Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-582-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-04Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
1A-463-582-2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00033-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
Nuteistasis
V. V.
Nukentėjusysis
L. L., L.
Advokatai
Antanas Pliauga, Vilma Petrauskienė

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-582-2013

Teisėjas: Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00033-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.10; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, nukentėjusiajai L. L., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nubaustas viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką neatlygintinai išdirbti kas mėnuo 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Iš V. V. priteista: 550 Lt nukentėjusiajai L. L. turtinei žalai atlyginti, 200 Lt nukentėjusiajai L. L. neturtinei žalai atlyginti, 590 Lt nukentėjusiajai L. L. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. prie namo (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nulaužė aikštelėje stovinčio automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai L. L., dešinės pusės priekinių durelių veidrodį (skunde klaidingai nurodyta kairės pusės veidrodis), sulankstė automobilio stogą ir stoglangį.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį ir paskirti griežtesnę bausmę pagal BK 187 str. 1 d. sankciją, priteisti jos naudai iš V. V. 1610,76 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 400 Lt už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, paskirtos bausmės dydis V. V. bei sprendimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas kaltininką nuteisė labai švelniai, neatsižvelgė į tai, kad turtinės žalos dydį apeliantė pagrindė rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Teismas nepagrįstai civilinį ieškinį tenkino dalinai, nes automobilio remonto darbai kainavo 1450 Lt, nepagrįstai atmetė prašymą priteisti 13,60 Lt už pirktas smulkias detales. Automobilis suremontuotas 2013-08-13, o pirkimo čekis yra 2013-08-20, nes meistras neturėjo šių reikalingų detalių ir jos buvo nupirktos tik vėliau. Visiškai nelogiškas teismo motyvas, jog neaišku, kuriam automobiliui pirktos detalės, nes nukentėjusiosios šeimoje yra keli automobiliai. Teismas atidėjo teismo posėdį ir labai smulkiai ir priekabiai aiškinosi, ar už 13,60 Lt buvo pirkta durelių gumų juostelių laikikliai apgadintam automobiliui, nors aiškiai matosi pagal teismui pateiktą pirkimo čekį, kad tuo metu apgadintas automobilis buvo remontuojamas, ir tą patvirtina nukentėjusioji ir liudytojas jos sūnus. Teismas be pagrindo atmetė prašymą priteisti 55,90 Lt už notarinį įgaliojimo patvirtinimą, kaip nesusijusį su byla. Įgaliojimas tam ir buvo sudarytas, kad apeliantės sutuoktinis galėtų atstovauti ją visose teisėsaugos institucijose, jeigu ji susirgs ir negalės dalyvauti teismo procese dėl šio nusikaltimo. Neteisingai buvo tenkintas prašymas priteisti iš dalies kuro išlaidas už atvykimus į teismo posėdžius. Apeliantei priteisė tik 20 Lt, nurodant, jog nuo gatvės, kurioje ji gyvena, vargu ar yra 2 km iki teismo posėdžio pastato. Ši aplinkybė visiškai neatitinka tikrovės, nes nuo jos namų iki teismo pastato yra mažiausiai keturi kilometrai, be to ji į teismo posėdžius vykdavo ne iš namų, o iš darbo, kuris yra kur kas toliau, nei jos namai, t.y. apie 6 km atstumu, todėl viso susidarė 12 km atstumas. Taip pat apeliantė prašė priteisti 11 Lt už kelionę autobusu maršrutu Vilnius - Alytus, tačiau šis prašymas taip pat buvo atmestas, kaip nesusijęs su bylą, nors tokią pinigų sumą apeliantė sumokėjo už sūnaus – liudytojo - kelionę iš Vilniaus į Alytų. Teismas neteisingai įvertino ir apeliantės patirtą neturtinę žalą, kurios ji prašė 5000 Lt. Ji turėjo eilę kartų vykti į policiją aiškinti jai žinomas aplinkybes, lankytis teismo posėdžiuose ir vėl aiškintis teismui, kodėl ji savo automobilį suremontavo būtent už tokią sumą, už kurią pateikė dokumentus, kodėl prašo būtent tokios neturtinės žalos, įvertinant tai, kad kaltininkas viską tai ginčijo. Tai kėlė emocinius pergyvenimus, pablogėjo sveikata. Dėl neteisėtų V. V. veiksmų apeliantė patyrė pažeminimą. Apylinkės teismas visus parodymus vertino tik kaltinamojo naudai, visiškai nieko nepasisakė apie tai, kad V. V. nusikaltimą padarė girtas, iš chuliganiškų veiksmų, ignoruodamas elgesio normas viešoje vietoje, V. V. paskyrė per švelnią bausmę, o taip pat nepagrįstai sumažino turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios L. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, BPK 20 str. ir 301 str. nuostatos nepažeistos. Apylinkės teismas nuosprendyje vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir jų pagrindu teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog V. V. įvykdė BK 187 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. sugadino svetimą, L. L. priklausantį turtą, už ką paskyrė teisingą bausmę. Nėra pagrindo abejoti V. V. paskirtos bausmės teisingumu.

Sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. V. V. pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d., kurio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė - viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str. Teismas nurodė, kad praeityje kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltu dėl padarytų veiksmų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui, nusikaltimu padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai kaltinamajam skyrė įstatymo sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Sunkinti kaltinamojo teisinę padėtį ir skirti jam griežtesnę bausmę tuo požiūriu, kad nusikalstamą veiką jis padarė iš chuliganiškų paskatų, nėra juridinio pagrindo, kadangi V. V. nebuvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma nuteistajam atsakomybę sunkinti dėl jo chuliganiškų veiksmų. Nėra pagrindo teigti, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir tai buvo V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes vertinant padaryto nusikaltimo motyvus, nustatyta, kad V. V., būdamas neblaivus, išlipdamas iš automobilio slydo ir užkabino gretimai stovinčio automobilio veidrodėlį ir jį nulaužė, dėl to supyko ir rankos kumščiu kelis kartus trenkė į to automobilio stogą, sulankstė jį. V. V. neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo tai, kad V. V. buvo neblaivus, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirta viešųjų darbų bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikalstų. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per švelni, ji neprieštarauja teisingumo principui, todėl griežtinti ją nėra objektyvaus pagrindo.

Apeliantė nesutinka su civilinio ieškinio apskaičiavimu, jos manymu, neteisingai sumažintas turtinės žalos dydis, nepagrįstai mažai priteista neturtinės žalos, o ir atstovavimo išlaidos priteistos iš kaltinamojo neteisingai. Šiuos aspektu pažymėtina, kad apylinkės teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teisingai tenkino iš dalies tiek, kiek nustatyta ir įrodyta žala dėl kaltinamojo veiksmų. O būtent, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. V. yra kaltas dėl automobilio stogo ir stoglangio sulankstymo bei veidrodėlio nulaužimo. Teismas, ištyręs įrodymus, priėjo išvados, kad kokių nors objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis būtų braižęs automobilio dureles, lupęs nuo jų apdailos juosteles, kaip kad buvo kaltinamas, byloje nėra. Kilusias abejones dėl kaltinamojo veiksmų apimties, nukentėjusios ir liudytojų parodymų prieštaravimus teismas teisingai vertino kaltinamojo naudai.

BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusios automobiliui kaltinamasis padarė šiuos apgadinimus: įlenkė stogą, įlenkė stoglangį ir nulaužė dešinės pusės lauko veidrodį. Kadangi dėl kitų kaltinime nurodytų automobilio apgadinimų padarymo kaltinamojo V. V. kaltės apylinkės teismas nenustatė, tai ir pareikštą civilinį ieškinį dėl to atmetė teisingai. Byloje buvo pareikštas nukentėjusios civilinis ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti 1450 litų už automobilio remontą ir 13, 60 litų už pirktas smulkias detales. Kadangi nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis kaltas dėl automobilio stogo ir stoglangio sulankstymo bei veidrodėlio nulaužimo, ir kaip matyti iš UAB ,,X“ (kurioje buvo remontuotas automobilis) paslaugų suteikimo detalizavimo pažymos (b. l. 51), veidrodėlio sutvarkymas kainavo 90 litų, stogo remonto darbai - 230 litų ir stoglangio remonto darbai - 110 litų, tam sunaudotas medžiagas teismas vertina 100 litų, pagal toje pažymoje nurodytą bendrą medžiagų, sunaudotų automobilio remontui, vertę. Tokiu būdu kaltinamasis viso nukentėjusiajai už automobilio remontą privalo atlyginti 530 litų.

Teismas pagrįstai atmetė nukentėjusios prašymą priteisti 13, 60 Lt už pirktas smulkias detales automobilio remontui, kadangi nukentėjusios automobilis buvo suremontuotas 2012-08-13 ir, sumokėjus už jo remontą, iš meistro paimtas. Liudytojas V. L., nukentėjusiosios sūnus, patvirtino paėmęs suremontuotą automobilį, tai įrodo ir atsiskaitymo dokumentai (b. l. 5-6). Teismo padaryta išvada, kad byloje pateiktasis čekis dėl 13,60 Lt (b. l. 7) išduotas jau po automobilio remonto 2012-08-20, todėl neaišku, kuriam automobiliui buvo perkamos smulkios detalės už šiame čekyje nurodytą sumą, kadangi nukentėjusios šeimoje yra trys automobiliai (b. l. 67-69).

Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai nukentėjusiosios ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies, nurodydamas, jog dėl sveikatos pablogėjimo, negalėjimo užmigti naktimis nepakanka byloje duomenų, kurie patvirtintų šių nepatogumų sąsajumą su V. V. įvykdyta nusikalstama veika. Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė neigiamas emocijas dėl jos dalyvavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šioje byloje ji turėjo atstovą, pati tiesiogiai įvykio nematė ir, vengdama neigiamų emocijų, galėjo į teismo posėdžius neatvykti. Todėl abejotini yra nukentėjusiosios teiginiai dėl patirtų emocinių pergyvenimų dalyvaujant baudžiamajame procese, dėl ko neturtinės žalos turėtų būti priteista jos prašoma 5000 Lt suma.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikaltimu tiesiogiai buvo kėsintasi į nuosavybę, o ne į nukentėjusiosios gyvybę ar sveikatą – griežčiausiai baudžiamaisiais įstatymais saugomas vertybes. Iš L. L. parodymų susidaro įspūdis, kad jos turto (automobilio) sugadinimas nebuvo toks nepataisomas, dėl ko ji būtų patyrusi itin stiprius, besitęsiančius negatyvius dvasinius išgyvenimus dėl sugadinto turto. Teismas pagrįstai kritiškai vertintino ir nukentėjusios teiginį, kad automobiliu ji negalėjo naudotis dėl jo apgadinimo, kadangi automobilio draudimas pasibaigęs 2012-05-20, automobilis nedraustas ir šiuo metu, jis nenaudojamas, nukentėjusioji pateikė degalų įsigijimo čekius, patvirtinančius, kad yra naudojami kiti automobiliai. Duomenų, kad nukentėjusioji naudotųsi viešuoju transportu, byloje nėra. Nukentėjusioji nurodė, kad automobilio remontui ir teisminiam nagrinėjimui sugaišo keturias dienas, kad nepatogumus patyrė visa šeima, tačiau tai kelia pagrįstas abejones, kadangi pati pripažino, kad vyras važinėjo kitu automobiliu, o ir liudytojas V. L. (sūnus) parodė, kad šeimoje yra trys automobiliai, ir jie visi važiuojantys. Be to, nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų lankiusis pas gydytoją dėl kokių nors sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Akivaizdu, kad didelių nepatogumų dėl automobilio apgadinimo nukentėjusioji nepatyrė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei atsižvelgiant į turtinės žalos dydį ir bylos sudėtingumą, yra teisingos. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusiosios sveikata pablogėjo dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas pagrįstai atmetė nukentėjusios prašymą priteisti 55,90 Lt už įgaliojimo pas notarą patvirtinimą kaip nesusijusį su šia byla. Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama advokato, o ne savo sutuoktinio, todėl teismas pagrįstai atmetė šį prašymą kaip nesusijusį su byla.

Teismas taip pat pagrįstai atmetė nukentėjusios prašymą priteisti jai 11 Lt už kelionę autobusu maršrutu Vilnius – Alytus kaip nesusijusį su šia byla. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodė, kad jį sumokėjo už savo sūnaus liudytojo kelionę iš Vilniaus į Alytų, tačiau ne nukentėjusioji, o jos pilnametis sūnus (kaip liudytojas) pats turėjo prašyti teismo atlyginti jam proceso išlaidas už kelionę į teismą.

Nukentėjusiosios prašymą atlyginti kuro išlaidas už vykimus į teismo posėdžius teismas teisingai tenkino iš dalies. Iš pateiktų čekių matyti, kad nukentėjusioji įsigijo 34,94 litrus kuro už 80 litų 26 ct. Atsižvelgiant į tai, kad Kaštonų gatvę, kurioje gyvena nukentėjusioji, nuo teismo pastato vargu ar skiria du kilometrai, prašomą priteisti sumą už sunaudotą kurą įveikiant tokį nedidelį atstumą atvykti į penkis teismo posėdžius teismas laikė neatitinkančia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kolegijos nuomone, prašomą nukentėjusiosios sumą teismas pagrįstai laikė pernelyg didele ir teisingai ją sumažino iki 20 litų. 2013-02-20 teismo posėdžio metu nukentėjusioji teismui nurodė, kad į teismą važiuoja iš darbo, tačiau darbovietės nenurodė. Net jeigu byloje ir būtų duomenys, kad nukentėjusiajai kelionę į teismą ir atgal sudarė 12 km atstumą ir viso reikėjo nuvažiuoti 60 km, 20 Lt suma būtų pakankama kelionės išlaidoms padengti.

Teismas teisingai iš dalies tenkino nukentėjusiosios prašymą dėl 1000 Lt priteisimo advokato pagalbai ir nurodė, kad spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d., nutarimo Nr. 884 12.5 – 12.5.2. punktais ir BPK 106 str. 2 d., ir už skundo parengimą (jis nėra sudėtingas, nėra didelės apimties, didžiąją jo dalį sudaro neturtinės žalos atlyginimo instituto aprašinėjimas) priteisė 160 litų, už nukentėjusios atstovavimą teisme bylos nagrinėjimo metu priteisė 230 litų (byla yra privataus kaltinimo, nedidelės apimties, nesudėtinga, penki posėdžiai teisme vyko 5 val. 40 min., valanda atstovo darbo pagal aukščiau nurodytą LRV nutarimą vidutiniškai vertinama 40 Lt, ir dar 200 litų priteisė už atstovo atvykimo iš kontoros į teismą ir atgal laiką, kas iš viso sudaro 590 Lt. Kolegijos nuomone, teismas tokią sumą nukentėjusiajai iš kaltinamojo atstovo paslaugoms apmokėti priteisė teisingai.

Nukentėjusioji prašo priteisti atstovavimo išlaidas 400 Lt sumoje apeliacinės instancijos teisme, kartu su apeliaciniu skundu pateikė pinigų priėmimo kvitą (b. l. 87). Kadangi nukentėjusiosios L. L. apeliacinis skundas atmetamas, jos turėtos išlaidos atstovo advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti iš nuteistojo V. V. neišieškomos. Tokiais atvejais teismai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad iš kaltinamojo priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009, 2K-20/2011, 2K-199/2013).

Visa tai įvertinusi, kolegija daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina nuteistojo V. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 187 str. 1 d. padarymo, bausmė paskirta teisingai, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, taip pat teisingai išspręstas klausimas dėl proceso išlaidų nukentėjusiajai priteisimo.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti pagal L. L. apeliacinio skundo argumentus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiosios L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Regina MajauskienėAlgerdas Urbšys