Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-227-432/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-10
Bylos Nr.: e2A-227-432/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: V. A.
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo: UAB „Avikos tekstilė“, Ko

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį dėl kompensacijos priteisimo pareikštą atsakovui V. A., trečiasis asmuo UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo kompensaciją- 29 987,31 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas apdraudė UAB „Notanga“ turtą– patalpas (duomenys neskelbtini). 2017-10-30 apdraustos patalpos buvo apgadintos, kilus gaisrui atsakovui priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo UAB „Notanga“ draudimo išmoką- 29 987,31 Eur, todėl prašė patenkinti ieškinį, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.263, 6.266, 6.1015 straipsnių nuostatomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Tvirtino, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi patalpas, kuriose kilo gaisras, atsakovas nuo 2012-12-14 yra išnuomojęs UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko. Tikėtina gaisro priežastis– elektros instaliacijos gedimas išnuomotose patalpose, todėl žala atsirado dėl nuomininko kaltės, kadangi būtent jis buvo atsakingas už išsinuomotų patalpų būklę bei už elektros instaliacijos atitikimą keliamus reikalavimus.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateiktame dublike papildomai nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, o patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Pažymėjo, kad pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant skolininkų solidariai pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, o solidariai įvykdęs prievolę skolininkas turi regreso teisę į kitą bendraskolį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo atveju ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui V. A., įgyvendina savo teisę reikalauti atlyginti dėl gaisro padarytą žalą iš vieno iš solidariųjų skolininkų.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad nesant pagrindo taikyti CK 6.266 str. nuostatas, civilinė atsakomybė gali būti taikoma, tik nustačius visas bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. ne tik neteisėtus veiksmus ar neveikimą, tačiau ir kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusių neigiamų padarinių (žalos, nuostolių), o bendrosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimas/nebuvimas turi būti nustatinėjamas ne tik patalpų savininko (atsakovo), bet ir patalpų nuomininko atžvilgiu. Teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui konstatuoti atsakovo atsakomybę už gaisro metu padarytą žalą bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-06 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš atsakovo V. A. kompensaciją- 29 987,31 Eur, 5 procentų priteistos sumos dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-07-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 675 Eur.

7. Teismas nurodė, kad pagal bylos medžiagą nustatyta, jog 2017-10-30, apie 14 val. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu antrame aukšte išdegė dalis patalpos ir joje buvę audiniai, išdužo langų stiklai, aprūko ir vandeniu aplietos kitos patalpos, daiktai. Įvykio metu buvo apgadintos UAB „Notanga“ priklausančios patalpos, kurios buvo apdraustos įmonių turto draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamoje filialo Lietuvoje. AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje, išmokėjo apgadintų patalpų savininkui UAB „Notanga“ 29 987,31 Eur dydžio draudimo išmoką. Iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017-11-13 rašto Nr. 3-7-1952 (8.212.-7) bei gaisro tyrimo medžiagos Nr. 53-1656 matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas vakarinėje pastato dalyje. Įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas V. A., kuriam nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) vakarinėje pastato dalyje, kilo gaisras. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką ir įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę, prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą- 29 987,31 Eur. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2018-04-18 pretenzija Nr. R18/0015802, reikalaudamas atlyginti žalą- 29 987,31 Eur, tačiau atsakovas geruoju atsisakė tai padaryti. A. V. A. neginčijo prašomos priteisti žalos dydžio, tačiau teigė, kad dėl įvykusio gaisro yra atsakingas ne jis, o trečiasis asmuo UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko, kuriam atsakovas nuo 2012 metų yra išnuomojęs minėtas patalpas. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog iš 2012-12-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad V. A. (nuomotojas) nuo 2013-01-02 išnuomojo UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko 573,13 kv. m. ploto patalpas (duomenys neskelbtini) 10 metų laikotarpiui (sutarties 1.1; 1.2; 7.1 punktai). Pagal minėtą sutartį nuomotojas (V. A.) įsipareigojo daryti patalpose kapitalinį remontą bei užtikrinti, kad patalpos būtų tinkamos naudoti nuomininkui nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (sutarties 2.2 ir 5.1 punktai), o nuomininkas (UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko) įsipareigojo laikyti patalpas tvarkingas ir savo sąskaita daryti jų einamąjį remontą (sutarties 3.2 punktas).

8. Sprendimą priėmęs teismas išaiškino, jog draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Ieškovas, pagal įmonių turto draudimo sutartį, sudarytą 2017-05-25 su UAB „Notanga“, įvykus draudžiamajam įvykiui (2017-10-30 gaisrui apdraustose UAB „Notanga“ priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini)), išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į už minėtą įvykį atsakingą asmenį.

9. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad žalos atsiradimo nenulėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir žala buvo padaryta ne šioje teisės normoje nustatytu būdu, nes ji atsirado dėl pastate kilusio gaisro, o ne dėl pastato trūkumų. Todėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo, spręstinas ne pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas (griežtoji civilinė atsakomybė), o bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai): atsakovo civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltė).

10. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis, sudaręs su trečiuoju asmeniu gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atliko kokius nors veiksmus, susijusius su išnuomotų patalpų kapitaliniu remontu ir/ar ėmėsi veiksmų, kurie užtikrintų patalpų tinkamumą naudotis nuomos laikotarpiu (t. y. nuo 2013 m. sausio 2 d. iki įvykusio gaisro dienos 2017-10-30). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog taip pat nėra duomenų (atsakovas teismui tokių įrodymų nepateikė), kad jis ėmėsi priemonių nustatyti išnuomotų patalpų atitikimą priešgaisrinius reikalavimus, kokiais nors būdais tikrino bei kontroliavo, ar patalpų nuomininkas tinkamai ir pagal paskirtį naudojasi išnuomotomis negyvenamosiomis patalpomis. Dėl to sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip gyvenamųjų patalpų savininkas, buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes nesiėmė reikiamų priemonių nekilnojamojo turto priežiūrai užtikrinti ir nesirūpino jo tinkama būkle. Nurodė, kad nuomotojas turi nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle, t. y. tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.498 straipsnio 5 dalis, 6.587 straipsnio 1 dalis), daryti kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis), t. y. būti aktyvus. Jei atsakovas atliktų patalpų kapitalinį remontą, būtų remontuojama ir patalpose esanti elektros instaliacija, kurios gedimas ir buvo labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis ir tokiu būdu dėl gaisro atsiradusios žalos būtų galima išvengti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą atliko išnuomotų patalpų bei jo inžinerinių įrenginių kapitalinį remontą; nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi kokių nors veiksmų per visą nuomos laikotarpį, kad įsitikintų, jog nuomininkas išnuomotas patalpas laikė tvarkingas, o nurodytos teisinės pareigos nevykdymas laikytinas atsakovo neteisėtu neveikimu, lėmusiu žalos atsiradimą. Teismas priėjo išvadą, jog taip elgdamasis atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš patalpų savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia atsakovo neteisėtą neveikimą, o tai- viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis).

11. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog atsakovo bei trečiojo asmens civilinė atsakomybė yra solidarinė, nes žala padaryta bendrais patalpų savininko ir nuomininko veiksmais (neveikimu) (CK 6.6, 6.279 str.). Teismo vertinimu, gaisro kilimą galėjo lemti ir patalpų nuomininko– trečiojo asmens UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko– neveikimas, nes jis pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 3.2 punktą, privalėjo laikyti patalpas tvarkingas ir savo sąskaita daryti einamąjį patalpų remontą. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis šias pareigas vykdė tinkamai ir kad išsinuomotose patalpose nors kartą laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki gaisro dienos 2017-10-30 darė einamąjį remontą. Trečiojo asmens neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado civilinė atsakomybė, yra nuomos sutartyje numatytos pareigos laikyti patalpas tvarkingas bei atlikti jose einamąjį remontą, nevykdymas (neteisėtas neveikimas). Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės sprendimą priėmusiam teismui leido nuspręsti, kad žala dėl kilusio gaisro buvo padaryta dėl pastato savininko ir nuomininko neteisėtų veiksmų, t. y. dėl įstatyme ir sutartyje įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimo, kaip jų abiejų bendro neveikimo padarinys, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas prieš nukentėjusį asmenį atsako solidariai, kaip bendrai žalą padarę asmenys.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovui išreiškus poziciją reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikšti tik vienam atsakovui– patalpų savininkui V. A., patalpų nuomininkas UAB Avikos tekstilė“ ir Ko buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko ir bylos nagrinėjimo metu turėjo įstatyme nustatytas procesines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatas, esant skolininkų solidariai pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, o solidariai įvykdęs prievolę skolininkas turi regreso teisę į kitą bendraskolį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 2 dalis). Procesinis dispozityvumo principo aspektas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad ieškovas, disponuodamas ginčo objektu, pasinaudodamas procesinėmis priemonėmis, įgyvendino savo teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą ir pareiškė materialųjį teisinį reikalavimą vienam iš solidariųjų skolininkų, taip disponuodamas jam priklausiančia procesine teise. Todėl nustačius atsakovo (patalpų savininko) ir patalpų nuomininko solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), teismas patenkino ieškovo reikalavimą ir gaisro metu padarytą žalą priteisė iš vieno iš skolininkų– atsakovo V. A..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

14. Apeliantas teigia, jog iš gaisro tyrimo medžiagos, matyti, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis- elektros instaliacijos gedimas. Gaisro tyrimą atlikęs specialistas konstatavo, kad kaltininkas nenustatytas, tačiau teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas V. A.. Apeliantas laikosi pozicijos, kad gaisro tyrimo medžiagoje nėra konstatuota, kad gedimas elektros instaliacijoje įvyko dėl jos nusidėvėjimo, neatitikimo elektros instaliacijai keliamų reikalavimų, dėl ko būtų galima daryti išvadą, jog būtent patalpų savininkas netinkamai rūpinosi jam priklausančiose patalpose esančia elektros instaliacija. Gedimo priežastis galėjo būti ir netinkama patalpų nuomininko (trečiojo asmens) elektros įrengimų eksploatacija. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu gedimo priežasčių nesiaiškino, o tik remdamasis tikėtina gaisro tyrimo išvada, nepagrįstai preziumavo patalpų savininko atsakomybę už galimą elektros instaliacijos gedimą. Tokia prezumpcija būtų pagrįsta, jeigu atsakovui, kaip patalpų savininkui, būtų taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu (atsakomybė be kaltės), tačiau šiuo atveju atsakovui atsakomybė gali kilti tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (at atitinkamos jos dalies) (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

15. Apeliantas teigia, kad pagal nuomos sutartį perdavė trečiajam asmeniui tvarkingas (nuomos sutarties 2.1 punktas), tinkamas naudoti pagal paskirtį patalpas, nuomininkas per visą nuomos laikotarpį (nuo 2013 m. sausio mėn.) patalpų savininkui nėra reiškęs pretenzijų dėl netinkamos patalpų būklės ar netinkamos elektros instaliacijos. Nurodo, kad nėra faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas, kaip patalpų savininkas, nesiėmė pakankamų veiksmų užtikrinti tinkamą patalpų būklę. Teismas nepagrįstai atsakovo nerūpestingumą ir neveikimą konstatavo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neatliko patalpų kapitalinio remonto, kurio metu būtų remontuojama ir patalpose esanti elektros instaliacija. Teigia, kad patalpas atsakovas perdavė trečiajam asmeniui tvarkingas, atitinkančias jų paskirtį. Vadinasi, patalpos buvo perduotos su tvarkinga elektros instaliacija. Nuomininkas neprašė ir nereikalavo nuomotojo atlikti patalpų kapitalinį remontą, įskaitant ir elektros instaliacijos keitimą (remontą). Nėra duomenų, paneigiančių, kad perduotose patalpose elektros instaliacija buvo tvarkinga, kitaip tariant, nėra duomenų, kad gaisro priežastis būtų buvusi būtent netvarkinga elektros instaliacija. Atkreipia dėmesys, kad skundžiamame sprendime teismas padarė dvi prieštaringas išvadas dėl atsakovo ir trečiojo asmens kaltės dėl gaisro kilimo– pirmu atveju nurodo, kad gaisras kilo dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos atlikti patalpų kapitalinį remontą, antruoju atveju – kad gaisras kilo, dėl to, kad nuomininkas nevykdė pareigos daryti einamąjį patalpų remontą. Byloje nebuvo apklaustas gaisro tyrimą atlikęs specialistas (V. P.), pagal kurio paaiškinimus būtų galima nustatyti minėto gedimo priežastį ir ją nustačius, tinkamai nustatyti šiuo atveju civilinės atsakomybės subjektą, t .y. dėl kieno neteisėto neveikimo – atsakovo ar trečiojo asmens ar solidariai abiejų – buvo padaryta žala. Patalpos buvo išnuomotos juridiniam asmeniui (verslininkui), kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, juolab, kad šiuo konkrečiu atveju nuomininkas patalpose vykdė itin degių produktų – medžiaginių (tekstilės) audinių – prekybą ir būtent jam kilo pareiga ypatingai rūpintis patalpų priešgaisrine sauga, įskaitant ir pareigą rūpintis patalpose esančia elektros instaliacija. Apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai konstatavo trečiojo asmens neteisėto neveikimo priežastinį ryšį su atsiradusią žala ir trečiojo asmens kaltę, tačiau nepagrįstai konstatavo atsakovo solidarią civilinę atsakomybę.

16. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė trečiojo asmens teisę būti tinkamai informuotam apie jo įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismo siųsti procesiniai dokumentai jam realiai nebuvo įteikti. Teismas siuntė procesinius dokumentus trečiojo asmens buveinės, nurodytos juridinių asmenų registre, adresu bei trečiojo asmens vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš bylos duomenų nematyti, kad teismas būtų siuntęs dokumentus žinomu trečiojo asmens nuomojamų patalpų adresu ((duomenys neskelbtini)). Nors trečiojo asmens vadovas ir dalyvavo teismo posėdyje, tačiau jo dalyvavimas iš esmės buvo formalus, kadangi su procesiniais bylos dokumentais (ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, dubliku, tripliku) jis nebuvo supažindintas. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui realiai nebuvo įteikti, siekdamas, kad byla būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta, užtikrindamas trečiojo asmens teisę pareikšti savo poziciją dėl ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių ir argumentų, teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, procesinius dokumentus trečiajam asmeniui (vadovui) turėjo įteikti teismo posėdžio metu, nustatyti terminą atsiliepimui pateikti ir bylos nagrinėjimą atidėti. Tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė, kas nulėmė trečiojo asmens procesinių teisių pažeidimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

17. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog tam, kad atsirastų atsakovo civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas– neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai ieškovas turėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko (naudotojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (CPK 178 straipsnis). Teigia, jog tai yra apelianto pareiga. Taip pat nurodo, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio, todėl šios aplinkybės nereikia papildomai įrodinėti (CPK 182 str. 5p., 187 str.). Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentavimu, kad nagrinėjamu atveju taikytinas priežastinio ryšio aiškinimas pagal kasacinio teismo praktiką, jog civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet turėjo pakankamai įtakos žalos atsiradimui. Atsakovas yra atsakingas už atsiradusias pasekmes, nes pažeidė jam tenkančią pareigą laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų padaryta kitam asmeniui žalos.

18. Ieškovas aiškina, kad gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai, patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Atsakovas veikė priešingai, ir nepateikė įrodymų, kad atliko kokius nors veiksmus, susijusius su išnuomotų patalpų kapitaliniu remontu ir/ar ėmėsi veiksmų, kurie užtikrintų patalpų tinkamumą naudotis nuomos laikotarpiu. Ieškovas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas nesiėmė priemonių, kad nustatytų išnuomotų patalpų atitikimą priešgaisrinius reikalavimus, todėl atsakovas, kaip patalpų savininkas, buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus. Pritaria ir teismo pastebėjimams, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą atliko kapitalinį patalpų ir inžinierinių įrenginių remontą; nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų per visą nuomos laiką, kad įsitikintų, jog nuomininkas išnuomotas patalpas laikė tvarkingas. Atsakovas nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš patalpų savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia atsakovo neteisėtą neveikimą, o tai– viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žalos atsiradimo nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir žala buvo padaryta ne šioje teisės normoje nustatytu būdu, nes ji atsirado dėl pastate kilusio gaisro, o ne dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Todėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate padarytos žalos atlyginimo buvo išspręstas ne pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas (griežtoji civilinė atsakomybė), o pagal bendruosius žalos atlyginimo pagrindus (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, tačiau nesutinka su teismo nustatyta kaltės prezumpcija. Laiko, kad tokia prezumpcija būtų pagrįsta, jeigu atsakovui, kaip patalpų savininkui, būtų taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas (atsakomybė be kaltės). Skunde atsakovas laikosi pozicijos, jog teismas atsakovo nerūpestingumą ir neveikimą nepagrįstai konstatavo, nustatęs, jog atsakovas neatliko patalpų kapitalinio remonto, kurio metu būtų remontuojama ir patalpose esanti elektros instaliacija. Atsakovas argumentuoja, kad nuomos sutarties pagrindu patalpas perdavė trečiajam asmeniui tvarkingas, atitinkančias jų paskirtį, nuomininkas neprašė ir nereikalavo nuomotojo atlikti patalpų kapitalinį remontą, įskaitant ir elektros instaliacijos keitimą (remontą). Apeliantas teigia, jog nėra duomenų, paneigiančių, kad perduotose patalpose elektros instaliacija buvo tvarkinga, kitaip tariant, nėra duomenų, kad gaisro priežastis būtų buvusi būtent netvarkinga elektros instaliacija.

21. Pastebėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014). Apeliantas atkreipė dėmesį, kad patalpos buvo išnuomotos juridiniam asmeniui (verslininkui), kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, juolab, kad šiuo konkrečiu atveju nuomininkas patalpose vykdė itin degių produktų – tekstilės (audinių) – prekybą. Atsakovo teigimu, būtent jam kilo pareiga rūpintis patalpų priešgaisrine sauga, įskaitant ir pareigą rūpintis patalpose esančia elektros instaliacija. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017-11-13 rašto Nr. 3-7-1952 (8.212.-7) bei gaisro tyrimo medžiagos Nr. 53-1656 matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas vakarinėje pastato dalyje. Įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas V. A., kuriam nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) vakarinėje pastato dalyje, kilo gaisras. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo apklaustas gaisro tyrimą atlikęs specialistas (V. P.), kurio paaiškinimais remiantis būtų galima nustatyti minėto gedimo priežastį ir ją nustačius, tinkamai nustatyti šiuo atveju civilinės atsakomybės subjektą, t .y. dėl kieno neteisėto neveikimo– atsakovo ar trečiojo asmens ar solidariai abiejų– buvo padaryta žala.

22. Konstatuotina, kad gaisrą tyrimą atlikęs specialistas pateikė savo išvadą raštu. Atsakovo argumentai dėl jo apklausos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi specialistas negalėtų nurodyti, kieno neteisėto neveikimo– atsakovo ar trečiojo asmens ar solidariai abiejų– buvo padaryta žala. Vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, spręstina, kad jis turėjo nuginčyti CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą patalpų savininko kaltės dėl žalos prezumpciją, tačiau neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jo kaltės (neįvykdė CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybę, kuria grindžia savo poziciją). Asmens veiksmų neteisėtumui tokio pobūdžio bylose konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose (jo valdomose) patalpose, o tai savo ruožtu reiškia, kad asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, kad dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Siekiant išvengti gaisro, turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta administracinė atsakomybė. Taigi, dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko (valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Kaip minėta, patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis, sudaręs su trečiuoju asmeniu gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atliko kokius nors veiksmus, susijusius su išnuomotų patalpų kapitaliniu remontu ir/ar ėmėsi veiksmų, kurie užtikrintų patalpų tinkamumą naudotis nuomos laikotarpiu (t. y. nuo 2013 m. sausio 2 d. iki įvykusio gaisro dienos 2017-10-30). Atsakovui nenuginčijus CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skolininko kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš patalpų savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Darytina išvada, kad nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia atsakovo neteisėtą neveikimą, o tai- viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis).

23. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką matyti, jog atsakingo elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, pripažindamas solidarią patalpų savininko ir nuomotojo atsakomybę dėl kilusio gaisro. Pagal 2012-12-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatas atsakovas V. A. (nuomotojas) nuo 2013-01-02 išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko 573,13 kv. m. ploto patalpas adresu (duomenys neskelbtini) 10 metų laikotarpiui (sutarties 1.1; 1.2; 7.1 punktai). Pagal minėtą sutartį nuomotojas (V. A.) įsipareigojo daryti patalpose kapitalinį remontą bei užtikrinti, kad patalpos būtų tinkamos naudoti nuomininkui nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (sutarties 2.2 ir 5.1 punktai), o nuomininkas (UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko) įsipareigojo laikyti patalpas tvarkingas ir savo sąskaita daryti jų einamąjį remontą (sutarties 3.2 punktas). Gaisro kilimą galėjo lemti ir patalpų nuomininko– trečiojo asmens UAB „Avikos tekstilė“ ir Ko – neveikimas, nes jis pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 3.2 punkto nuostatas privalėjo laikyti patalpas tvarkingas ir savo sąskaita daryti einamąjį patalpų remontą. Trečiasis asmuo traip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis šias pareigas vykdė tinkamai (nuomininkas taip pat nenuginčijo CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skolininko kaltės prezumpcijos ir neįrodė, kad elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kaip to iš patalpų naudotojo reikalaujama pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas.). Trečiojo asmens neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado civilinė atsakomybė, yra nuomos sutartyje numatytos pareigos laikyti patalpas tvarkingas bei atlikti jose einamąjį remontą, nevykdymas (neteisėtas neveikimas). Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, sprendimą priėmęs teismas padarė teisingą išvadą, jog žala dėl kilusio gaisro buvo padaryta dėl bendrų pastato savininko ir nuomininko neteisėtų veiksmų, t. y. dėl įstatyme ir sutartyje įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimo, kaip jų abiejų bendro neveikimo padarinys, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas prieš nukentėjusį asmenį atsako solidariai, kaip bendrai žalą padarę asmenys.

24. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalies nuostatas, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovui nesutikus patalpų nuomininką įtraukti į bylą kaip bendraatsakovį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį įtraukė kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko (CPK 47 straipsnis), ir išnagrinėjo bylą iš esmės.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė trečiojo asmens teisę būti tinkamai informuotam apie įtraukimą į bylą. Teigia, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai jam realiai nebuvo įteikti. Teismas siuntė procesinius dokumentus trečiojo asmens buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu bei trečiojo asmens vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš bylos duomenų nematyti, kad teismas būtų siuntęs dokumentus žinomu trečiojo asmens nuomojamų patalpų adresu ((duomenys neskelbtini)). Nors trečiojo asmens vadovas ir dalyvavo teismo posėdyje, tačiau jo dalyvavimas iš esmės buvo formalus, kadangi su procesiniais bylos dokumentais (ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, dubliku, tripliku) jis nebuvo supažindintas. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui procesinius dokumentus siuntė tris kartus (2019-02-28, 2019-03-25 ir 2019-04-05) registruotu buveinės adresu-(duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai realiai trečiajam asmeniui nebuvo įteikti, tačiau laikoma, jog jie yra įteikti pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdyje, tad darytina išvada, kad jis apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuota. Kokiomis trečiojo asmens teisėmis ir kaip pasinaudoti sprendžia pats trečiasis asmuo. Atsakovas skunde, ginčydamas trečiojo asmens tinkamą informavimą, atstovauja trečiajam asmeniui, neturėdamas atitinkamo įgaliojimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens teisių pažeidimo atmetami.

26. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Byla išspręsta ne apelianto (ieškovo) naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė, kad turėjo su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų. Todėl bylinėjimosi išlaidos šia nutartimi nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

nutaria:

Atmesti atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-06 sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-06 sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza