Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-04 · Byla Nr. PK-3-224/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-04Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
PK-3-224/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00033-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nukentėjusysis
L. L.
Kaltinamasis
V. V.
Baudžiamoji byla Nr. PK-3-224/2013Proceso Nr. 1-13 -3-00033- 2012-9Procesinio sprendimo kategorija ...... 1.2.14.10.; 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Aidai Krušinskienei,dalyvaujant nukentėjusiajai L. L.,nukentėjusios atstovui adv. Antanui Pliaugai,gynėjai Vilmai Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2001-03-07 pagal LR BK 243 str. 2 d., laisvės atėmimu 9 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

kaltinamasis V. V. sugadino svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

2012 m. rugpjūčio 4 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaštonų g. prie namo Nr. 54 Alytaus m., V. V., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nulaužė aikštelėje stovinčio automobilio BMW reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajai L. L., dešinės pusės priekinių durelių veidrodį (skunde klaidingai nurodyta kairės pusės veidrodis), sulankstė automobilio stogą ir stoglangį.

Kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką V. V. prisipažino ir paaiškino, kad prie laiptinės su draugais gėrė alų, šventė savo gimtadienį. Atvykus draugui automobiliu, jis įsėdo į tą automobilį pagarsinti muzikos. Išlipdamas iš automobilio slydo ir užkabino gretimai stovinčio automobilio veidrodėlį ir jį nulaužė. Dėl to supyko ir rankos kumščiu kelis kartus trenkė į to automobilio stogą, sulankstė jį. Daugiau tam automobiliui nieko nedarė, jo nebraižė, nespardė, ir nelupo nuo durų apdailinių juostelių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad pasibaigus automobilio draudimui, 2012 m. liepos 29 d., sūnus V. L. pastatė jos automobilį aikštelėje prie namų. 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 17⁰⁰ val., jai paskambinęs sūnus pasakė, kad automobilis aikštelėje apgadintas, sulankstytas stogas, nulaužtas veidrodėlis, nuluptos durų juostelės, vienos durelės įlenktos, iš abiejų pusių automobilis subraižytas. Apie tai pranešė policijai.

Liudytojas V. L., nukentėjusios sūnus, parodė, kad automobilį aikštelėje jis paliko 2012 m. liepos 29 d., o rugpjūčio 5 d., rado jį apgadintą. Apie automobilio apgadinimą jam pranešė senyvo amžiaus kaimynė. Kas apgadino automobilį jinai jam nepasakė.

Liudytojas A. B., užsiimantis automobilių remontu ir remontavęs šį automobilį parodė, kad automobilis pas jį buvo atvarytas du kartus. Pirmą kartą jis viską apžiūrėjo ir pasakė remonto kainą. Antrą kartą atvarius automobilį jis buvo paliktas remontui. Automobiliui buvo sulankstytas stogas ir stoglangis, nulaužtas veidrodis, sulankstytos visos keturios durelės, nuluptos jų apdailinės juostelės. Ar buvo automobilis subraižytas nepamena.

Liudytojas O. K., kaltinamojo ir nukentėjusios kaimynas gyvenantis tame pačiame name parodė, kad jis dalyvavo kaltinamojo gimimo dienos šventime. Visi jie stovėjo prie namo laiptinės ir vartojo alkoholį. Prie jų privažiavo jo draugas pas kurį kaltinamasis nuėjo pakalbėti. Nežino kaip, bet kaltinamasis ten parkrito. Atsikėlęs pradėjo daužyti greta stovinčio automobilio stogą. Jie visi pradėjo ant jo šaukti, kad jis to nedarytų ir jis atėjo prie jų. Kad kaltinamasis spardytų automobilį nematė.

Iš prie bylos pridėtoje medžiagoje, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, esančio protokolo - pareiškimo (medžiagos lapas 2) matyti, kad dėl apgadinto automobilio nukentėjusioji kreipėsi į policiją. Iš medžiagoje esančių foto nuotraukų (medžiagos lapas 6-8) matyti, kad nulaužtas automobilio dešinės pusės durelių veidrodis, įlenktos dešinės pusės galinės durelės (nukentėjusioji supainiojusi automobilio puses skunde klaidingai nurodo šiuos apgadinimus esant kairėje automobilio pusėje), nuluptos durelių apdailinės juostelės, įlenktas stogas, stoglangis, subraižytos abiejų pusių durelės.

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos lapas 1) matyti, kad dėl automobilio apgadinimo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Iš sąskaitos faktūros (b.l. 5) ir jos detalizavimo (b.l. 51) matyti, kad automobiliui buvo pakeistas sugadintas veidrodis, remontuotas stogas, stoglangis, ir visos durelės.

Visus aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Skunde nukentėjusioji nurodė, kad buvo subraižytos visos automobilio durelės ir nuo jų nuluptos apdailinės juostelės. Tai užfiksuota ir foto nuotraukose darytose apžiūrint automobilį. Tačiau kaltinamasis neigia tai daręs. Jis pripažįsta nulaužęs veidrodį ir sulankstęs stogą bei stoglangį. Kokių nors objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis būtų braižęs automobilio dureles, lupęs nuo jų apdailines juosteles byloje nėra. Kaip parodė byloje apklaustas liudytoju nukentėjusios sūnus V. L., jam apie automobilio apgadinimą pranešė kaimynė. Teismas daro išvadą, kad ši kaimynė galimai galėjo matyti automobilio apgadinimo aplinkybes, tačiau šios moters liudytojas V, L. neįvardijo, teismui, net ir primygtinai reikalaujant, nenurodė nei jos pavardės, nei adreso. To nepadarė ir nukentėjusioji. Esant šioms aplinkybėms teismas, vertindamas kaltinamojo veiksmų apimtį, automobilio apgadinime, vadovaujasi jo paties aiškinimu dėl automobiliui padarytų apgadinimų, tai yra stogo sulankstymo, stoglangio sulankstymo ir veidrodėlio nulaužimo. Nei nukentėjusioji, nei jos sūnus liudytojas V. L. automobilio apgadinimo nematė. Liudytojas O. K. matė kaltinamojo veiksmus ir patvirtino jo aiškinimą, kad kaltinamasis po nugriuvimo atsikėlęs, kumščiu pradėjo daužyti automobilio stogą, jiems pradėjus šaukti, kad baigtų, jis atėjo prie jų. Daugiau automobiliui kaltinamasis nieko nedarė. Liudytojas A. B., remontavęs automobilį, neprisiminė ar durelės buvo subraižytos, tačiau parodė, kad visos jos buvo įlenktos. Šio liudytojo parodymai teismui kelia abejonių dėl jo sąžiningumo. Durelių įbrėžimų jis neprisimena, nors tai užfiksuota policijos medžiagoje esančiose foto nuotraukose, tačiau nurodo, kad visos jos buvo įlenktos. Tuo tarpu pati nukentėjusioji savo kaltinime nurodo, kad įlenktos buvo tik vienos durelės, tai kairės pusės galinės durelės, nukentėjusios teigimu. Kadangi pagal fotonuotraukas matyti, jog nukentėjusioji savo skunde yra supainiojusi automobilio puses, tad faktiškai įlenktos yra dešinės pusės galinės durelės, o ne kairės pusės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kas ir kada apgadino šias dureles bei subraižė visas automobilio dureles ir nulupo nuo jų apdailines juostas.

Nukentėjusioji teigė, kad sūnus automobilį aikštelėje pastatė 2012 m. liepos 29 d., tai yra kai baigėsi privalomasis automobilio draudimas kurio teismui jinai ilgai nepateikė. Teismui primygtinai išsireikalavus iš nukentėjusios draudimo dokumentus (b.l. 50) matyti, kad automobilio draudimas baigėsi 2012 m. gegužės 20 d., o ne liepos 29 d., kaip kad teigė nukentėjusioji. Neatmetama galimybė, kad per tą laiką prie aikštelėje stovinčio nesaugomo automobilio apgadinimo galėjo prisidėti ir kiti pašaliniai asmenys už kurių veiksmus kaltinamasis negali atsakyti. Kilę abejonės dėl kaltinamojo veiksmų apimties, nukentėjusios ir liudytojų parodymų prieštaravimai vertinami kaltinamojo naudai.

Bylos nagrinėjimo metu ištirti ir aukščiau išdėstyti bei aptarti duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusios automobiliui kaltinamasis padarė šiuos apgadinimus : įlenkė stogą, įlenkė stoglangį ir nulaužė dešinės pusės lauko veidrodį. Dėl kitų automobilio apgadinimų padarymo kaltinamojo kaltė nenustatyta ir tai iš kaltinimo jam atmestina.

Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamojo veiksmai pilnai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., dispoziciją.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Praeityje kaltinamasis teistas (b.l. 35-36), tačiau teistumas išnykęs. Administracine tvarka nebaustas (b.l. 32). Jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltu dėl padarytų veiksmų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Psichikos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje jis neįrašytas (b.l. 31). Atsižvelgiant į visą tai kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė.

Byloje pareikštas nukentėjusios civilinis ieškinys kuriuo jinai, pateikdama skundą, prašė priteisti 1450 litų už automobilio remontą ir 13, 60 litų už pirktas smulkias detales, o taip pat 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji vis papildydavo naujais reikalavimais, o būtent : 2012 m. spalio 23 d., nukentėjusioji pateikė prašymą atlyginti jai kuro išlaidas 22, 05 lt. ir įgaliojimo patvirtinimo pas notarą išlaidas 55, 90 lt. (b.l. 14, 16 ir 17). 2013 m. sausio 30 d., teismo posėdyje nukentėjusioji pateikė dar du kuro įsigijimo čekius 28, 55 lt., ir 23, 14 lt. sumai (b.l. 52) ir šiomis sumomis prašė jos ieškinį padidinti. Paskutiniame teismo posėdyje nukentėjusioji pateikė dar vieną kuro išlaidų čekį 6,52 lt., sumai bei keleivio vežimo bilietą 11 litų sumai (b.l. 70) ir abi šias sumas taipogi prašo priteisti iš kaltinamojo. Tokiu būdu, turtinei žalai atlyginti nukentėjusioji iš kaltinamojo prašo priteisti iš viso 1610, 76 lt.

Ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, tai yra teismo nustatytų kaltinamojo kaltų veiksmų apimtyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis kaltas dėl automobilio stogo ir stoglangio sulankstymo bei veidrodėlio nulaužimo. Kaip matyti iš UAB ,,Aldairima“, kurioje buvo remontuotas automobilis, paslaugų suteikimo detalizavimo pažymos (b.l. 51), veidrodėlio sutvarkymas kainavo 90 litų, stogo remonto darbai kainavo 230 litų ir stoglangio remonto darbai kainavo 110 litų, tam sunaudotas medžiagas teismas vertina 100 litų, pagal toje pažymoje nurodytą bendrą medžiagų, sunaudotų automobilio remontui, vertę. Tokiu būdu kaltinamasis viso nukentėjusiajai už automobilio remontą privalo atlyginti 530 litų.

Nukentėjusios prašymas priteisti 13, 60 lt., už pirktas smulkias detales automobilio remontui atmestinas, kadangi nukentėjusios automobilis buvo suremontuotas 2012 m. rugpjūčio 13 d., ir, sumokėjus už jo remontą, iš meistro paimtas. Tai patvirtino automobilį paėmęs nukentėjusios sūnus liudytojas V. L., tai matyti ir iš atsiskaitymo dokumentų (b.l. 5-6). Tuo tarpu pateiktasis čekis (b.l. 7) datuotas 2012 m. rugpjūčio 20 d., data, tai yra jau po automobilio remonto. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusios šeimoje yra trys automobiliai (b.l. 67-69), tad neaišku kuriam automobiliui ir kokios smulkios detalės buvo perkamos jau po apgadinto automobilio remonto.

Nukentėjusios prašymas priteisti 55, 90 lt., už įgaliojimo pas notarą patvirtinimą (b.l. 14 ir 17) taip pat atmestinas kaip nesusijęs su šia byla.

Nukentėjusios prašymas atlyginti kuro išlaidas už vykimus į teismo posėdžius tenkintinas dalinai. Iš pateiktų čekių matyti, kad nukentėjusioji įsigijo 34, 94 litrus kuro kurio vertė 80 litų 26 centai. Atsižvelgiant į tai, kad Kaštonų gatvę, kurioje gyvena nukentėjusioji, nuo teismo pastato vargu ar skiria du kilometrai, prašomą priteisti sumą už sunaudotą kurą teismas laiko neatitinkančia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, netgi priimant dėmesin ir tai, kad bylos nagrinėjimas, įskaitant ir taikinamąjį posėdį, vyko penkiuose teismo posėdžiuose, šią sumą teismas laiko pernelyg didele ir nepagrįsta ir ją mažina iki 20 litų. Esant labai nedideliam atstumui nuo nukentėjusios namų iki teismo, teismas tai laiko pakankama suma kuro išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusios prašymas priteisti jai 11 litų už vykimą autobusu maršrutu Vilnius – Alytus (b.l. 70) atmestinas kaip nesusijęs su šia byla.

Atmestinas ir nukentėjusios prašymas priteisti jai 5 proc. palūkanų nuo priteistos žalai atlyginti sumos, kadangi nukentėjusios ir kaltinamojo, duotuoju atveju, nesieja jokie sutartiniai ar kokie nors kiti imperatyvūs prievoliniai santykiai kuriuose būtų numatyta palūkanų priteisimo galimybė.

Tokiu būdu, viso turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 550 litų (CK 6. 263 str. 1 d., 2 d., 281 str.1 d.).

Neturtinei žalai atlyginti, kaip jau minėta, nukentėjusioji prašo priteisti 5 000 litų. Nurodo, kad automobilio apgadinimas sukėlė jai skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, jinai turėjo naudoti vaistus, naktimis negalėjo užmigti. Be to, negalėjo naudotis automobiliu, visur turėjo vykti viešuoju transportu, tai pablogino jos bendravimo galimybes, neigiamai paveikė visą gyvenimą.

Teismas sutinka su nukentėjusios aiškinimu, kad automobilio apgadinimas sukėlė jai neigiamas emocijas, tačiau ne tokia apimtimi kokią nurodo nukentėjusioji, juolab, kad dėl sveikatos pablogėjimo, negalėjimo užmigti naktimis, būtent dėl šio įvykio, teismui nepateikti jokie duomenys. Teismas galvoja, kad patirtas stresas negalėjo būti itin didelis ir vargu ar nukentėjusioji naudojosi viešuoju transportu, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad jos šeimoje yra trys lengvieji automobiliai (b.l. 67-69), du iš kurių priklauso nukentėjusiajai. Kritiškai vertintinas ir nukentėjusios teiginys, kad automobiliu negalėjo naudotis dėl jo apgadinimo. Kaip matyti iš automobilio draudimo dokumentų (b.l. 50) automobilio draudimas pasibaigęs 2012 m. gegužės 20 d., ir kaip tik dėl šios priežasties automobilio nebuvo galima eksploatuoti. Šis automobilis nedraustas ir nenaudojamas ir šiuo metu, tačiau duomenų, kad nukentėjusioji naudotųsi viešuoju transportu byloje nepateikta. Priešingai, nukentėjusioji pateikia degalų įsigijimo čekius rodančius, kad yra naudojami kiti turimi automobiliai. Darytina išvada, kad didelių nepatogumų dėl automobilio apgadinimo nukentėjusioji nepatyrė. Įvertinęs visą tai, teismas daro išvadą, kad 200 lt., suma, šiuo atveju, yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai už patirtas neigiamas emocijas susijusias su automobilio apgadinimu. Ši suma iš kaltinamojo jai ir priteistina (CK 6.250 str. 1 d.). Kitoje dalyje nukentėjusios ieškinys atmestinas.

Nukentėjusioji prašo priteisti jai ir 1000 litų advokato, atstovavusio ją bylos nagrinėjimo metu, paslaugoms apmokėti. Šis prašymas tenkintinas dalinai. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d., nutarimo Nr. 884 12.5 – 12.5.2. punktais ir BPK 106 str. 2 d. Už skundo parengimą (jis nėra sudėtingas, didelės apimties, didžiąją jo dalį sudaro neturtinės žalos atlyginimo instituto aprašinėjimas, kas vargu ar buvo reikalinga) priteistina 160 litų. Už nukentėjusios atstovavimą teisme bylos nagrinėjimo metu priteistina 230 litų (byla yra privataus kaltinimo, nedidelės apimties, nesudėtinga, penki posėdžiai teisme vyko 5 val. 40 min., vidutiniškai valanda atstovo darbo vertinama, pagal aukščiau nurodytą vyriausybės nutarimą, 40 - čia litų). Dar 200 litų priteistina už atstovo vykimo iš kontoros į teismą ir atgal laiką. Tokiu būdu, atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai priteistina 590 litų. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusp rendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., ir nubausti viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams. Įpareigoti nuteistąjį visą šį laiką neatlygintinai išdirbti kas mėnuo 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuteistajam neskirti.

Priteisti iš nuteistojo V. V. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) litų nukentėjusiajai L. L. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo V. V. 200 (du šimtus) litų nukentėjusiajai L. L. neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusios ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. V. 590 (penkis šimtus devyniasdešimt) litų nukentėjusiajai L. L. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje šį jos prašymą atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas