Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus veiksmus atsisakant pateikti pareiškėjo prašomą informaciją pagal jo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą neteisėtais; įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui jo 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu prašomą informaciją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovą pateikti garso įrašus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendė, kad pareiškėjas pilnai nepašalino teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumų, nes tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Siekiant įvertinti, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo suformuluoti skundo reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnyje numatytas galimas priimti sprendimų rūšis, įvertinti, ar nėra praleistas terminas skundui paduoti, tuo atveju, jeigu terminas praleistas, prašyti teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų svarbias termino praleidimo priežastis, dėl kurių praleistas terminas gali būti atnaujintas, sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą (arba pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo); nurodyti, ar pageidauja bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas pagrįstai ir teisėtai 2023 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardintų pareiškėjo skundo trūkumų buvo esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai susipažino su pareiškėjo skundu ir jo priedais, išaiškino pareiškėjui jo reiškiamo reikalavimo trūkumus (administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo) ir nurodė, kaip jį ištaisyti (jei nesutinka su administraciniais sprendimais, kuriuos pareiškėjas pridėjo kaip priedus, reikšti teismui reikalavimą juos panaikinti, prašyti atnaujinti terminą, jei jis praleistas).

Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjo reikalavimo trūkumai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime šiuo atveju nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, patikslintame skunde suformulavo iš esmės tą patį reikalavimą, t. y. pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, pridėjo žyminio mokesčio kvitą.

Visapusiškai įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir vėliau pateikto patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors dalį skundo trūkumų pareiškėjas pašalino (sumokėjo žyminį mokestį), tačiau pareiškėjas nepašalino visų teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, trukdančių pradėti administracinės bylos teiseną pagal pareiškėjo skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo panaikinti administracinius aktus (galimai 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovo rašto „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ Nr. (11.1)DV_S-77119 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 6 d. rašto „Dėl informacijos teikimo“), nepateikė įrodymų apie minėtų administracinių aktų įteikimo momentą, jei terminas skųsti administracinius aktus praleistas, nenurodė priežasčių, kodėl praleido terminą, ir nepateikė įrodymų apie termino praleidimo priežastis, nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nepašalinus visų nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjo atskirajame skunde iš esmės išdėstyti tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė. Pareiškėjas, atskiruoju skundu nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, o apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-687-822/2023) bei pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, todėl naikinti 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.