Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-16 · Administracinė byla Nr. eI3-5161-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
eI3-5161-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01297-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
G. D., G. Dėdelės IĮ
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie AM
Trečiasis asmuo
E. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-5161-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01297-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjo G. D. įmonės bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Sekmė“ atstovui R. J.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. įmonės bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Sekmė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo G. D. įmonės bankroto administratorius mažoji bendrija „Sekmė“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos (toliau - ir Departamentas) 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (12.4)-AD5-7074 „Dėl bankrutavusios G. D. įmonės bankroto pažymos“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, jog su ginčijamu Departamento sprendimu nesutinka, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas 2020 m. gegužės 13 d. individualus administracinis aktas neatitinka minėtų reikalavimų, kadangi jame remiamasi tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad G. D. įmonė neturi jokio turto ir jokių atliekų, įmonės bankroto proceso metu yra parduotas visas įmonei priklausęs turtas, įskaitant ir įmonės balanse apskaitomas plastiko žaliavas (atsargas), buvusias (duomenys neskelbtini). Atsakovui šios aplinkybės yra žinomos, kadangi jam buvo pateikti turto pardavimą patvirtinantys dokumentai, todėl atsakovo išvados prieštarauja teisės aktams bei faktinei situacijai, nes pareiškėjas neturi jokių galimybių sutvarkyti ir pašalinti antrines plastikines atliekas, kurios yra ne pareiškėjui priklausančioje teritorijoje ir ne pareiškėjo žinioje.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad 2007 m. kovo 30 d. G. D. įmonei buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1/115 (toliau - ir TIPK‘as). Numatyta, kad objekte bus vykdomas plastikinių atliekų mechaninis perdirbimas. Per metus planuojama perdirbti (susmulkinti) 180 t plastikinių atliekų. Įmonėje bus gaminama antrinė plastiko žaliava iš plastiko atliekų. TIPK'o priede - Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane - pareiškėjas teigė, kad surenkamos atliekos dėl perdirbimo metu gaunamų antrinių žaliavų turi ekonominę vertę, kad jokių sąnaudų, susijusių su atliekų tvarkymo veiklos nutraukimu, nenumatoma.

Kauno apygardos teismui 2010 m. vasario 19 d. nutartimi G. D. įmonei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius 2017 m. vasario 3 d. rašte „Dėl G. D. įmonėje saugomų plastmasės atliekų“, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Panevėžio rajono savivaldybei, be kita ko, nurodė, kad iškėlus bankroto bylą administratorius veiklos nebevykdančioje įmonėje perėmė apie 400 tonų utilizuotinų įvairių plastmasės atliekų, kurios sandėliuojamos (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 1 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotame Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūrai, nurodė, jog įvertinus tai, kad plastmasės atliekos ilgą laiką yra sandėliuojamos lauko sąlygomis ir dėl to plastikai yra paveikti tiesioginės saulės, lietaus, šalčio ir kt., nėra tikimybės, kad atliekas bus galima parduoti net už simbolinę kainą. Taigi, bankroto administratorius vertino, kad įmonės gaminama, bet nerealizuota, antrinė plastiko žaliava jau seniausiai tapusi atliekomis.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Šiuo atveju bankroto administratorius 2019 m. liepos 16 d. Departamentui pateikė pakartotinį prašymą dėl pažymos išdavimo, kuriame nurodė, kad prašymo pateikimo dieną G. D. įmonė neturi jokio materialaus turto, išskyrus debitorinius įsiskolinimus, kurie pardavinėjami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Visas kitas G. D. įmonės balanse apskaitomas turtas (nekilnojamasis turtas (sklypai su pastatais (duomenys neskelbtini)) bei prekių atsargos (plastikai) yra parduoti 2019 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Bankroto administratorius 2019 m. birželio 20 d. sutartį Nr. DED/5 „Dėl G. D. IĮ nekilnojamojo turto ir plastmasės (plastiko) žaliavų pirkimo pardavimo“, pagal kurią prekių (plastikų) atsargos (100 tonų) buvo parduotos E. J., Departamentui pateikė 2019 m. spalio 9 d.

Departamento Panevėžio valdyba pagal 2019 m. spalio 16 d. tarnybinės pagalbos prašymą pateikti informaciją, ar bankrutavusios G. D. įmonės veiklos teritorijoje vis dar yra sukauptų atliekų, 2019 m. spalio 22 d. raštu Nr. (16.5)-AD5-19008 „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad plastiko atliekos, priklausiusios bankrutavusiai G. D. įmonei, nėra pašalintos ir sutvarkytos. Atsižvelgiant į tai, jog plastiko atliekos iš įmonės teritorijos nėra pašalintos ir sutvarkytos, 2019 m. spalio 28 d. rašte Nr. (12.4)-AD5-19464 nurodė, jog Departamentas prašymą dėl pažymos išdavimo nagrinės tik sutvarkius ir pašalinus iš G. D. įmonės antrines plastikines atliekas, kurios yra sandėliuojamos (duomenys neskelbtini).

Atstovas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2020 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-891-423/2020 panaikinus 2019 m. spalio 28 d. raštą Nr. (12.4)-AD5-19464 ir įpareigojus pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, Departamento Kauno valdyba 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-2397 „Dėl tarnybinės pagalbos“ paprašė Departamento Panevėžio valdybą tarnybinės pagalbos - pateikti informaciją, ar bankrutavusios G. D. įmonės veiklos teritorijoje vis dar yra sukauptų atliekų. Departamento Panevėžio valdyba 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (16.5)-AD5-2488 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ atsakė, kad situacija nėra pasikeitusi, atliekų nesumažėjo.

Atsakovo nuomone, atliekų pardavimas fiziniam asmeniui yra piktnaudžiavimas teise, nes atliekos nesutvarkytos, tik imituotas jų sutvarkymas, atliekas pašalinant iš buhalterinės apskaitos. Be to, atliekos nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Priimtame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kodėl pažyma neišduota ir kodėl atliekų perdavimo sutartis yra niekinė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (12.4)-AD5-7074, kuriuo atsisakyta išduoti pažymą dėl bankrutavusios G. D. įmonės veiklos pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. kovo 30 d. G. D. įmonei buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1/115. Numatyta, kad objekte bus vykdomas plastikinių atliekų mechaninis perdirbimas. Per metus planuojama perdirbti (susmulkinti) 180 t plastikinių atliekų. Įmonėje bus gaminama antrinė plastiko žaliava iš plastiko atliekų.

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi G. D. įmonei iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimo grupė“ (2020 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotų administravimo grupė“ atstatydinta iš bankrutavusios G. D. įmonės nemokumo administratoriaus pareigų ir bankrutavusios G. D. įmonės nemokumo administratoriumi paskirta mažoji bendrija „Sekmė“).

Bankroto administratorius 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. gavo privalomuosius nurodymus iš Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kuriuose buvo nurodyta pašalinti sandėliuojamas antrines žaliavas (plastiko atliekas) iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti sklypo teritoriją.

Į bylą pateikta 2012 m. kovo 20 d. sutartis Nr. DED/4 „Dėl plastmasės (plastiko) žaliavų pirkimo-pardavimo“, kuria G. D. įmonės bankroto administratorius susitarė parduoti visą plastikų kiekį, esantį (duomenys neskelbtini). Nepaisant šios sutarties sudarymo, bankroto administratorius 2017 m. vasario 3 d. rašte „Dėl G. D. įmonėje saugomų plastmasės atliekų“, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Panevėžio rajono savivaldybei, be kita ko, nurodė, kad iškėlus bankroto bylą administratorius veiklos nebevykdančioje įmonėje perėmė apie 400 tonų utilizuotinų įvairių plastmasės atliekų, kurios sandėliuojamos (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija nuo 2018-12-01) nustatyta, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Šiuo pagrindu pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. pateikė pakartotinį prašymą išduoti pažymą dėl bankrutavusios G. D. įmonės veiklos pabaigos, kuriame nurodė, kad prašymo pateikimo dieną G. D. įmonė neturi jokio materialaus turto, išskyrus debitorinius įsiskolinimus, kurie pardavinėjami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Visas kitas G. D. įmonės balanse apskaitomas turtas (nekilnojamasis turtas (sklypai su pastatais (duomenys neskelbtini)) bei prekių atsargos (plastikai) yra parduoti 2019 m. birželio 20 d. pirkimo- pardavimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, jog plastiko atliekos iš įmonės teritorijos nėra pašalintos ir sutvarkytos, 2019 m. spalio 28 d. rašte Nr. (12.4)-AD5-19464 atsakovas nurodė, jog Departamentas prašymą dėl pažymos išdavimo nagrinės tik sutvarkius ir pašalinus iš G. D. įmonės antrines plastikines atliekas, kurios yra sandėliuojamos (duomenys neskelbtini).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-891-423/2020 panaikino 2019 m. spalio 28 d. raštą Nr. (12.4)-AD5-19464 ir įpareigojo pareiškėją 2019 m. liepos 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimas įsiteisėjo, todėl Departamento Kauno valdyba 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-2397 „Dėl tarnybinės pagalbos“ paprašė Departamento Panevėžio valdybą tarnybinės pagalbos-pateikti informaciją, ar bankrutavusios G. D. įmonės veiklos teritorijoje vis dar yra sukauptų atliekų. Departamento Panevėžio valdyba 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (16.5)-AD5-2488 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ atsakė, kad situacija nėra pasikeitusi, atliekų nesumažėjo. Departamento Kauno valdyba, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. prašymą, ginčijamu 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (12.4)-AD5-7074 „Dėl bankrutavusios G. D. įmonės bankroto pažymos“ nurodė, kad pažymą išduos tik sutvarkius ir pašalinus įmonės antrines plastikines atliekas, kurios yra sandėliuojamos (duomenys neskelbtini).

Ginčijamas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. (12.4)-AD5-7074 yra grindžiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punktu, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 153 straipsnis). Nagrinėjamu atveju G. D. įmonės likvidavimo procedūros buvo pradėtos galiojant Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, tačiau nagrinėjamu atveju sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos yra priimamas jau galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms, nes sprendimo dėl juridinių asmenų pabaigos priėmimas nepatenka į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių sąrašą. Taigi Departamentas tinkamai pritaikė Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. prašymą.

Ginčijamas sprendimas taip pat grindžiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (redakcija nuo 2020-01-01), kurioje nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje atliekos apibrėžtos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai (2007 m. kovo 30 d. G. D. įmonei išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1/115, bankroto administratoriaus 2017 m. vasario 3 d. raštas „Dėl G. D. įmonėje saugomų plastmasės atliekų“, Departamento Panevėžio valdybos 2020 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (16.5)-AD5-2488 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir į bylą pateiktos fotolentelės) patvirtina, kad 2019 m. kovo 13 d., kai buvo pateiktas pirmasis prašymas dėl pažymos išdavimo, ir 2019 m. liepos 16 d., t. y. kai bankroto administratorius pateikė pakartotinį prašymą išduoti pažymą dėl bankrutavusios G. D. įmonės veiklos pabaigos, kuriame nurodė, kad prašymo pateikimo dieną G. D. įmonė neturi jokio materialaus turto, išskyrus debitorinius įsiskolinimus, kurie pardavinėjami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, o visas kitas G. D. įmonės balanse apskaitomas turtas (nekilnojamasis turtas (sklypai su pastatais (duomenys neskelbtini)) bei prekių atsargos (plastikai) yra parduoti 2019 m. birželio 20 d. pirkimo- pardavimo sutartimi, žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančios prekių atsargos (plastikai) buvo virtusios atliekomis, o pareiškėjas tapo atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo prasme.

Atsižvelgiant į jau pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, prekių atsargų (plastiko) pardavimas 2019 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi fiziniam asmeniui E. J., kuris nėra atliekų tvarkytojas, nagrinėjamu atveju nereiškia, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog Departamento Panevėžio valdybos 2020 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (16.5)-AD5-2488 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ patvirtina, kad sukauptos atliekos iki šiol nėra sutvarkytos, teritorija, esanti (duomenys neskelbtini)mi, iki šiol užteršta plastiko atliekomis.

Apibendrinant išdėstytus motyvus ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytą pareigą, darytina išvada, jog Departamentas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (12.4)-AD5-7074 „Dėl bankrutavusios G. D. įmonės bankroto pažymos“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą pažymą, neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte administratoriui nustatytos pareigos sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Todėl pagrindo tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. prašymą, nėra pagrindo.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi atsakovas pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vadovaujantis VAĮ 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.).

Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, leidžianti teismui, nagrinėjančiam tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

Teisėjų kolegija su pareiškėjo pozicija dėl ginčijamo akto neatitikties VAĮ 8 straipsniui nesutinka, nes 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. (12.4)-AD5-7074 yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, iš jo turinio aišku, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, kad pareiškėjas suprato ginčijamo sprendimo esmę bei jo turinį, patvirtina tolesni pareiškėjo faktiniai veiksmai, skundžiant ginčijamą sprendimą.

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neturi teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. D. įmonės bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Sekmė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė