Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. D. ir A. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjų L. D. ir A. V. prašymas patvirtinti 2019 m. kovo 8 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Taikos sutartimi pareiškėjai susitarė dėl toki esminių sąlygų: 1) pareiškėjų nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui A. V. mokės po 500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki kiekvieno jų pilnametystės; 2) A. V. išmokės L. D. 50 000 Eur kompensaciją; 3) pareiškėjų įsipareigojimų kreditoriams pobūdis lieka nepakitęs, o pareiškėjai vienas kito atžvilgiu visus įsipareigojimus, kylančius pagal jų prievoles kreditoriams toliau vykdys savarankiškai, t. y. prievolės kreditoriams pripažįstamos kiekvieno prievolę prisiėmusio savo vardu pareiškėjo prievolėmis, ir pareiškėjai savo prievoles kreditoriams vykdys iš asmeninio turto.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokia sutartis turi atitikti teisinių santykių, kuriuos siekia išspręsti šalys, reglamentavimą, pati sutartis turi būti aiški, išsami ir galima įvykdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytose normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis).

Iš CK 6.985 straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 14 punktas).

Taikos sutarties 10 punktu pareiškėjai susitarė dėl 50 000 Eur kompensacinės išmokos. Teismas pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad tarp jų yra kilęs turtinis ginčas. Taikos sutarties 7 punkte pareiškėjai susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo. Teismas pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie kreditorius, prievolių atsiradimo pagrindą, dydį ir pobūdį (asmeninės, solidarios ar kt.). Pareiškėjų taikos sutartis negali būti patvirtinta, nes iš pateiktų duomenų teismui nėra galimybės įsitikinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, ar nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinus taikos sutarties sąlygas dėl pareiškėjų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, būtų nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (kreditorių) teisių ir pareigų. Tokiu atveju būtų pažeistas CPK 236 straipsnyje numatytas reikalavimas, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, ir CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjų taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, todėl jų prašymas patvirtinti taikos sutartį atmetamas (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 236, 266 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjų L. D. ir A. V. prašymo dėl 2019 m. kovo 8 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.