Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui V. J., išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai. Taip pat atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai ir apie prasidėjusį teismo procesą jis informuotas, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jam priklausantį turtą.

5. Kadangi nagrinėjama byla priskiriama viešojo intereso bylų kategorijai, atsakovui žinoma apie jo kaip nepilnamečio vaiko tėvo pareigas, tame tarpe ir pareigą išlaikyti vaiką, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš atsakovo negautas, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

6. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, t. y. institucija neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi ji turi tinkamas gyvenimo sąlygas, prižiūri ir rūpinasi vaiku, auklėja jį, ir iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvo turtinę padėtį. Institucija taip pat neprieštarauja, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kadangi pabendravus su atsakovu, jis išsakė norą bendrauti su vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

7. ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove Šeimos krizių centre, tačiau nuo šio mėnesio ieškovė su nepilnamečiais vaikais pradės gyventi socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) Pasvalio r. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas su ja ir vaiku negyvena nuo 2018 m. lapkričio mėn. pabaigos, nuo 2019 m. sausio atsakovas neteikia vaikui jokio materialinio išlaikymo, neprisideda prie vaiko auginimo ir auklėjimo, vaiko nelanko, su vaiku bendrauja tik telefonu ir tik jos iniciatyva.

9.1. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau – CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

9.2. Nustatyta, kad šiuo metu nepilnametis vaikas V. J. gyvena su motina – ieškove N. L. Šeimos krizių centre, tačiau nuo šio mėnesio ieškovė su nepilnamečiais vaikais pradės gyventi socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) Pasvalio r. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad nepilnamečio vaiko buities ir gyvenimo sąlygos yra geros, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nesidomi vaiku, su juo nebendrauja, neteikia nepilnamečiam vaikui išlaikymo. Ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas vaiko atžvilgiu. Duomenų, kad ieškovė nepilnamečiu sūnumi netinkamai rūpintųsi ar piktnaudžiautų savo teisėmis, teismas taip pat nenustatė. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina vaikas bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas. Todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su vaiko motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

9.3. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas nustato nepilnamečio V. J. gyvenamąją vietą kartu su jo motina – ieškove N. L.. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).

10.1. Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Paaiškino, jog atsakovas su vaiku nebendrauja, tik jos iniciatyva ir vaiko pageidavimu, ji skambina atsakovui, kad vaikas palaikytų ryšį su tėvu. Iki šiol ginčo dėl bendravimo nebuvo, nors vieną kartą ji neleido atsakovui pasiimti sūnaus, nes vaikas sirgo. Todėl ieškovė nori, jog atsakovui pareiškus norą bendrauti su vaiku, jis su sūnumi bendrautų pagal nustatytą tvarką.

10.2. Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Nagrinėjamu atveju, iki šiol jokia bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl ieškovė turi pagrindą prašyti nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.

10.3. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

10.4. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia šalių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, prieštaravimų iš atsakovo dėl bendravimo tvarkos taip pat negauta, institucija, teikianti išvadą byloje, sutinka, kad vaikas turi bendrauti su atsakovu, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nustatoma ieškinyje prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. tvarka.

10.5. Teismas taip pat pažymi, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo į teismą gali kreiptis tėvas ar motina, esant poreikiui nustatytą tvarką pakeisti.

11.1. Iš bylos dokumentų, ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su vaiku kartu gyvena nuo vaiko gimimo, atsakovas nuo pat jo gimimo išlaikymo vaikui neteikia, todėl yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

11.2. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

11.3. Teismas, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir jų pagrindu nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, kurie vertintini, atžvelgiant į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

11.4. Vertinant ieškovės turtinę ir finansinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, yra neįgali (45 proc. netektas darbingumas), jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija (netektas darbingumas 45 proc.) – 139,06 Eur, išmokos vaikams – 200,46 Eur, kito sūnaus išlaikymo išmoka – 70,20 Eur, taip pat sūnaus A. neįgalumo išmoka – apie 210 Eur, viso – apie 620 Eur. Ji neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi pareigą išlaikyti.

11.5. Vertinant atsakovo turtinę ir finansinę padėtį nustatyta, kad atsakovas legaliai nedirba (pagal Sodros duomenis), ieškovės teigimu, yra sveikas ir darbingas. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė. Iš teismui prieinamų registrų nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – 17/37 dalis žemės sklypo, ūkinius pastatus. Taip pat butą ir žemės sklypą, kurie yra areštuoti antstolių. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi pareigą išlaikyti. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovas turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko antstolių kontorose užvestos vykdomosios bylos.

11.6. Teismas, atsižvelgia į tai, kad atsakovas jokių duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, ieškovės teigimu, yra darbingas ir sveikas, atsakovas turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, dalis turto yra areštuota. Ieškovė niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jos galimybės gauti gerai apmokamą darbą yra apsunkintos dėl jos negalios (ieškovė neįgali, jai nustatytas 45 proc. netektas darbingumas), jos gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 620 Eur, į šią sumą įskaičiuojant vaikų išlaikymo išmokas, taip pat kito ieškovės sūnaus gaunamą neįgalumo išmoką, taip pat vaikui mokamą išlaikymo išmoką. Ieškovė neturi jokio turto. Ieškovė turi du išlaikytinius, atsakovas – taip pat du išlaikytinius. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. CK 3.156, 3.159 straipsniai tėvo ir motinos pareigas vaikams, įskaitant ir jų priežiūrą, nustato lygias. Nagrinėjamoje byloje įvertinus duomenis apie šalių pajamas ir turtą, išlaiktinių skaičių, spręstina, kad yra pagrindas nukrypti nuo vienodos abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus, nes nustatytos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių ieškovės išlaikymo dydis turėtų būti mažesnis.

11.7. Ieškovės teigimu, nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 560 Eur, šias išlaidas sudaro piniginės lėšos maistui, drabužiams ir avalynei, sveikatai, ugdymui, būsto išlaikymui ir kitoms reikmėms. Teismo vertinimu, 560 Eur dydžio išlaikymas vaikui galėtų būti skiriamas, tik esant pakankamai gerai tėvų turtinei padėčiai, tačiau ji šalių nėra gera. Tėvams, geriausiai žinantiems vaikų poreikius, neišsprendus ginčo taikiai, šių poreikių tenkinimui skirtinas sumas nustato teismas.

11.8. Teismas nepatikimais pripažįsta ieškovės teiginius, kad ji šalių vaiko išlaikymui skiria apie 300 Eur, nes įvertinus jos mėnesio pajamas – apie 620 Eur, išlaikytinių skaičių, šeimos turtinę situaciją, ieškovė realiai negali skirti visų mėnesio pajamų tik dviejų vaikų išlaikymui. Ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos sūnaus maitinimo išlaidos 100 Eur per mėnesį yra pagrįstos. Išlaidos vaiko ugdymo priemonėms ir pramogoms mažinamos iki 20 Eur per mėnesį, nes vaiko ugdymas darželyje nemokamas, kanceliarinės prekės neperkamos kas mėnesį, pratybos darželyje nėra privalomos. Ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus gydymui, vaistams, vitaminams mažintinos iki 30 Eur per mėnesį, nes vaikui gydymo paslaugos nemokamos, šalių sūnus neturi nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų, o vitaminams ir vaistams sezoninėms ligoms gydyti jam pakanka 360 Eur per metus. Išlaidos higienos ir kitoms buities priemonėms mažinamos iki 20 Eur per mėnesį, nes higienos priemonių paprastai užtenka ilgesniam nei mėnesio laikui. Teismo vertinimu, sunkiau besiverčiančiai šeimai nėra būtina kas mėnesį išleisti vaikų rūbams ir avalynei po 100 Eur, šių prekių galima įsigyti mažesnėmis kainomis, nes tokio amžiaus vaikai rūbus greitai išauga, vaikams kas mėnesį nauja avalynė neperkama, todėl šios išlaidos vaikui mažinamos iki 50 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodytos 100 Eur būsto išlaikymo išlaidos yra realios, todėl nemažinamos, taip pat darželio mokestis – 20 Eur per mėnesį, yra pagrįstos išlaidos. Išlaidos laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams, atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, yra realios ir gali būti skiriama 20 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, šalių sūnaus V. būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį būtina 360 Eur suma. Sumažinus šią sumą valstybės vaiko išlaikymui skiriama 100 Eur suma, tėvai sūnaus išlaikymui turėtų skirti 260 Eur. Atsakovo, kurio turtinė padėtis geresnė už ieškovės, išlaikymui skiriama dalis turėtų būti didesnė – 180 Eur, todėl tokio dydžio išlaikymas ir priteisiamas iš atsakovo. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, ši suma patenkins būtinus vaiko poreikius.

11.9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į bylos duomenis, ieškovės reikalavimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-11-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Tuo pačiu teismas pažymi, jog pasikeitus vaikų poreikių dydžiui, tėvų turtinei padėčiai (pajamoms ir pan.), išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas gali būti peržiūrėtas (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

12. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

12.1. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikia nuo 2019 m. sausio mėn., todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą.

12.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

12.3. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis, reikšminga sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio iš esmės nesikeitė ir ieškovės nurodytą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį. Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikia nuo 2019 m. sausio mėn., prašomas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra 10 mėnesių, byloje ieškovės paaiškinimus paneigiančių įrodymų nėra, atsakovas jokių įrodymų taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 10 mėnesių, sumoje 1 800 Eur, tai yra pagal priteistą iš atsakovo 180 Eur išlaikymui kas mėnesį skirtiną sumą.

13.1. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: už ieškinį mokėtinas 165 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą – 49 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 41 Eur, už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo – 75 Eur), 11,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 231,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

13.2. Ieškovei teikta antrinė teisinė pagalba ir ji visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, tai yra 85 procentai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tėvo V. J. bendravimo tvarką su jo nepilnamečiu sūnumi V. J.:

1. tėvas gali pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti jį motinai sekmadienį iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą;

2. per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:

- poriniais metais, t. y. 2010, 2022 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaiką gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos;

- poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiimtų 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražintų motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos. Per Velykas tėvas vaiką pasiimtų Velykų pirmos dienos ryte nuo 10 valandos ir grąžintų vaiką į motinos gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną iki 18 valandos. Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas motinos namuose;

3. nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;

4. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

5. tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;

3.5.6. nustatyti, kad bendru sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu (pvz. SMS žinute));

7. vaikų ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata;

8. tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą;

9. nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;

10. jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-11-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymo išmokas pervedant į N. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, šią sumą pervedant į N. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149,94 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196,38 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 38 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.