- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eA-151-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08445-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. RM-32022 „Atsakymas į klausimus apie gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nuostatų taikymą“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.4. Rašte dėl GPMĮ nuostatų taikymo yra nurodyta, kad pajamų mokesčio lengvatos, įskaitant NPD taikymą, nustatytos GPMĮ. Rašte nurodyta, kad apskaičiuojant GPM, lemiančias taikytino MNPD sumą, yra įskaičiuojamos visos per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautos (uždirbtos) apmokestinamosios bet kokios rūšies pajamos, išskyrus: 1) pajamas už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn ne individualios veiklos atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą; 2) pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą; 3) išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų sumos. Tai reiškia, kad, pasak VMI, metinio NPD apskaičiavimui įtakos turi darbo užmokesčio pajamos, ligos išmokos bei nekilnojamojo turto nuomos pajamos. Toks GPMĮ 20 straipsnio aiškinimas yra neteisėtas, kadangi VMI sujungė atskirų rūšių pajamas, apmokestinamas skirtingu tarifu, metinio NPD paskaičiavimui, t. y. su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestis ir ligos išmokos) ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad:
3.1. GPMĮ 20 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII- 2649, redakcija, galiojusi 2021 metais) nustatyta, kad NPD yra taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Išmokų priskyrimo pajamoms iš darbo santykių kontekste yra svarbi ir GPMĮ 6 straipsnio 11 dalies nuostata, pagal kurią mokesčio tikslais, įskaitant ir metinio NPD taikymo tikslu, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms prilyginamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos. Sistemiškai vertinant, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas GPMĮ 20 straipsnyje aptartą metinio NPD apskaičiavimo mechanizmą, nustatė didesnės apimties mokesčio lengvatą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams nei tiems, kurių metinės pajamos yra vidutinės ar už jas didesnės (bet neviršijančios 34 370,67 Eur per 2021 metus). Per 2021 metų mokestinį laikotarpį gyventojo metinėms pajamoms pasiekus 34 370,67 Eur lygį, metinis NPD netaikomas, kadangi apskaičiuotas pagal GPMĮ pateiktą metinio NPD formulę, jis yra lygus 0.
3.2. Pareiškėja skundą grindžia tik GPMĮ 20 straipsnio1 dalies nuostatomis, neatsižvelgdama į to paties straipsnio 7 dalies nuostatas, nors pasisakant dėl teisės į metinį NPD, yra būtina išskirti du skirtingus klausimus: 1) iš kokių pajamų atimamas (kokioms pajamoms taikomas) metinis NPD; 2) kokios metinės pajamos lemia taikytino MNPD sumą. Skunde abu šie klausimai nepagrįstai sutapatinti, apsiribota tik GPMĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimu, tačiau neatsižvelgta į šio straipsnio 7 dalyje pateiktą metinių pajamų (GMP) sampratą, todėl teisė į metinį NPD interpretuojama klaidingai.
3.3. GPMĮ 20 straipsnio apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras), paaiškinantis GPMĮ 20 straipsnio nuostatų taikymą 2021 metais, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka buvo suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2021 m. birželio 25 d. raštu Nr. ((14.41Mr)-5K-2020603)-6K-2103935) ir paskelbtas VMI 2021 m. liepos 7 d. raštu Nr. (18.18-31-1)RM-31605. Be to, apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras) mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Mokesčių administratorius, šviesdamas, konsultuodamas ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais, turi atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo turinį. VMI atsiliepime ir pareiškėjai pateiktuose atsakymuose metinio NPD taikymą paaiškinančios nuostatos atitinka tas, kurios išdėstytos GPMĮ 20 straipsnio komentare.
3.4. Pareiškėjos skunde minimas VMI 2022 m. vasario 18 d. raštas Nr. R-823 yra apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms adresuotas informacinis raštas, parengtas siekiant įgyvendinti sklandų 2021 metų mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų deklaravimo procesą 2022 metais, bet ne atsakymas pareiškėjai, dėl kurio jai galėtų atsirasti mokestinės pasekmės.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja per autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI pateikė paklausimus, kuriuose klausė, ar privalo pildyti už 2021 metus pajamų deklaraciją, t. y. metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą, ar pareiškėjai suformuotoje preliminarioje GPM deklaracijoje pajamų mokesčio prievolė 274,73 Eur apskaičiuota teisingai ir apie pajamų mokesčio tarifų (15 proc. ir 20 proc.) taikymą pareiškėjos gautoms skirtingų rūšių pajamoms.
5.2. VMI 2023 m. liepos 5 d. raštu nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti GPM deklaraciją už 2021 metus, nes tokia prievolė jai atsirado pagal GPMĮ 27 straipsnio nuostatas (dėl prievolės perskaičiuoti metinį NPG); preliminarioje deklaracijoje mokėtina 274,73 Eur pajamų mokesčio suma apskaičiuota dėl perskaičiuoto MNPD.
5.3. Pareiškėja nesutiko su VMI 2023 m. liepos 5 d. rašte pateiktu paaiškinimu ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė VMI pareiškimą (skundą). Pareiškėja VMI prašė: 1) patikslinti VMI rašte 2023 m. liepos 5 d. rašte nurodytoje formulėje 4 800–0,18 x (16 375,39 Eur–7704) metinio NPD sumą 16 375,39 Eur į metinį NPD 7 430,33 Eur, t. y. skaičiuoti metinį NPD formulėje įvertinant tik pareiškėjos gautas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas; 2) teisingai apskaičiuoti mokestį ir perskaičiuoti metinį NPD.
5.4. VMI 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjai pateikė ginčijamas Raštą, kuriame nurodė, kad VMI 2023 m. liepos 5 d. atsakymą yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vadovavosi GPMĮ 3 straipsniu ir pažymėjo, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Remdamasis GPMĮ 27 straipsniu, teismas nurodė, kad mokesčių mokėtojas privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
7. GPMĮ 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias NPD taikymo kriterijus ir dydžius, kartu pažymėdamas, kad pagal GPMĮ 20 straipsnio 7 dalį gyventojo metinės pajamos (GMP) yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.
8. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, jog pareiškėja kreipėsi į VMI prašydama nurodyti, ar privalo pildyti už 2021 metus pajamų deklaraciją, taip pat klausė, ar pareiškėjai suformuotoje preliminarioje deklaracijoje pajamų mokesčio prievolė 274,73 Eur apskaičiuota teisingai ir apie pajamų mokesčio tarifų (15 proc. ir 20 proc.) taikymą pareiškėjos gautoms skirtingų rūšių pajamoms.
9. Buvo nustatyta, kad VMI 2023 m. liepos 5 d. atsakyme nurodė, jog metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM311 už 2021 metus pareiškėja turi pateikti, nes dėl perskaičiuoto metinio NPD preliminarioje deklaracijoje apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma, t. y. pareiškėjai buvo išaiškinta, jog jos atveju, metinis NPD turi būti perskaičiuotas.
10. Dėl pareiškėjos pozicijos, kad VMI nepagrįstai skirtingai apmokestinamas pajamas (t. y. nekilnojamojo turto nuomos ir su darbo santykiais susijusias arba jų esmę atitinkančias pajamas) skaičiuoja kartu, teismas pažymėjo, kad ir VMI 2023 m. liepos 5 d. atsakyme, ir ginčijamame Rašte pareiškėjai buvo išaiškinta, jog pasibaigus metams, atsižvelgiant į visas gyventojo kalendoriniais metais gautas apmokestinamąsias pajamas GPMĮ nustatyta tvarka yra perskaičiuojamas gyventojui priklausantis metinis NPD, kuris taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms bei jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tačiau jo apskaičiavimui įtakos turi visos gyventojo kalendoriniais metais gautos apmokestinamosios pajamos, išskyrus GPMĮ numatytas išimtis. Pareiškėjos atveju, metinio NPD apskaičiavimui įtakos turėjo darbo užmokesčio pajamos, ligos išmokos bei nekilnojamojo turto nuomos pajamos. Kai kalendoriniais metais gaunamoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms mėnesio NPD buvo taikytas, tačiau kalendoriniais metais gyventojas gavo kitų apmokestinamųjų pajamų, tai taikytinas metinis NPD paprastai yra mažesnis, nes kuo daugiau pajamų gyventojas kalendoriniais metais gauna, tuo mažesnis metinis NPD jam priklauso ir gali atsirasti pareiga nuo gautų darbo užmokesčio pajamų perskaičiuoti ir papildomai į valstybės biudžetą sumokėti trūkstamą GPM.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atveju 2021 metais darbdavys pritaikė daugiau NPD (faktiškai darbdavio pritaikyto NPD suma sudaro 4 602,8 Eur) negu pareiškėjai priklauso metinio NPD, apskaičiuoto GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į visas gautas apmokestinamąsias pajamas. Teismas detalizavo Rašte pateiktus metinio NPD skaičiavimus, nurodė, kad nuo skirtumo tarp darbdavio pritaikytos mėnesinio ir pareiškėjai priklausančios metinio NPD sumos pareiškėja turėtų sumokėti 20 proc. pajamų mokestį (272,73 Eur). Tačiau, kadangi pareiškėja 2021 metais gavo skirtingais tarifais apmokestinamųjų pajamų, kurioms gali būti taikomas NPD (darbo užmokestis apmokestinamas taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, o mokamos ligos išmokos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą), todėl metinis NPD proporcingai paskirstomas skirtingais tarifais apmokestinamoms pajamoms ir mokėtina pajamų mokesčio suma šiek tiek padidėja bei sudaro 274,73 Eur.
12. Atsižvelgęs į VMI išaiškinimus (tiek 2023 m. liepos 5 d. atsakyme, tiek ginčijamame Rašte) bei GPMĮ nuostatas, teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog atskiroms pajamų rūšims taikomi skirtingi pajamų mokesčio tarifai (15 proc., 20 proc., ar 30 proc.), neturi reikšmės MNPD (metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio) apskaičiavimui (perskaičiavimui). Remdamasis GPMĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta MNPD apskaičiavimo formule, teismas vertino, kad nepriklausomai nuo to, ar dalis pajamų yra apmokestinamos 15 proc., 20 proc., ar 30 proc. tarifu, visos šios pajamos kartu sudaro bazę visam MNPD apskaičiavimui.
13. Teismas konstatavo, kad ir VMI 2023 m. liepos 5 d. atsakyme, ir ginčijamame Rašte išdėstytas paaiškinimas į pareiškėjos pateiktus klausimus atitinka jos minimas GPMĮ 20 straipsnio nuostatas, t. y. šiuo atveju minėtas GPM apskaičiavimas yra pagrįstas ir neprieštarauja GPMĮ 20 straipsnio teisiniam reguliavimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas VMI 2022 m. vasario 18 d. raštas yra informacinio pobūdžio, jis nėra adresuotas pareiškėjai ir nesukelia jai teisinių pasekmių, be to, nėra skirtas pareiškėjos situacijai, t. y. jos atžvilgiu apskaičiuotoms mokestinėms prievolėms.
14. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Raštas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jį naikinti nebuvo pagrindo. Netenkinęs pareiškėjos reikalavimo panaikinti Raštą, teismas netenkino likusio skundo reikalavimo įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
III.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.
16. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas nepateikė teisinių argumentų ir rėmėsi ne įstatymu, bet VMI nuomone ir pakartojo VMI motyvus, išdėstytus 2023 m. liepos 5 d. atsakyme ir ginčijamame Rašte. Teismo išvados grindžiamos prielaidomis. Teismas sprendime pripažįsta, kad MNPD yra taikomas visoms pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių ir nepriklauso nuo to, kokį tarifą atskiroms pajamų rūšims taiko pajamų mokestis. Tačiau pareiškėja ginčą kelia ne dėl atskirų tarifų skirtingų pajamų rūšims, bet dėl to, kad skirtingų pajamų apjungimas ir NPD bei MNPD skaičiavimas prieštarauja GPMĮ 20 straipsniui.
16.3. Teismas pripažįsta ir sutinka, kad MNPD yra taikomas visoms su darbo pajamoms bei jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tačiau daro teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Raštas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. VMI nepateikė byloje įrodymų, išskyrus savo nuomonę konsultacijose, kurie leistų teismui priimti sprendimą, kad MNPD apskaičiavimui sumuojamos darbo pajamos bei jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos.
16.4. Teismas nepagrindė išvados dėl Rašto teisėtumo, o sprendime rėmėsi VMI nuomone ir pateiktais dokumentais. Teismo išvados prieštarauja GPMĮ 20 straipsnio nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad padidina mokestinę naštą ir netinkamai taiko GPMĮ. Vadovaujantis GPMĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis, gyventojui taikytino MNPD sumą lemia visos metinės apmokestinamosios pajamos, išskyrus konkrečias, įstatyme nustatytas išimtis. Šis teisinis reguliavimas paneigia pareiškėjos teiginį, jog metinį NPD mokesčio administratorius apskaičiuoja ne pagal GPMĮ nustatytą tvarką, o vadovaudamasis tik jo paties parengtu GPMĮ komentaru.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. RM-32022 „Atsakymas į klausimus apie gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nuostatų taikymą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Raštas yra teisėtas, pagrįstas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, pareiškėja laikosi pozicijos, kad ginčijamas Raštas ir jame pateikti išaiškinimai neatitinka GPMĮ 20 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, o pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi VMI teiktomis konsultacijomis, bet ne įstatymu.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes teisingai nustatė ir išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas apeliaciniame tvarka tikrinamame sprendime (žr. šios nutarties 5 p.).
22. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja, susipažinusi su VMI suformuota preliminaria deklaracija už 2021 metus, teikė VMI paklausimus ir prašė išaiškinti, ar pareiškėja turi pildyti 2021 metų pajamų deklaraciją ir ar pareiškėjai suformuotoje preliminarioje deklaracijoje GPM prievolė (274,73 Eur) suformuota teisingai. Pareiškėjos netenkinusiame VMI 2023 m. liepos 5 d. atsakyme ir byloje ginčijamame Rašte VMI, atsakydama į pareiškėjos kreipimusis, pateikė išaiškinimus dėl GPMĮ 20 straipsnio nuostatų taikymo pareiškėjos atveju, t. y. išaiškino taikytino metinio NPD apskaičiavimo formulę ir nurodė, jog apskaičiuojant pareiškėjai metinį NPD būti atsižvelgiama į visas jos 2021 metų pajams (t. y. GMP), kurias sudarė gautas darbo užmokestis, ligos išmokos ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos. Pareiškėja ir administracinės procedūros metu, ir teisme nesutinka su VMI pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad sistemiškai aiškinant GPMĮ, apskaičiuojant metinį NPD, turi būti atsižvelgiama tik į darbo santykių ar jų esmę atitinkančias pajamas (t. y. apskaičiuojant metinį NPD, nevertintinos nekilnojamojo turto nuomos pajamos), todėl preliminarioje deklaracijoje GPM suma (mokestinė prievolė) apskaičiuota neteisingai.
23. MAĮ 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais.
24. Pareiškėjos pateiktų kreipimųsi turinys patvirtina, kad jie iš esmės vertintini kaip prašymai pateikti konsultaciją konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais su tikslu užsitikrinti vienodą poziciją su mokesčių administratoriumi dėl 2021 metų pajamų preliminarioje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės neteisingumo.
25. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal MAĮ 37 straipsnį, konsultacijas konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais mokesčių mokėtojams teikia mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir būdais (1 d.); mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais (2 d.).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant MAĮ 37 straipsnį (Mokesčių mokėtojų konsultavimas) yra suformuota taisyklė, kad mokesčių administratoriaus pateikta konsultacija konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais nėra individualus ar norminis teisės aktas. Teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti tokios konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratoriaus nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri (nuomonė) mokesčių mokėtojui nėra privaloma, pateikta konsultacijoje, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį ar ne. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką gali sudaryti tik aplinkybių, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją iš mokesčių administratoriaus dėl mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo, nustatymas (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį byloje Nr. A438-657/2009).
27. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad mokesčių mokėtoja (t. y. pareiškėja) kreipėsi dėl konsultacijos suteikimo, o mokesčių administratorius pateikė mokesčių mokėtojai konsultaciją, remiantis minėta suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamos bylos dalyku negali būti tokios konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratoriaus nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri (nuomonė) mokesčių mokėtojui nėra privaloma, pateikta konsultacijoje, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį ar ne. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, kad teismas nesivadovavo GPMĮ, o pakartojo VMI pareiškėjos netenkinančiuose atsakymuose išdėstytą poziciją.
28. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji nepagrįstai apmokestinama, ir pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, teisių pastebėtina ir tai, kad MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis, pvz., dėl žemės mokesčio, kur mokesčių mokėtojui atsiunčiamos suformuotos deklaracijos), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-799/2013). Jeigu mokesčių mokėtojas netinkamai įgyvendina minėtas savo teises, mokestis apskaičiuojamas administraciniu sprendimu, kurio teisėtumas gali būti tikrinamas MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka, t. y. mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, kuriais nesutinkama su VMI Raštu dėl GPMĮ 20 straipsnio taikymo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ir dėl VMI Rašto, ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad mokesčių administratorius pareiškėjos prašymus nagrinėjo, t. y. vykdė MAĮ 37 straipsnyje nustatytas pareigas, pateikė pareiškėjai atsakymus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos.
30. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjos skundą. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.