Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja M. K. su skundu kreipėsi į teismą, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. RM-32022 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – ir EDS) pradėjo pildyti preliminariąją 2021 m. pajamų deklaraciją. VMI EDS pareiškėjai automatiškai priskaičiavo 274,73 Eur mokesčių. Kadangi už 2021 m. visi mokesčiai buvo sumokėti, todėl pareiškėja 2023 m. birželio 10 d. pateikė per EDS paklausimą, ar privalo teikti pajamų deklaraciją, ir ar pagrįstai priskaičiuoti papildomi mokesčiai. VMI 2023 m. liepos 5 d. pateikė atsakymą (toliau – ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimas), su kuriuo pareiškėja nesutiko ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė skundą.

Pareiškėja nesutiko su 2023 m. liepos 5 d. sprendime nurodytu teiginiu, kad <...> pasibaigus metams, atsižvelgiant į visas gyventojo kalendoriniais metais gautas apmokestinamąsias pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka yra perskaičiuojamas gyventojui priklausantis metinis NPD, kuris taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms (pareiškėjos atveju, darbo užmokesčiui ir ligos išmokoms), tačiau jo apskaičiavimui įtakos turi visos gyventojo kalendoriniais metais gautos apmokestinamosios pajamos (išskyrus GPMĮ numatytas išimtis). Pareiškėjos atveju, metinio NPD apskaičiavimui įtakos turi darbo užmokesčio pajamos, ligos išmokos bei nekilnojamojo turto nuomos pajamos <...>.

Nurodo, jog Inspekcija netinkamai apskaičiavo GPM (NPD ir MNPD). Pagal GPMĮ 20 straipsnį NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD apskaičiuojamas taip pat pagal GPMĮ 20 straipsnį, t. y. apskaičiuojamos tik su darbo santykiais susijusios pajamos gautos kalendoriniais metais. Pareiškėja gavo 7 430,33 Eur metinių pajamų iš darbo santykių. Pareiškėjos nuomone, nekilnojamojo turto nuomos įtraukimas į GPM pajamų deklaraciją iškreipia GMPĮ 20 straipsnio teisinį reguliavimą ir netiesiogiai padidina 15 procentų mokestį iš turto nuomos pajamų, kas prieštarauja GMPĮ 6 straipsniui.

Pažymi, jog ginčijamame VMI Sprendime dėl GPMĮ nuostatų taikymo yra nurodyta, kad pajamų mokesčio lengvatos, įskaitant NPD taikymą, nustatytos GPMĮ. Sprendime nurodyta, kad apskaičiuojant GPM, lemiančias taikytino MNPD sumą, yra įskaičiuojamos visos per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautos (uždirbtos) apmokestinamosios, bet kokios rūšies pajamos, išskyrus: 1. pajamas už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn ne individualios veiklos atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą (GPMĮ 6 straipsnio 2 dalis); 2. pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą; 3. išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų sumos. Tai reiškia, kad, pasak VMI, metinio NPD apskaičiavimui įtakos turi darbo užmokesčio pajamos, ligos išmokos bei nekilnojamojo turto nuomos pajamos. Toks GPMĮ 20 straipsnio aiškinimas yra neteisėtas, kadangi VMI sujungė atskirų rūšių pajamas, apmokestinamas skirtingu tarifu, metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (MNPD) paskaičiavimui, t. y. su darbo santykiais susijusios pajamos (darbo užmokestis ir ligos išmokos) ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos.

Tvirtina, jog VMI 2022 m. vasario 18 d. rašte (18.18-31-1 Mr) R-823 taip pat pateikti pavyzdžiai, kuriais nurodyta, jog GMP apskaičiuojamos tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų pagrindu. Taip pat VMI (NPD skaičiuoklėje https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle) puslapyje kalbama tik apie su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju yra pažeista jos teisė į pagrįstą ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą.

Atsakovė VMI atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog GPMĮ 20 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. Nr. XIII- 2649, redakcija, galiojusi 2021 m.) nustatyta, kad <...> NPD yra taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms: „1. NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms <...>. Išmokų priskyrimo pajamoms iš darbo santykių kontekste yra svarbi ir GPMĮ 6 straipsnio 1¹ dalies nuostata , pagal kurią mokesčio tikslais, įskaitant ir metinio NPD taikymo tikslu, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms prilyginamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.

Nurodo, jog sistemiškai vertinant, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas GPMĮ 20 straipsnyje aptartą metinio NPD apskaičiavimo mechanizmą, nustatė didesnės apimties mokesčio lengvatą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, nei tiems, kurių metinės pajamos yra vidutinės ar už jas didesnės (bet neviršijančios 34 370,67 Eur per 2021 m.). Per 2021 m. mokestinį laikotarpį gyventojo metinėms pajamoms pasiekus 34 370,67 Eur lygį, metinis NPD netaikomas, nes, apskaičiuotas pagal GPMĮ pateiktą metinio NPD formulę, jis yra lygus 0. Pareiškėja skundą grindžia tik GPMĮ 20 straipsnio1 dalies nuostatomis, neatsižvelgdama į to paties straipsnio 7 dalies nuostatas, nors, pasisakant dėl teisės į metinį NPD, yra būtina išskirti du skirtingus klausimus: 1) iš kokių pajamų atimamas (kokioms pajamoms taikomas) metinis NPD; 2) kokios metinės pajamos lemia taikytino MNPD sumą. Skunde abu šie klausimai nepagrįstai sutapatinti, apsiribota tik GPMĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimu, tačiau neatsižvelgta į šio straipsnio 7 dalyje pateiktą metinių pajamų (GMP) sampratą, todėl teisė į metinį NPD interpretuojama klaidingai.

Teigia, kad GPMĮ 20 straipsnio apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras), paaiškinantis GPMĮ 20 straipsnio nuostatų taikymą 2021 m., MAĮ nustatyta tvarka buvo suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2021 m. birželio 25 d. raštu Nr. ((14.41Mr)-5K-2020603)-6K-2103935) ir paskelbtas VMI 2021 m. liepos 7 d. raštu Nr. (18.18-31-1)RM-31605. Be to, apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras) mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Mokesčių administratorius, šviesdamas, konsultuodamas ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais, turi atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo turinį. Šiame atsiliepime ir pareiškėjai pateiktuose atsakymuose metinio NPD taikymą paaiškinančios nuostatos atitinka išdėstytas GPMĮ 20 straipsnio komentare.

Pabrėžia, jog skunde minimas VMI 2022 m. vasario 18 d. raštas Nr. R-823 yra apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms adresuotas informacinis raštas, parengtas siekiant įgyvendinti sklandų 2021 m. mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų deklaravimo procesą 2022 m., bet ne atsakymas pareiškėjai, dėl kurio jai galėtų atsirasti mokestinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. RM-32022 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja per autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI pateikė paklausimus, kuriuose klausė: ar privalo pildyti už 2021 m. pajamų deklaraciją, t. y. metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą , ar pareiškėjai suformuotoje preliminarioje Deklaracijoje pajamų mokesčio prievolė 274,73 Eur apskaičiuota teisingai ir apie pajamų mokesčio tarifų (15 proc. ir 20 proc.) taikymą pareiškėjos gautoms skirtingų rūšių pajamoms.

VMI 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. RM-26483 nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti Deklaraciją už 2021 metus, nes tokia prievolė jai atsirado pagal GPMĮ 27 straipsnio nuostatas (dėl prievolės perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį); preliminarioje Deklaracijoje mokėtina 274,73 Eur pajamų mokesčio suma apskaičiuota dėl perskaičiuoto MNPD.

Pareiškėja nesutiko su VMI 2023 m. liepos 5 d. rašte RM-26483 pateiktu paaiškinimu ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė VMI pareiškimą (skundą dėl VMI atsakymo (VMI raštas RM-26483). Pareiškėja VMI prašė: 1) patikslinti VMI rašte Nr. RM-26483 nurodytoje formulėje 4800 – 0,18 x (16 375,39 Eur – 7704) metinio NPD sumą 16 375,39 Eur į metinį NPD 7 430,33 Eur, t. y. skaičiuoti metinį NPD formulėje įvertinant tik pareiškėjos gautas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas; 2) teisingai apskaičiuoti mokestį ir perskaičiuoti metinį NPD.

VMI 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. RM-32022 pareiškėjai pateikė atsakymą (ginčijamas Sprendimas), kuriuo sprendė, jog VMI 2023 m. liepos 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą.

Pagal GPMĮ 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.

Pagal GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

GPMĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka: kai GMP viršija 26 004 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Šiuo atveju gyventojui (pareiškėjai) taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642) (GPMĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

GPMĮ 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 127 eurai. Asmenims, kuriems yra nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 057 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.

GPMĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.

Pareiškėjos nuomone, GPMĮ 20 straipsnis taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. GPMĮ 20 straipsnyje nurodytos sąvokos (NPD, MNPD ir GMP) taikomos ribotoms pajamoms ir negali būti aiškinamos plačiau negu apibrėžia įstatymas. Pasak pareiškėjos, VMI netinkamai aiškina ir taiko GPMĮ 20 straipsnį.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja kreipėsi į VMI prašydama nurodyti ar privalo pildyti už 2021 m. pajamų deklaraciją, t. y. metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą, taip pat ar pareiškėjai suformuotoje preliminarioje Deklaracijoje pajamų mokesčio prievolė 274,73 Eur apskaičiuota teisingai ir apie pajamų mokesčio tarifų (15 proc. ir 20 proc.) taikymą pareiškėjos gautoms skirtingų rūšių pajamoms. Nustatyta, jog VMI 2023 m. liepos 5 d. raštu nurodė, jog metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM311 už 2021 m. ji turi pateikti, nes dėl perskaičiuoto metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio preliminarioje Deklaracijoje apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma. GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad Deklaracijos neprivalo teikti tie gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu gavo tik A klasės pajamų, ir kuriems pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas. Pareiškėjai buvo išaiškinta, jog jos atveju, metinis NPD turi būti perskaičiuotas.

Nors pareiškėja skunde aiškina, jog nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos fiksuotu 15 proc. tarifu (GPMĮ 6 straipsnis), o su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apmokestinamos nuo 20 iki 32 proc. tarifu, todėl VMI nepagrįstai skirtingai apmokestinamas pajamas skaičiuoja kartu, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

Kaip matyti, tiek 2023 m. liepos 5 d. rašte, tiek ginčijamame Sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta, jog pasibaigus metams, atsižvelgiant į visas gyventojo kalendoriniais metais gautas apmokestinamąsias pajamas GPMĮ nustatyta tvarka yra perskaičiuojamas gyventojui priklausantis metinis NPD, kuris taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms bei jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tačiau jo apskaičiavimui įtakos turi visos gyventojo kalendoriniais metais gautos apmokestinamosios pajamos, išskyrus GPMĮ numatytas išimtis, t. y. 1. pajamos už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn ne individualios veiklos atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą (GPMĮ 6 straipsnio 2 dalis); 2. pajamos, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, 3. išmokos, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų sumos (GPMĮ 20 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjos atveju, metinio NPD apskaičiavimui įtakos turi darbo užmokesčio pajamos, ligos išmokos bei nekilnojamojo turto nuomos pajamos. Kai kalendoriniais metais gaunamoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms mėnesio NPD buvo taikytas, tačiau kalendoriniais metais gyventojas gavo kitų apmokestinamųjų pajamų, tai taikytinas metinis NPD paprastai yra mažesnis, nes kuo daugiau pajamų gyventojas kalendoriniais metais gauna tuo mažesnis metinis NPD jam priklauso, ir gali atsirasti pareiga nuo gautų darbo užmokesčio pajamų perskaičiuoti ir papildomai į valstybės biudžetą sumokėti trūkstamą pajamų mokesčio sumą.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog VMI nustatė, kad pareiškėjos atveju 2021 m. darbdavys pritaikė daugiau NPD (faktiškai darbdavio pritaikyto NPD suma sudaro 4602,8 Eur) negu pareiškėjai priklauso metinio NPD, apskaičiuoto GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į visas gautas apmokestinamąsias pajamas. Pareiškėjai priklausantis metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: 4800 – 0,18 x (16 375,39 Eur - 7704) ir sudaro 3 239,15 Eur. Bendruoju atveju, nuo skirtumo tarp darbdavio pritaikytos mėnesinio ir pareiškėjai priklausančios metinio NPD sumos pareiškėja turėtų sumokėti 20 proc. pajamų mokestį (272,73 Eur). Tačiau, kadangi 2021 m. gavo skirtingais tarifais apmokestinamųjų pajamų, kurioms gali būti taikomas NPD (darbo užmokestis apmokestinamas taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, o darbdavio ir Sodros mokamos ligos išmokos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą), todėl metinis NPD proporcingai paskirstomas skirtingais tarifais apmokestinamoms pajamoms ir mokėtina pajamų mokesčio suma šiek tiek padidėja bei sudaro 274,73 Eur.

Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus VMI išaiškinimus (2023 m. liepos 5 d. rašte, tiek ginčijamame Sprendime) bei GPMĮ teisinį reguliavimą, šiuo atveju aplinkybė, kad atskiroms pajamų rūšims taikomi skirtingi pajamų mokesčio tarifai (15 proc., 20 proc., ar 30 proc.), neturi reikšmės MNPD (metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio) apskaičiavimui (perskaičiavimui). MNPD yra taikomas visoms pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (pvz. ligos išmoka iš Sodros ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos) ir nepriklauso nuo to, kokį tarifą atskiroms pajamų rūšims taiko pajamų mokestis. Šiuo atveju, pareiškėjos gautos pajamos (ligos išmokos iš Sodros ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos) nepatenka į GPMĮ numatytas išimtis ir todėl yra apskaičiuojamos kartu su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Kaip jau buvo minėta, MNPD yra apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę (pareiškėjai taikytina MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642) (GPMĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas)), kuri remiasi tik bendromis metinėmis darbo pajamomis, neskaidant jų pagal skirtingus tarifus. Tad, nepriklausomai nuo to, ar dalis pajamų yra apmokestinamos 15 proc., 20 proc., ar 30 proc. tarifu, visos šios pajamos kartu sudaro bazę visam MNPD apskaičiavimui. Kitaip tariant, nors pareiškėja tvirtina, jog VMI skaičiuoja atskirų rūšių pajamas, tačiau MNPD yra taikomas visoms su darbo pajamoms bei jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms bendrai, nepriklausomai nuo to, koks pajamų mokesčio tarifas taikomas konkrečioms pajamų rūšims.

Iš to išplaukia, jog tiek 2023 m. liepos 5 d. rašte, tiek ginčijamame Sprendime išdėstytas paaiškinimas į pareiškėjos pateiktus klausimus atitinka jos minimas GPMĮ 20 straipsnio nuostatas, t. y. šiuo atveju minėtas VMI GPM apskaičiavimas yra pagrįstas ir neprieštarauja GPMĮ 20 straipsnio teisiniam reguliavimui.

Teismas, pasisakydamas dėl VMI 2022 m. vasario 18 d. rašto (18.18-31-1 Mr) R-823, pažymi, jog minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, kuris nėra adresuotas pareiškėjai ir nesukelia jai teisinių pasekmių. Minėtas raštas yra adresuotas apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms siekiant įgyvendinti sklandų 2021 m. mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų deklaravimo procesą 2022 m. ir nėra skirtas pareiškėjos situacijai, t. y. jos atžvilgiu apskaičiuotoms mokestinėms prievolėms.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. RM-32022 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl VMI Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.