Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, anksčiau teistas, paskutinį kartą - 2021 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, pirmiems 9 mėnesiams nustatyta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatyta, kad nuteistasis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu. Taip pat įpareigotas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką:

jis, 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai matant pašaliniams asmenims, priekabiu elgesiu priėjęs prie K. T., užšoko ant jo, taip pargriaudamas jį ant žemės, ir du kartus sudavė nukentėjusiajam keliu į kaktą bei ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas. Tokiais veiksmais R. K. nukentėjusiajam K. T. sukėlė fizinį skausmą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

jis, 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 19 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė N. A., o jai parvirtus ant sofos, apie penkis kartus rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą ir taip jai padarė pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, abiejose rankose, odos nubrozdinimus abiejose rankose ir taip smurtaudamas nežymiai ją sužalojo.

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo

Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. buvo pas V. namuose, išgėrinėjo ir nusprendė važiuoti į miestą. Kol kieme laukė taksi, kitame kieme išgirdo grojant muziką; pasiūlė nueiti pažiūrėti kas ten vyksta. Nuėjęs į svetimų žmonių kiemą matė, jog ten yra žmonių, jų buvo gal šeši, kurie jiems nieko nesakė. Po to prie jų priėjo nukentėjusysis K., kuris nurodė jiems išeiti iš kiemo lauk, tačiau R. K. išeiti nesutiko, todėl jie susikibo. Kai R. K. nuvirto, K. ant jo užvirto ir gal tuo metu krisdamas nusibrozdino; po to juos atskyrė vieną nuo kito. Kai K. buvo ant jo užvirtęs, tada gal R. K. jam ir sudavė, tačiau tikrai mažiau nei šešis smūgius. Po to jie abu atsikėlė nuo žemės ir jis su draugu išėjo iš kiemo toliau laukti taksi. Vėliau policija norėjo jį sulaikyti, bet jis pabėgo, o jo draugą sulaikė; vėliau grįžo prie policijos automobilio, bet paskui vėl pabėgo nuo pareigūnų. Tyrimo metu skambino K. T. dėl susitaikymo, siūlė sumokėti pinigų. Dėl to, kas nutiko, jaučiasi kažkiek kaltas, labai gailisi.

Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti A. K. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip ant žemės guli du vyriškiai – R. K. ir K. T.. R. guli ant žolės, ant jo viršaus K.; K. prie savęs spaudžia kojomis apžergęs R.. Priėjusi mergina ir vyriškis juos vieną nuo kito atskiria, nuplėšia R. koją nuo K., bando kelti K. nuo R.. Išlindus R. iš po K. matyti, kad R. rankomis įsikabinęs į K. marškinius ties kaklu, jį jėga laiko (1 t., b. l. 48-50).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas K. T., ant kurio dešinės kojos kelio matoma kraujuojanti žaizdą, o ant kairės kojos kelio įdrėskimas; ant kairės rankos pirštų matomi įdrėskimai; kaklas paraudęs bei įdrėkstas (1 t., b. l. 54-59).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – viešoje vietoje, būdamas neblaivus, įžūliu ir netgi smurtiniu elgesiu bei grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-239-697/2022 ir kt.).Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Tam tikrais atvejais viešąja vieta gali būti laikomas ir privatus asmens kiemas, kai asmens elgesys būnant jame pažeidžia kitų asmenų rimtį, trukdo jiems, tai yra kai nustatomas atitinkamas šio nusižengimo veikos (veiksmų) pobūdis bei dėl jų kilę padariniai (kasacinės nutartys: Nr. 2K-820/2005; 2K-122/2008). Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko privataus sodo namo kieme, kuriame tiek pats kaltinamasis, tiek su juo kartu atėjęs draugas buvo pašaliniai asmenys, į privatų sklypą atėję be leidimo; šioje teritorijoje buvo nemažai žmonių, jiems kaltinamasis sutrukdė bendrauti ir ilsėtis, todėl akivaizdu, kad jo nusikalstamų veiksmų atlikimo metu ši privati valda atitiko viešosios vietos sąvoką BK prasme.

Nors pats kaltinamasis savo kaltės dėl to nepripažino, t. y., nesutiko, jog inicijavo konfliktą be jokios priežasties, prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtą ir sudavė jam kaltinime nurodytus smūgius, tokius kaltinamojo veiksmus neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų, mačiusių visą šią situaciją parodymai, taip pat – įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolas, prie jo pridėtos fotografijos, vaizdo įrašas ir kita byloje surinkta medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie nekito viso proceso metu, buvo nuoseklūs ir papildantys vienas kitą. Visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis atėjęs į privatų sklypą buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, ieškojo priekabių, o paprašytas išeiti iš privačios teritorijos to daryti nesutiko; sužinojęs, kad bus iškviesta policija, kaltinamasis pagrasino sudeginti sodo namą ir išdaužyti šiltnamio stiklus, o po to pastūmęs moterį – reikalavusią, kad jis išeitų, sodo sklypo šeimininkę, sumušė ją užstojusį nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai – smūgių sudavimas nukentėjusiajam, matant tai kitiems žmonėms bei necenzūrinių žodžių vartojimas ir įžeidinėjimas laikytini įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme, kuriuo kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė jiems neigiamus jausmus, išgyvenimus ir sutrikdė visuomenės rimtį, todėl nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl nežymaus N. A. sužalojimo

Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad su N. A. jis kelis pastaruosius metus palaiko artimus ryšius, tačiau nuolat kartu negyvena, tai susieina, tai išsiskiria, bendro ūkio neveda. 2024 m. rugsėjo 7 d. su N. irgi buvo apsipykę, ji buvo išvažiavus, paskui jis bandė su ja susitaikyti, bet jai paskambino žmogus, pas kurį ji buvo išvažiavusi. Jis paprašė jos atrakinti telefoną, bet ji nesutiko, tada jai sudavė smūgius, nurodytus kaltinime. Kitą dieną susitiko su N., nuvažiavo kartu į ligoninę, susitaikė. Gailisi, jog panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Šiuo metu yra dirba, yra užimtas visą darbo dieną, stengiasi keistis, užsikodavo nuo potraukio alkoholiui, prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nukentėjusioji N. A. teismo posėdžio duoti parodymus atsisakė, nes kaltinamasis buvo jos sugyventinis. Iš jos ikiteisminiame tyrime duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 19.00 val., į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko R. K., su kuriuo ankščiau juos siejo artimi santykiai. R. atvyko neblaivus, buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, blaškėsi po namus, akivaizdžiai reiškė nepasitenkinimą, jog ji nutraukė draugystę. Kadangi R. K. turi problemų su teisėsauga, jam gresia laisvės atėmimas dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, mano, kad visą tai paskatino jo agresyvumą. R. parvertė ją ant svetainės sofos ir pradėjo ją mušti, trenkė rankomis apie penkis smūgius į kairę veido pusę, dėl ko ištino jos kairysis skruostas, po kaire akimi atsirado kraujosruva, buvo prakirsta lūpa, sutriko klausa kairiąja ausimi. Jai pabėgus iš namų, R. ją pasivijo ir parsitempęs prie kiemo vartų dar kartą trenkė jai į veidą. Ji nubėgo prie autobusų stotelės, o kaltinamasis atsivijo ją automobiliu, bandė gaudyti, partrenkti, važiavo iš paskos. Iš stotelėje buvusio žmogaus, kurio duomenų nepamena, gavusi mobilųjį telefoną ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Tada R. automobiliu pasišalino nežinoma kryptimi. Savo veiksmais R. K. ją sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą (1 t. b. l. 148-159, 2 t., b. l. 4-10).

Iš 2024 m. rugsėjo 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad N. A. pranešė, jog 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. K. jai sudavė rankomis apie penkis smūgius į kairę veido pusę, dėl ko ištino jos kairysis skruostas, po kairiąja akimi atsirado kraujosruva ir buvo prakirsta lūpa. Tokiais veiksmais R. K. ją sužalojo ir sukėlė jai fizinį skausmą. (1 t., b. l. 148-159)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000562778) nustatyta, kad pranešėja pranešė, jog prieš kelias minutes į jos namus buvo įsibrovęs buvęs sugyventinis, kuris ją mušė (1 t., b. l. 160).

Iš 2024 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nustatytų aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK gautas N. A. pareiškimas. Iškart po įvykio iki jiems atvykstant, R. K. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi, pareiškėja negalėjo nurodyti kur gali būti asmuo. Jo gyvenamoji vieta jai nėra žinoma, galimai asmuo būna Klaipėdos mieste. N. A. buvo blaivi, ant jos veido matėsi sužalojimai, buvo ištinusi kairė veido pusė. Atvykusi GMP ją apžiūrėjo, tačiau vykti su medikais N. A. atsisakė, nurodė, jog blogiau pasijautusi, pati nuvyks į ligoninę. Įvykio metu ir po jo kartu su N. A. buvo jos dukra E. G., kuriai R. K. buvo suėmęs už kairės rankos alkūnės, toje vietoje liko įbrėžimas, tačiau daugiau dukros jis nelietė ir nemušė (1 t., b. l. 161-162).

Iš 2024 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 190-196).

Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su moterimi, kuri ikiteisminiam tyrimui žinoma kaip N. A.. Ji pareigūnams pasakoja, kad buvęs draugas R. K., su kuriuo negyvena, neveda bendro ūkio, tik susitikinėja, ją persekioja, grasino padegti namus, prieš ją smurtavo. Vaizdo įraše matosi, kad moters kairysis skruostas paraudęs, ištinęs, po kaire akimi yra kraujosruva. Moteris nurodo, kad skauda visą kairę galvos pusę ir po sumušimo negirdi viena ausimi. Šiuos sužalojimus policijos pareigūnas nufotografuoja ir kviečia atvykti greitosios medicinos pagalbos tarnybą, kad medikai apžiūrėtų sužalotą moterį (2 t., b. l. 1-3).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 823/2024 (03) nustatyta, kad N. A. padaryti sužalojimai - pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos veide, dešiniame petyje, abiejose rankose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 187-189).

Teismo posėdžio metu prokuroras į bylą pateikė prašymą kaltinamojo R. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 2 dalį, nes teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 7 d., R. K. ir N. A. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį.

BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji atskirais laikotarpiais gyveno viename būste, tačiau vien tik šis faktas dar neduoda pagrindo išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, neįregistravusių santuokos (partnerystės), santykiai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis nukentėjusiąją laiko savo sugyventine, tačiau pripažino, jog jų su santykiuose nebuvo stabilumo, t. y. vienu laikotarpiu jie gyvendavo kartu, kitu – atskirai, bendrų vaikų, turto neturėjo. Nurodė ir tai, jog po įvykio jis su nukentėjusiąja buvo susitaikęs, po to susipykęs ir vėl susitaikęs. Apklausta nukentėjusioji parodė, jog šiuo metu su kaltinamuoju negyvena, anksčiau jie tam tikrais laikotarpiais gyveno kartu, juos siejo artimi santykiai. Iš bylos duomenų matyti, jog iškart po įvykio nukentėjusioji tiek kreipdamasi į bendrąjį pagalbos centrą, tiek bendraudama su pareigūnais įvykio vietoje nurodė, jog į jos namus įsibrovė buvęs sugyventinis, kuris ją mušė. Visuma šių aplinkybių vienareikšmiškai neįrodo, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko šeimos narių santykių lygį, pagrįstą tarpusavio atsakomybe bei apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas kaip šeimos nariams. Vien epizodinio gyvenimo kartu faktas, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų itin glaudžių ir ilgalaikių asmenų tarpusavio santykių, suprantamų kaip šeimos santykiai, turinį, negali būti prilyginamas šeimos narių santykiams. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo kvalifikuoti R. K. veiksmus pagal griežtesnę atsakomybę numatančią BK 140 straipsnio 2 dalį už sužalojimo padarymą būtent savo šeimos nariui. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip ir nurodyta kaltinamajame akte pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui, mušant jį.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. K., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį – N. A., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. K. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas: vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, taip pat pavartodamas smurtą ir abiem atvejais pasikėsindamas į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamasis anksčiau teistas, šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis pripažino mušdamas nežymiai sužalojęs N. A., nuoširdaus gailesčio dėl to neišreiškė, o viešosios tvarkos sutrikdymo atžvilgiu išvis ginčijo net akivaizdžias aplinkybes, kad siekė sukelti konfliktą, jį sukėlė ir tik jis yra už tai atsakingas, net teismo salėje neatsiprašė nukentėjusiojo. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; akivaizdu, kad tai turėjo esminės reikšmės šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, nurodė, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pateikė įrodymus, kad siekia atsikratyti priklausomybės alkoholiui, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Anksčiau paskirta ir iki šiol vykdoma laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, R. K. nesulaikė nuo šių tyčinių ir brutalių nusikalstamų veikų padarymo; jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip matyti iš bylos duomenų, pats gerai suprasdamas, kad tai nebus toleruojama. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinio poveikio priemonės tikslus bei paskirtį, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskyrus kaltinamajam R. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės dalį.

Kadangi R. K. šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skiriama subendrinta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2021 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirta neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme, šios bausmės vykdymo atidėjimą panaikinant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą galutinę bausmę subendrinti su 2021 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, R. K. paskirta ir neatlikta bausme ir skirti galutinę bausmę – 3 (metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą. Subendrintos bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti R. K. recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.