrindu buvo padarytas registro duomenų pakeitimas, buvo matyti, kad jis asmeninės nuosavybės teisės dalis grindžia VĮ Registrų centro dalių paskaičiavimu ir ta aplinkybe, jog santuokos metu atlikus rekonstrukciją gyvenamojo namo plotas padidėjo 71,86 kv.m., kas sudaro 63/100 dalis, iš to daro išvadą, kad likusi nuosavybės teisės dalis 37/100 sudaro gyvenamojo namo plotą iki rekonstrukcijos. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės dalys priklauso ne tik nuo ploto pasikeitimo. Šiuo atveju, gyvenamasis namas buvo rekonstruotas iš esmės: medinis pastatas perstatytas: sienos - karkasinės, apmūrytos, o ne iš rąstų, įrengti pamatai, įrengtas rūsys, pastatytas antras aukštas, sudėti langai; įrengtas gamtinių dujų tiekimas; įrengtas vandentiekis ir nuotekų šalinimo tinklai. Įstatymas nenustato, kaip turi būti perskaičiuojamos dalys, įvertinami pagerinimai, tačiau teismas turi teisę nustatyti, kad visas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas K. L. ir jo atstovas advokatas L. J. palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ekspertizės aktas patvirtino, jog iš senojo gyvenamojo namo naujame yra likę tik 2 procentai senojo namo vertės.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu bei jo atstovė V. J. teismo posėdyje su Ieškovo reikalavimais nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti, todėl netenkintini. Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404) įrašyti duomenys apie nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šio nekilnojamojo daikto savininkus, bei jiems nuosavybės teise priklausančias dalis, duomenys apie juridinius nuosavybės teisių įregistravimo pagrindus atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Todėl nėra pagrindo keisti (naikinti) Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. 20/96404) duomenų. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), archyvinėje byloje (archyvinės bylos Nr. 19/10479) esantys dokumentai patvirtina, kad V. L. nuosavybės teisės į šią atskirą namų valdą, susidedančią iš medinio vieno aukšto su dviem priestatais gyvenamojo namo lA2m(p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), betoninio ūkio pastato 5Jlb (dabar 2I1b), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrenginių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisiškai įregistruotos 1962-01-29 pagal 1962-01-27 Kauno valstybinės notarinės kontoros patvirtintą turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį Nr. 1-498. Vykdant Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str., duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure nuo 1998-01-01 buvo perkelti (perrašyti) į Nekilnojamojo turto registrą. Registro įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, o 2 d. nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Taigi, jei perrašant duomenis buvo įrašyta neteisinga V. L. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo data, t.y. padaryta klaida, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą, vadovaudamasis Registro įstatymo 33 str. nuostata, privalėjo neteisingus duomenis ištaisyti, kas ir buvo padaryta. Todėl V. L., prašydamas ištaisyti klaidą, teritoriniam registratoriui neprivalėjo teikti dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. Ieškovo teigimu, visi Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404) esantys įrašai turi tiesioginę įtaką jo motinos palikimo dydžiui, todėl, net ir tapę istoriniais, šie įrašai turėtų būti panaikinti. Registro įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jei pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau- Registro nuostatai) 45 punktas teigia, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus ir dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą. Registro nuostatų 35 punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia. Registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugojami archyvinėje Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje. Šiuo konkrečiu atveju, pasikeitus daiktinių teisių turėtojams, Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404) anksčiau buvę aktualūs įrašai dabar yra panaikinti. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1997-5011-9014) šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įregistruotas tokiomis dalimis: A. L. 63/800 dalys (juridinis įregistravimo pagrindas - 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1RL-1074); V. V. 737/800 dalys (juridinis įregistravimo pagrindas - 2012-09-17 dovanojimo sutartis Nr. 2-9108; 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. l-RL-1617). Išvardinti dokumentai nėra nuginčyti ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais. Ieškovo ginčijamas įrašas apie V. L. nuosavybės teisės dalis yra panaikintas Registro įstatymo 16 str. ir Registro nuostatų 35, 45 punktuose nustatyta tvarka, šis įrašas pažymėtas kaip archyvinis ir saugomas Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje kaip archyvinis įrašas. Registro įstatymas ir Registro nuostatai nenumato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali keisti archyvinius duomenis. Pažymėtina, kad netgi teismui patenkinus K. L. prašymą dėl istorinių (archyvinių) duomenų panaikinimo, toks sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka šiuo metu aktualių Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. 20/96404) įrašų teisiniai pagrindai. Pažymėtina ir tai, kad 2012-09-17 dovanojimo sutarties Nr. 2-9108 sudarymo ir jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu, juridinių faktų apie daiktinių teisių suvaržymus ar apribojimus Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404), įregistruota nebuvo. Todėl pagrindų naikinti nuosavybės teisės liudijimą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir dovanojimo sutartį, nėra. Taigi, Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi pagal pateiktus dokumentus, patvirtinančius daiktines teises ar įstatymo nustatytus juridinius faktus, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registro įstatymo 5 str. 2 d.). Nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei kiti teisės aktai neįgalina Registro tvarkytojo nustatinėti faktus ar aplinkybes, kurių nėra įrašyta Registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi K. L. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2012-06-15 sprendimo, Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenis, archyvinėje byloje Nr. 19/10479 esančius dokumentus, 2012-08-23 sprendime Nr. 224 konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404) įrašyti duomenys apie nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir savininkams priklausančias nuosavybės teisės dalis, taip pat duomenys apie juridinius nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus atitinka dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Dokumentai, kurių pagrindu buvo ir šiuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės, nėra pripažinti negaliojančiais ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įregistruodamas nuosavybės teises teritorinis registratorius klaidų nepadarė. Anksčiau Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 20/96404) buvę įrašai yra panaikinti, todėl keisti jau tapusius istoriniais įrašus nėra pagrindo, nes įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadangi skundžiamas Centrinio registratoriaus 2012-08-23 sprendimas Nr. 224 yra teisėtas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis, jo priėmimo teisiniai argumentai išdėstyti sprendime, todėl naikinti sprendimą Nr. 224 nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2012-06-15 sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovai V. L. – Vaitkevičienė ir V. L. atsiliepimu į ieškinį bei atsiliepimais į skundus, ieškovo pateiktus administraciniam teismui, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad mirus A. L. ir įgyvendinant paveldėjimo teisę, buvo būtina paskaičiuoti atsakovo V. L. iki santuokos įgytą turto dalį ir santuokos metu įgyto turto dalį. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3.117 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio vardu; preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vadovaujantis šiomis teisės normomis ir buvo paskaičiuotos V. L. asmeninės nuosavybės dalis ir kiekvieno sutuoktinio A. L. ir V. L. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kitokio paskaičiavimo ieškovas nepateikė. Nors ieškovas ginčija paskaičiuotas nuosavybės dalis, bet nė viename procesiniame dokumente, įskaitant ir ieškinį, nenurodė, kokia, jo nuomone, nuosavybės dalis priklauso mirusiajai motinai A. L. ir tėvui atsakovui V. L.. Nesant kitokio paskaičiavimo, nėra pagrindo naikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre kaip neteisingus. Ieškovas ginčija įrašą Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo ir kitų priklausinių, išskyrus ūkinį pastatą, bei įrašo galiojimą nuo 1962-01-29, nes pakeitimu vienašališkai V. L. iniciatyva buvo nustatytos sutuoktinių turto dalys ir padalintas sutuoktinių turtas, nesant dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys turi būti registruojami. Akivaizdu, kad mirus vienam iš sutuoktinių, tik likusio sutuoktinio iniciatyva ir paskaičiuojamos nuosavybės dalys, nes suderinti savo valią su mirusiuoju sutuoktiniu nebeįmanoma. Iš ieškinio neaišku, ar atsakovas V. L., įgyvendindamas savo nuosavybės teises ir paveldėjimo teises, turėjo su kuo nors savo valią derinti ir kokie teisės aktai įpareigoja atlikti minėtus veiksmus. Ieškovas mano, kad sutuoktinių turto dalių nustatymas ir turto padalinimas yra galimas tik juridinių faktų pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis nustato, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais gali būti registruojami tik pateikus 12 straipsnyje nurodytus dokumentus. Atsakovai nesutinka su tokiais ieškovo argumentais, nes turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dalijamas vieno iš sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu (Civilinio kodekso 3.116 straipsnis). Šiuo atveju sutuoktiniai turto nesidalino, nes vienas jų jau yra miręs, turtas nebuvo dalijamas ir kitais Civilinio kodekso 3 knygos VIII skyriuje numatytais pagrindais ir tvarka. Įgyvendinant paveldėjimo teisę, pakako atlikti aritmetinius veiksmus. Pergyvenusio sutuoktinio asmeninės nuosavybės dalies atskyrimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nėra juridinis faktas, todėl VĮ Registrų centras pagrįstai nereikalavo, o atsakovas V. L. neteikė jokių dokumentų, kurie Nekilnojamojo turto įstatymo 12 straipsnyje nurodyti pateikti registruojant juridinius faktus. Dėl VĮ Registrų centras padaryto įrašo atsakovas V. L. neįgijo teisių, kurių jis neturėjo, o turėtos teisės nepasikeitė. Ieškovui neįrodžius įrašo (ieškinio 1 reikalavimas) neteisėtumo, nėra pagrindo pripažinti neteisėta dovanojimo sutartį. Antra vertus, net tuo atveju, jeigu būtų nustatyta ir kitokia atsakovo V. L. nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai nesuteiktų pagrindo ieškovui ginčyti viso sudaryto dovanojimo sandorio, nes jis kai kuriais motyvais pripažįsta, kad tėvui V. L. vis tik priklauso nuosavybės teisės į dalį turto. Todėl ieškovas be jokio pagrindo reikalauja pripažinti negaliojančiu visą dovanojimo sandorį, o ne jo dalį. Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (Civilinio kodekso 1.96 straipsnis). Atsakovo V. L. teisė disponuoti jam priklausančiu turtu nėra ir negali būti apribota. Arba ieškovas turi įrodyti, kad tėvui V. L. iš viso nepriklauso joks turtas. Reikalavimas atmestinas ir dėl to, kad ieškovas K. L. nėra ginčijamo sandorio šalimi, todėl turi įrodyti, kad jam įstatymu suteikta teisė ginčyti šį sandorį (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 4 dalis). Dėl tų pačių motyvų kategoriškai nesutinka su argumentu, kad išduoti liudijimai turi būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, nes bendrasis teisės principas nustato, jog iš neteisės negali gimti teisė ir sudarydamas dovanojimo sutartį atsakovas V. L. nebuvo teisėtu 37/100 namo dalių savininku ir todėl negalėjo jų perleisti. Ieškinio pradžioje ieškovas pripažįsta, kad atsakovui V. L. nuosavybės teise priklausė dalis namo, o ieškinio pabaigoje šias teises neigia, teigdamas, kad jis nebuvo teisėtas savininkas, tačiau argumentų, kad tėvas V. L. neturėjo jokių teisių į turtą, ir kaip tas teises „prarado“,- nenurodo. Atsakovas mano, kad jis turėjo teisę disponuoti turtu, ši teisė nebuvo uždrausta, suvaržyta ar kitaip apribota, todėl, išreikšdamas savo valią, turtą perleido. Tais pačiais motyvais atmestinas ir argumentas, kad atsakovas pažeidė Civilinio kodekso 4.48 straipsnį. Pagal Civilinio proceso kodekso normas ieškovas yra asmuo, kuris kreipiasi į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ir teisėti interesai, jis turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, ieškovas K. L. dėl kiekvieno reikalavimo turi turėti teisinį suinteresuotumą, nurodyti kokios jo teisės yra pažeistos ir kokias pažeistas teises jis prašo teismo atstatyti. Šiuo aspektu atsakovams yra nesuprantamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1LR-1074, kuriuo patvirtinta A. L. priklausiusi santuokinio turto dalis - 63/200 pastato dalys, ir grąžinti turtą į iki liudijimo išdavimo buvusią padėtį. Ieškovas neatskleidė kaip išduotas ginčijamas nuosavybės liudijimas, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Dėl tų pačių motyvų, kad ieškovas neįrodė kokios jo teisės yra pažeistos, atmestinas 4 ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtinta atsakovei V. V. priklausanti palikimo dalis - 189/800 pastato dalys bei 6 reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad ieškovas K. L. ir atsakovai V. L. ir V. L. – V. bei trečiasis asmuo L. L. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. L. turto paveldėtojai pagal įstatymą.

1962 m. sausio 27 d. Kauno valstybinės notarinės kontoros patvirtinta turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartimi Nr. 1-498 atsakovui L. V. atiteko namų valda, esanti prie (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. 50 „a“ ir susidedanti iš medinio vieno aukšto su 2 priestatais gyvenamojo namo iš trijų kambarių ir vienos virtuvės, betoninio ūkio pastato ir kiemo įrenginių (I t.49-50 b.l.), bendras naudingas namų valdos plotas 41,83 kv.m., tame tarpe 30,47 kv. m. gyvenamojo ploto (inv. bylos Nr. 19/10479 13 lapas). Taigi atsakovas šį nekilnojamąjį turtą įsigijo iki santuokos su A. L., todėl pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksą bei 2000 m. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis turtas yra laikomas asmenine V. L. nuosavybe.

1970 m. rugpjūčio 7 d. leidimu Nr. 143-„c“ Kauno m. Statybos ir architektūros Kontrolės skyriaus leidimu atsakovui buvo leistas rekonstruoti gyv. namą pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą (I t. 53 b.l.), 1982-06-23 Aktu valstybiniam gyvenamojo namo priėmimui nutarta priimti eksploatacijon L. V. gyvenamąjį namą 115,33 kv. m. naudingo ploto, 58,02 kv. m gyvenamojo ploto, 2 aukštų, pamatai betono, sienos rastų, plytų, perdengimai mediniai (inv. bylos Nr. 19/10479 35 lapas). Įvertinus inv. bylos Nr. 19/10479 dokumentus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas jo plotą žymiai padidinus, pastačius antrąjį aukštą, tačiau duomenų, kad namas buvo nugriautas visiškai ir naujai pastatytas, byloje nėra, to nepatvirtina ir ieškovo pateiktas ekspertizės aktas (II t.98-102 b.l.).

1988 m. vasario 19 d. Požėlos raj. Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 50 patvirtinta išvada, kuria: „(duomenys neskelbtini), kvart. Nr. 632-50a susidedanti iš 1A2mž gyv. namo, 111,91-67,22 pagr. ploto, 21‘b ūkio pastatų, kiemo įrenginių, žemės sklypo 327 m² registruotina individ. nuosavybės teisėmis pil. L. V., A. gim. (duomenys neskelbtini)“ (inv. bylos Nr. 19/10479 38 lapas). 1988 03-10 atsakovui išduotas šio turto registracijos pažymėjimas (inv. bylos Nr. 19/10479 39 lapas).

Vykdant Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str., duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure nuo 1998-01-01 buvo perkelti (perrašyti) į Nekilnojamojo turto registrą.

Iš 2011-12-05 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 4.1 p. matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L.; įregistravimo pagrindas turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis, 1962-01-27, Nr. 1-498 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas, 1988-02-19 Nr. 50; įrašas galioja nuo 1988-02-19, 2.1 punkte nurodyti statybos metai 1975 (II t. 109-110 b.l.).

2012 m. kovo 27 d. V. L. kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą su prašymu jo vardu šiuo metu įregistruotą turtą įregistruoti dalimis, nurodant kokia dalis yra iki santuokos ir kokia dalis yra bendra jungtinė nuosavybė (I t., 41 b.l.). 2012-05-14 atsakovas prašė patikslinti namo statybos (1928 m.) ir rekonstrukcijos (1975 m.) registro duomenis (I t. 42-45 b.l.). 2012 m. birželio 14 d. prašymu atsakovas prašė įregistruoti V. L. asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su A. L. 1967-09-09 įgytą visą nekilnojamąjį turtą-41,83 kv. m. ploto gyvenamąjį namą 1A1m su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini); pagal VĮ Registrų centras Kauno filialo 2012-04-10 pastato dalių paskaičiavimą esamo gyvenamojo namo dalis iki santuokos buvo 37/1000, o atliktos rekonstrukcijos dalis yra 63/100 dalys (I t., 46-48 b.l.).

Registro įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, o 2 d. nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Vertinant šiuos atsakovo prašymus, spręstina, kad jie atitiko būtent Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2012 m. birželio 15 d. patenkinus atsakovo V. L. prašymą (I t. 46 b.l.) Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 p., 31 p. nustatyta tvarka duomenys buvo įrašyti į registrą, tai patvirtina 2012-06-18 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 4.1 p., iš kurio matyti, kad 63/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L.; įregistravimo pagrindas turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis, 1962-01-27, Nr. 1-498 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas, 1988-02-19 Nr. 50; įrašas galioja nuo 1988-02-19; 37/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatas ir kiti statiniai nuosavybės teise priklauso V. L.; įregistravimo pagrindas DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas, 1988-02-19 Nr. 50; turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis, 1962-01-27, Nr. 1-498 įrašas galioja nuo 1988-02-19, 2.1 punkte pataisyti duomenys, nurodant statybos metus 1928, rekonstravimo pabaigos metus 1975 (II t. 111-112 b.l.). Šie aptarti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad registro duomenų tvarkytojas, priėmęs sprendimą ištaisyti klaidingai nurodytus duomenis pagal archyvinėje byloje esančius dokumentus, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jei perrašant duomenis buvo įrašyta neteisinga V. L. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo data, t.y. padaryta klaida, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą, vadovaudamasis Registro įstatymo 33 str. nuostata, privalėjo neteisingus duomenis ištaisyti, kas ir buvo padaryta, atsakovas, prašydamas ištaisyti klaidą, teritoriniam registratoriui neprivalėjo teikti dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. , kadangi šių įrašų ištaisymui pakako dokumentų, esančių archyvinėje byloje. Kaip matyti iš byloje esančio pastato dalių paskaičiavimo projekto (I t. 47-48 b.l.), pastato dalis, priklausiusi atsakovui V. L. iki santuokos sudarymo (1958-12-06 duomenimis 41,83 m²), aritmetiškai atimta iš po rekonstrukcijos esančio bendro ploto (1990-07-20 duomenimis 113,69 m²), tokiu būdu nustatytas plotas, kuriuo gyvenamasis namas padidėjo po rekonstrukcijos ir šio ploto bei viso naujo namo ploto pagrindu nustatyta atsakovo turto santykinė dalis iki santuokos sudarymo bei iki namo rekonstrukcijos bei kita dalis – po rekonstrukcijos. Remiantis šiais duomenimis bei aukščiau nurodytais V. L. nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, buvo atskirai įregistruotos V. L. nuosavybės dalys iki ir po pastato rekonstrukcijos. Šie apskaičiavimai atlikti archyvinėje byloje esančių faktinių duomenų pagrindu, abejoti jų teisingumu nėra pagrindo.

Įstatymuose nustatyta, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Procesine prasme viešojo registro duomenys laikytini oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tokios nuostatos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

2012 m. liepos 5 d. notarė R. L. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir šio liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo įregistruojamas juridinis faktas, kad 63/200 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė A. L. nuosavybė (I t. 54-56 b.l.).

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi K. L. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2012-06-15 sprendimo, Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenis, archyvinėje byloje Nr. 19/10479 esančius dokumentus, 2012-08-23 sprendime Nr. 224 konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404) įrašyti duomenys apie nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir savininkams priklausančias nuosavybės teisės dalis, taip pat duomenys apie juridinius nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus atitinka dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti ir atsisakė patenkinti K. L. 2012 07 23 prašymą panaikinti Nekilnojamojo turto registro duomenų dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. 20/96404, pakeitimus ir pašalinti NTR CDB išrašo 4.2 punkte esantį įrašą apie tai, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo ir kitų priklausinių, išskyrus ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įrašo galiojimą nuo 1962-01-29. Apibendrinant išdėstytą ir aukščiau nurodytus motyvus dėl atsakovo nuosavybės teisių ir viešojo registro duomenų teisėtumo, darytina išvada, jog 2012 06 15 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas bei 2012 08 23 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. 224 yra teisėtas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis, jo priėmimo teisiniai argumentai išdėstyti sprendime, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Ieškovo teigimu, visi Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404) esantys įrašai turi tiesioginę įtaką jo motinos palikimo dydžiui, todėl, net ir tapę istoriniais, šie įrašai turėtų būti panaikinti. Registro įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jei pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau- Registro nuostatai) 45 punktas teigia, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus ir dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą. Registro nuostatų 35 punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia. Registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugojami archyvinėje Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje. Pasikeitus daiktinių teisių turėtojams, Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404) anksčiau buvę aktualūs įrašai dabar yra panaikinti. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1997-5011-9014) šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įregistruotas tokiomis dalimis: A. L. 63/800 dalys (juridinis įregistravimo pagrindas - 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1RL-1074); V. V. 737/800 dalys (juridinis įregistravimo pagrindas - 2012-09-17 dovanojimo sutartis Nr. 2-9108; 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. l-RL-1617). Išvardinti dokumentai nėra nuginčyti ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.

Ieškovo ginčijamas įrašas apie V. L. nuosavybės teisės dalis yra panaikintas Registro įstatymo 16 str. ir Registro nuostatų 35, 45 punktuose nustatyta tvarka, šis įrašas pažymėtas kaip archyvinis ir saugomas Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje kaip archyvinis įrašas. Registro įstatymas ir Registro nuostatai nenumato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali keisti archyvinius duomenis. Teismo sprendimas dėl istorinių (archyvinių) duomenų panaikinimo nesukeltų teisinių pasekmių, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka šiuo metu aktualių Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. 20/96404) įrašų teisiniai pagrindai.

Paveldėjimas – tai universalus palikėjo teisių perėjimo būdas. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Paveldint nuosavybės teisės objektai nekinta, keičiasi nuosavybės teisės subjektai bei nuosavybės teisės rūšis. Įforminant paveldėjimą, nesikeičia nuosavybės teisės į konkretų objektą turinys, tų teisių suvaržymai ir kita. Jei, įforminus paveldėjimą, paaiškėja, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, turto sudėtis, teisinis režimas ar kita, savininkas dėl tokių teisių netinkamo įforminimo skundžia notaro veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Jeigu tokia tvarka nebuvo pasinaudota, o pakitęs paveldėtų teisių turinys pažeidžia savininko teises, tai pažeidimui pašalinti gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės (CK 1.138 straipsnis) (2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta ginčijant jos įgijimo pagrindą (titulą) – palikimo priėmimą; nuginčijus teisę, paneigiamas ir ją patvirtinusio dokumento teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009). 1969 m. liepos 16 d. priimto Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Esminis namo pagerinimas jį rekonstruojant (padidinant plotą) 1975-1988 m. laikotarpiu buvo atliktas šalims gyvenant santuokoje, todėl ši turto dalis neginčytinai laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tą pripažino ir atsakovas, teikdamas VĮ Registrų centrui 2012-06-14 prašymą. A. L. iki savo mirties dienos jokių reikalavimų dėl viso gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiškė. Taigi, ieškovas, siekdamas ir tą gyvenamojo namo dalį, kuri atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kaip įgyta iki santuokos sudarymo, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti joje mirusiosios A. L. dalį, tokiu būdu padidinant ieškovo paveldėtino turto apimtį, visų pirma turėtų tokį reikalavimą teismui pareikšti, be to, ieškinį turėtų pagrįsti leistinais įrodymais, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nors ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimą (I t. 17 b.l.), gamtinių dujų vidutinio slėgio įvado nutiesimą (I t. 18 b.l.), ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta 1928 m. statyto namo likutinė vertė ir 1975 m. rekonstruoto namo vertė (II t. 98-102 b.l.), šios kategorijos byloms esant dispozityvioms, nesant tokio reikalavimo pareikšto, teismas neturi pagrindo jo spręsti savo iniciatyva ir vertinti su šiuo reikalavimu susijusių įrodymų.

Dovanojimo sutarties sudarymo metu V. L. buvo teisėtas dovanojamos turto dalies savininkas, jo nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal V. L. daiktines teises patvirtinančius dokumentus, kurie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. 2012-09-17 dovanojimo sutarties Nr. 2-9108 sudarymo ir jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu, juridinių faktų apie daiktinių teisių suvaržymus ar apribojimus Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 20/96404), įregistruota nebuvo. Konstatavus, kad V. L., sudarydamas dovanojimo sutartį, buvo teisėtas 37/100 namo dalių savininkas, todėl galėjo šį turtą perleisti, dėl to 2012-09-17 dovanojimo sutarties Nr. 2-9108 nėra pagrindo pripažinti negaliojančia. A. L. nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas į ½ jos santuokoje įgyto turto dalį, kuri buvo apskaičiuota pagal galiojančius viešojo registro duomenis, ieškovas nepareiškė reikalavimo nustatyti kitokią, negu preziumuojama įstatyme, santuokinio turto dalį, dėl šios priežasties 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1RL-1074 ir 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. l-RL-1617 nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais. Visiškai sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovas, ginčydamas nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus ir prašydamas juos panaikinti visa apimtimi, neatskleidė kaip išduotas ginčijamas nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Netenkinus ieškovo reikalavimų teisinius nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus- 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1RL-1074, 2012-09-17 dovanojimo sutartį Nr. 2-9108; 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. l-RL-1617 pripažinti negaliojančiais, nėra pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių ieškovo reikalavimų pripažinti neteisėtais penkis Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų, susijusių su Pastatu, pakeitimus: įrašą, kad V. L. nuosavybės teise priklauso 63/100 Pastato, įrašą kad V. L. nuosavybės teise priklauso 137/200 Pastato, įrašą, kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/200 Pastato, įrašą, kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/800 Pastato, įrašą, kad V. V. nuosavybės teise priklauso 737/800 Pastato, nes šie įrašai padaryti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Tais pačiais motyvais atmestinas ieškovo prašymas pripažinti galiojančiu Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų įrašą, jog V. L. priklauso Pastatas ir įrašas galioja nuo 1962 01 29, įvertinus ir tai, kad šis įrašas pasikeitus nuosavybės teisės turėtojams jau tapo istoriniu ir yra saugomas archyvinėje byloje. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų negaliojančiais daiktines teises nustatančius dokumentus, reikalavimas dėl įrašų panaikinimo taptų pertekliniu, nes nuosavybės teisė atsiranda ne registrų įrašo (teisinės registracijos pagrindu), bet kitais įstatymo numatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo K. L. atsakovui V. L. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas už advokato pagalbą jį atstovavusiai advokatei D. P. 2013 m. spalio 28 d. sumokėjo 2500 Lt ( I t. 77,733,182, II t. b. l. 114-115).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta; 5) turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) kitas svarbias aplinkybes. Pagal šių rekomendacijų 8 punktą už advokato ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą rekomenduojama maksimaliai priteisti 3 minimalias mėnesines algas arba 3000 Lt (3 X 1000 Lt), už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 minimalios mėnesinės algos arba 150 Lt (1000 Lt X 0,15), už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 120 Lt (1000 X 0,12).

Teismas atsižvelgia į tai, kad advokatė D. P. atsakovų V. L. ir V. L.- V. vardu surašė procesinius dokumentus – atsiliepimą į skundą, į patikslintą skundą, į papildomą skundą bylą nagrinėjant administraciniame teisme (I t. 60-62, 126-128, 177-179 b.l.), atsiliepimą į ieškinį (II t., b. l. 63-66), prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (I t. b. l. 76, 133,181), atstovavo atsakovus 2013 m. kovo 5 d. , 2013 m. balandžio 11 d. , 2013 m. birželio 4 d. , 2013 m. spalio 31 d., 2013 gruodžio 3, 10 d. teismo posėdžiuose, kurių trukmė 10 valandų 44 min., todėl prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas sprendžia iš ieškovo K. L. atsakovui V. L. priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokant už advokato teisinę pagalbą, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje, kurioje ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Valstybė patyrė 27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. L., a.k(duomenys neskelbtini) V. L., a.k(duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 27 Lt (dvidešimt septynių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė