- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- eI3-891-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02483-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- G. D., G. Dėdelės IĮ
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo G. D. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ atstovui R. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. D. įmonės bankroto administratorius UAB „Bankrotų administravimo grupė“ skundu prašo: panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos (toliau - ir Departamentas) 2019-10-28 sprendimą Nr. (12.4)-AD5-19464; įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir išduoti Įmonių bankroto įstatyme numatytą pažymą.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, jog su ginčijamu Departamento sprendimu nesutinka, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus
Pareiškėjo nuomone, ginčijamas 2019-10-28 individualus administracinis aktas neatitinka minėtų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodytas nei vienas teisės aktas, kurio pagrindu atsakovas galėtų atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą. Tuo tarpu VAĮ nuostatos vienareikšmiškai nustato, kad visi be išimties viešojo administravimo subjektai privalo priimti ir nagrinėti asmenų prašymus pagal savo kompetenciją.
Be to, G. D. IĮ neturi jokio turto ir jokių atliekų, kadangi įmonės bankroto proceso metu yra parduotas visas įmonei priklausęs turtas, įskaitant ir įmonės balanse apskaitomas plastiko žaliavas (atsargas), buvusiais (duomenys neskelbtini). Atsakovui šios aplinkybės yra žinomos, kadangi jam buvo pateikti turto pardavimą patvirtinantys dokumentai. Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko ir palaidoja pavojingas gyventojams ir aplinkai atliekas. Tuo tarpu G. D. IĮ niekada neturėjo ir neturi jokių pavojingų atliekų.
Šiuo atveju ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, pateiktas atsakymas neatitinka teisinio reglamentavimo, atsakovo išvados prieštarauja teisės aktams bei faktinei situacijai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad 2007-03-30 G. D. įmonei buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1/115 (toliau - ir TIPK‘as). Numatyta, kad objekte bus vykdomas plastikinių atliekų mechaninis perdirbimas. Per metus planuojama perdirbti (susmulkinti) 180 t plastikinių atliekų. Įmonėje bus gaminama antrinė plastiko žaliava iš plastikų atliekų. TIPK'o priede - Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane - pareiškėjas teigė, kad surenkamos atliekos, dėl perdirbimo metu gaunamų antrinių žaliavų, turi ekonominę vertę, kad jokių sąnaudų, susijusių su atliekų tvarkymo veiklos nutraukimu, nenumatoma. Kauno apygardos teismas 2010-02-19 nutartimi G. D. IĮ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto administratorius 2017-02-03 rašte „Dėl G. D. įmonėje saugomų plastmasės atliekų“, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Panevėžio rajono savivaldybei, be kita ko nurodė, kad iškėlus bankroto bylą administratorius veiklos nebevykdančioje įmonėje perėmė apie 400 tonų utilizuotinų įvairių plastmasės atliekų, kurios sandėliuojamos (duomenys neskelbtini). Rašte 2017-03-01 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotame Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūrai, nurodė, jog įvertinus tai, kad plastmasės atliekos ilgą laiką yra sandėliuojamos lauko sąlygomis, dėl ko plastikai yra paveikti tiesioginės saulės, lietaus, šalčio ir kt., nėra tikimybės, kad atliekas bus galima parduoti net už simbolinę kainą. Taigi, bankroto administratorius vertino, kad įmonės gaminama, bet nerealizuota, antrinė plastiko žaliava jau seniausiai tapusi atliekomis.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 31straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Šiuo atveju bankroto administratorius 2019-07-16 Departamentui pateikė pakartotinį prašymą dėl pažymos išdavimo, kuriame nurodė, kad prašymo pateikimo dienai G. D. IĮ neturi jokio materialaus turto, išskyrus debitorinius įsiskolinimus, kurie pardavinėjami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Visas kitas G. D. IĮ balanse apskaitomas turtas (nekilnojamasis turtas (sklypai su pastatais (duomenys neskelbtini)), bei prekių atsargos (plastikai) yra parduoti 2019-06-20 pirkimo pardavimo sutartimi. Pirkimo pardavimo sutarties prie prašymo nepateikė. Bankroto administratorius 2019-06-20 sutartį Nr. DED/5 „Dėl G. D. IĮ nekilnojamojo turto ir plastmasės (plastiko) žaliavų pirkimo pardavimo“, pagal kurią prekių (plastikų) atsargos (100 tonų) buvo parduotos E. J., Departamentui pateikė tik 2019-10-09.
Departamento Panevėžio valdyba pagal 2019-10-16 tarnybinės pagalbos prašymą – pateikti informaciją, ar bankrutavusios G. D. įmonės veiklos teritorijoje vis dar yra sukauptų atliekų, 2019-10-22 raštu Nr. (16.5)-AD5-19008 „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini)Panevėžio sen., Panevėžio r.“ konstatavo, kad plastiko atliekos, priklausiusios bankrutavusiai G. D. įmonei, nėra pašalintos ir sutvarkytos. Atsižvelgiant į tai, jog plastiko atliekos iš įmonės teritorijos nėra pašalintos ir sutvarkytos, ginčijamu 2019-10-28 raštu Nr. (12.4)-AD5-19464 nurodyta, jog Departamentas prašymą dėl pažymos išdavimo nagrinės tik sutvarkius ir pašalinus iš G. D. įmonės antrines plastikines atliekas, kurios yra sandėliuojamos (duomenys neskelbtini)kaime, Panevėžio rajone.
Atsakovo nuomone, ĮBĮ nuostatos bankrutuojantį veiklos vykdytoją įpareigoja tvarkyti ne tik pavojingas, bet visas įmonės turimas atliekas. Atliekų pardavimas fiziniam asmeniui yra piktnaudžiavimas teise, nes atliekos nesutvarkytos, kaip nurodyta ĮBĮ, bet tik imituotas jų sutvarkymas, atliekas pašalinant iš buhalterinės apskaitos. Be to, atliekos nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams, kaip numatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2019-10-28 sprendimo Nr. (12.4)-AD5-19464, kuriuo atsisakyta išduoti pažymą dėl bankrutavusios G. D. IĮ veiklos pabaigos, kadangi įmonės teritorijoje nėra pašalintos ir sutvarkytos plastiko atliekos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi atsakovas iš esmės neišnagrinėjo jo 2019-07-16 prašymo, pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pareiškėjas 2019-07-16 pateikė pakartotinį prašymą išduoti pažymą dėl bankrutavusios G. D. IĮ veiklos pabaigos, kuriame nurodė, kad prašymo pateikimo dienai G. D. IĮ neturi jokio materialaus turto, išskyrus debitorinius įsiskolinimus, kurie pardavinėjami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Visas kitas G. D. IĮ balanse apskaitomas turtas (nekilnojamasis turtas (sklypai su pastatais (duomenys neskelbtini)k.), bei prekių atsargos (plastikai) yra parduoti 2019-06-20 pirkimo pardavimo sutartimi.
Ginčijamu sprendimu atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, jog prašymą dėl pažymos išdavimo nagrinės tik sutvarkius ir pašalinus G. D. įmonės teritorijoje antrines plastikines atliekas, kurios yra sandėliuojamos (duomenys neskelbtini)kaime, Panevėžio rajone.
Iš minėto sprendimo turinio akivaizdu, jog jame visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo 2019-07-16 prašyme nurodytų aplinkybių, t. y., kad G. D. IĮ balanse apskaitomas turtas (nekilnojamasis turtas (sklypai su pastatais (duomenys neskelbtini)k.), bei prekių atsargos (plastikai) yra parduoti 2019-06-20 pirkimo pardavimo sutartimi. Šios faktinės aplinkybės ir 2019-06-20 pirkimo pardavimo sutarties teisinės pasekmės nebuvo aptartos ir vertintos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog šių aplinkybių tyrimo nevykdė, atsakymą pareiškėjai pateikė tik remiantis Departamento Panevėžio valdybos atlikto patikrinimo rezultatais, kuriuose taip pat nebuvo atsižvelgta į 2019-06-20 pirkimo pardavimo sutartį. Akivaizdu, kad atsakovas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, nevertino 2019-06-20 sutarties Nr. DED/5 „Dėl G. D. IĮ nekilnojamojo turto ir plastmasės (plastiko) žaliavų pirkimo pardavimo“ (ją atsakovas gavo 2019-10-09), jos teisinių pasekmių įmonei ir priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas, pareiškėjui pardavus įmonės plastmasės (plastiko) žaliavas. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2019-10-28 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo 2019-10-28 sprendimas Nr. (12.4)-AD5-19464 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovą pareiškėjo 2019-07-16 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, jog Įmonių bankroto įstatyme numatytos pažymos išdavimas yra viešojo administravimo subjekto – Departamento kompetencija, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti 2019-07-16 pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti Įmonių bankroto įstatyme numatytą pažymą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2019-10-28 sprendimą Nr. (12.4)-AD5-19464 „Dėl bankrutavusios G. D. įmonės bankroto pažymos“.
Įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2019-07-16 prašymą iš naujo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.