Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.8.3.1; 3.4.2.8.3.2; 3.4.2.8.3.5.

2017 m. lapkričio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2FB-2224-215/2017 pagal pareikėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo suinteresuoti asmenys: antstolis A. B., M. A., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ akcinė bendrovė „Nordea Bank“, Bigbank AS filialas MCB Finance, uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą pagrįstumo ir teisėtumo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. P. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą (2 t., b. l. 44–49). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio A. P. mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimas (4 t., b. l. 100–101). 2017 m. rugsėjo 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas bankrutuojančio A. P. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolvalda“ raštas, kuriuo teismui siunčiamas patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens A. P. mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam nepritarė kreditoriai 2017 m. rugsėjo 4 d. vykusiame kreditorių susirinkimo (4 t., b. l. 110).2017 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas bankrutuojančio A. P. prašymas patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 19 d. patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Pareiškėjas taip pat kritikavo bankroto administratorės elgesį, susijusį su kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenio turinio sudarymu, depozitinės sąskaitos lėšų naudojimu. Mano, kad administratorė siekia vilkinti bankroto procedūras ir lobti iš bankrutuojančio asmens bei jo kreditorių sąskaita (4 t., b. l. 141).

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti bankrutuojančio A. P., patikslintą mokumo atkūrimo planą tvirtinimui, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas (4 t., b. l. 137–139).Teismas nustatė, kad bankrutuojantis A. P. pateikė bankroto administratoriui 2017 m. rugpjūčio 19 d. mokumo atkūrimo plano projektą, nes padidėjo gaunama senatvės pensija, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. M. 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė išvadą dėl A. P. plano pakeitimo projekto įgyvendinimo, kurioje nurodė, jog A. P. mokumo atkūrimo plano tikslinimo projektas atitinka dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus ir gali būti teikiamas kreditoriams svarstyti. 2017 m. rugsėjo 4 d. vyko trečiasis bankrutuojančio A. P. kreditorių susirinkimas, kuriame svarstant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo, kreditorius UAB „General Financing“ išsakė pastabą, jog bankroto byla A. P. iškelta prieš metus, tačiau iki šiol nei vienas mokėjimas kreditoriams nebuvo atliktas, nors bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams teismo patvirtintos lėšos (120 Eur) sudaro tik dalį jo gaunamų pajamų (191,01 Eur), todėl A. P. turėjo kaupti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti. Antstolis A. B. į depozitinę sąskaitą pervedė 107,47 Eur, tačiau šių lėšų paskirstymas neįtrauktas į mokumo atkūrimo planą. Kreditoriai nusprendė nesvarstyti bankrutuojančio asmens naujo mokumo atkūrimo plano projekto iki bankrutuojantis asmuo neįneš į depozitinę sąskaitą trūkstamos (sukauptos) lėšų sumos skirtos kreditorinių reikalavimų tenkinimui.Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas iš esmės nepritarė bankrutuojančio asmens pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, jog bankrutuojantis asmuo neįtraukė į plano projektą nuo bankroto bylos iškėlimo momento sukauptų lėšų bei antstolio pervestų lėšų ir nepaskirstė jų kreditoriams. Be to, bankroto administratorė teikdama išvadą dėl pateikto mokumo atkūrimo plano projekto 12 punkto nurodo, jog paskaičiavimuose dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko yra neatitikimų, nurodant kokia kreditorinio reikalavimo dalis tenkinama pirmu etapu, kokia antru. Bankrutuojančio asmens gaunamos lėšos, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame turi būti nurodomos kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 12 punktas), todėl pripažino, kad kreditoriai nepritarė A. P. pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui dėl priežasčių, kurios yra susijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai kreditoriai nepritaria mokumo atkūrimo plano projektui, tačiau nurodo šio nepritarimo priežastis, kurios yra susijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais, plano projektas negali būti teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju turi būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, planas turi būti atitinkamai pakeistas atsižvelgiant į kreditorių pastabas. Tik kai kreditoriai nepritaria dėl mokumo atkūrimo plano pakartotiniame susirinkime, galima kreiptis į teismą prašyti patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas nebuvo teikiamas pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkime, todėl atsisakė priimti bankrutuojančio A. P. mokumo atkūrimo plano projektą.Teismas pažymėjo, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorė pagal savo kompetenciją (FABĮ 8 straipsnio 11 dalis). Pagal FABĮ 16 straipsnį fizinis asmuo turi pareigą pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka; pasikeitus finansinei padėčiai (padidėjus gaunamoms pajamoms ir t.t.) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo apie tai informuoti bankroto administratorių.Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti bankrutuojančio A. P. prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto mokumo atkūrimo planą tvirtinimo, nes klausimas dėl plano projekto tvirtinimo jau išspręstas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (4 t. b. l. 146–147).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (5 t., b. l. 1, 5). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismas nepagrįstai nurodė, kad mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų, nes kreditoriai nenustatė, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.Prašo išaiškinti teismo, kaip skaičiuojamas trijų metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo ar nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.Bankroto administratorė elgiasi nesąžiningai, siekia vilkinti bankroto procedūras ir taip pasipelnyti. Nors išvadoje bankroto administratorė nurodė, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, tačiau balsavimo biuleteniuose siūlė kreditoriams nepritarti planui, kol nebus įnešti pinigai į depozitinę sąskaitą. Paaiškino, kad vienintelės jo pajamos yra senatvės pensija, kad kiekvieną mėnesį pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą į depozitinę sąskaitą perveda 71,01 Eur, visus reikiamus dokumentus pateikė administratoriui, todėl nepagrįstai administratorė nurodė, kad bankrutuojantis asmuo su juo nebendradarbiauja. Mano, kad bankroto administratorė taip elgiausi, nes pareiškėjas skundė administratoriaus veiksmus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. P. prašo tenkinti atskirąjį skundą. (5 b. l. 10) Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Paaiškino, kad bankrutuojantis asmuo vykdo FABĮ 16 straipsnio reikalavimus, kas mėnesį perveda 71,01 Eur į depozitinę sąskaitą, todėl patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas nebuvo patvirtintas dėl administratoriaus kaltės.Bankroto administratorė elgiasi arogantiškai ir nenori bendradarbiauti su bankrutuojančiu asmeniu, todėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 įsakymu Nr. V4-179 bankroto administratoriui paskirta bauda. Po nuobaudos paskyrimo administratorė nustojo bendrauti su pareiškėju. Galimai administratorė keršydama už jam paskirtą baudą siekia nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Nors 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške administratorė nurodė, kad ketina atsistatydinti, tačiau iki šiol to nepadarė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo netenkinti atskirojo skundo (5 t., b. l. 14–16). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio reikalavimų, nes nėra surašytas advokato. Mano, kad apeliacinis procesas, nesant duomenų apie apelianto turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taigi ir teisę surašyti atskirąjį skundą, turėtų būti nutrauktas.Teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, o pakartotinis kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Mokumo atkūrimo plano pakeitimo projekto dalis dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiko tik formaliai atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus, tačiau paskaičiavimuose yra neatitikimų, t. y. bankrutuojančio asmens paskaičiavimai atlikti pagal bendrai patvirtintus kreditorinius reikalavimus, nors nurodant kreditoriams išmokamas sumas turėjo būti paskaičiuota pirmu etapu išmokamos sumos kreditoriams be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, ir antru etapu išmokamos sumos. Teismas, įvertinęs bendrovės balsavimo raštu biuletenyje nurodytas pastabas bei išvadoje pateiktus argumentus, pagrįstai padarė išvadą, kad tiek bankrutuojančio asmens gaunamos lėšos, tiek ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame turi būti nurodomos kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos, patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai), todėl kreditoriai nepritarė A. P. pateiktam plano pakeitimo projektui dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais. Bankroto administratorė veikė savo kompetencijos ribose, kreditorius laiku ir tinkamai informavo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, pateikė informaciją apie bankroto bylos eigą. Patikslintas mokumo atkūrimo planas kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas ne dėl kreditorių ar bankroto administratoriaus kaltės, o paties apelianto veiksmų. Bankroto proceso efektyvumas iš esmės priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens iniciatyvumo, noro atkurti savo mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pats bankrutuojantis asmuo turi vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas, naudotis jam suteiktomis teisėmis, o ne pasyviai laukti, kol bankroto administratorė už jį atliks visus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bankrutuojančio asmens teisės pasirašyti atskirąjį skundą

Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ nurodo, kad pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, nes skundas nėra pasirašytas advokato, byloje nėra įrodymų, kad A. P. turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą.Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja CPK 306 straipsnio 3 dalyje redakciją, pagal kurią apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato privalomą profesionalaus teisininko (advokato, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčio juridinio asmens darbuotojo) atstovavimą bylose pagal apeliacinius skundus. Nors CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, tačiau bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems profesionalaus teisininko. Profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, privalomo profesionalaus teisininko atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo profesionalaus teisininko, o kitais to nereikalaujama, nėra pateisinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, atmestini kaip nepagrįsti suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ argumentai, kad atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas (nutarties 13.1 punktas).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (nutarties 11.1 punktas), tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kodėl apeliacinės instancijos teisme atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar atitinkamas procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo procedūros ir teismo teisės atsisakyti priimti prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo

Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorė atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Taigi bankroto administratorė pati netikslina mokumo atkūrimo plano, o stebėdama fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2, 12 punktai) ir ataskaitas (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas, tai reiškia patikslinti mokumo atkūrimo planą turi pats bankrutuojantis asmuo, o administratorė tik pateikia išvadą dėl fizinio asmens parengto plano ir šaukia kreditorių susirinkimą, kuriame turi būti svarstomas šis klausimas. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano sudarymo, tikslinimo ir tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios turi būti aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką pažymėjo, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. P. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą (2 t., b. l. 44–49). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio A. P. mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta trijų metų plano įgyvendinimo trukmė (4 t., b. l. 100–101). Taigi mokumo atkūrimo planas turėtų būti įgyvendintas per trejus metus nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 17 d.2017 m. rugpjūčio 19 d. A. P. parengė mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, nes padidėjo jo mėnesinės pajamos nuo 191,01 Eur iki 208,79 Eur, atitinkamai prašė padidinti būtiniesiems poreikiams skiriamą sumą nuo 120 Eur iki 130 Eur (4 t., 114–116) ir plano projektą pateikė bankroto administratorei. Bankroto administratorė 2017 m. rugpjūčio 23 d. parengė išvadą, kurioje nurodė, kad mokumo atkūrimo plano patikslinimo projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus ir gali būti teikiamas kreditoriams svarstyti (4 t., 120–125) Administratorė taip pat pažymėjo, kad nors bankroto byla iškelta prieš metus, tačiau bankrutuojantis asmuo nepervedė į depozitinę sąskaitą lėšų, skirtų atsiskaityti su kreditoriais, nors iš gaunamų 191,01 Eur pajamų tik 120 Eur jų dalį galėjo naudoti savo poreikiams. Be to, bankrutuojantis asmuo neteikė duomenų apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos jam išmokėtas lėšas, banko sąskaitų išrašų. 2017 m. rugsėjo 4 d. įvyko bankrutuojančio A. P. kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo (4 t., 117–119). Iš kreditorių susirinkimo 2017 m. rugsėjo 4 d. protokolo bei balsavimo raštu biuletenių matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 94,53 procentus teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų (4 t., 117–119, 130–131, 133–134, 135–136). Visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai vienbalsiai nusprendė nepritarti A. P. mokumo atkūrimo plano projektui, UAB „General Financing“ pateikė pastabas. Klausimą dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo svarstyti tik po to, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą įneš pinigines lėšas kreditorių reikalavimų tenkinimui, nes į depozitinę sąskaitą pervesta tik 107,47 Eur. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl A. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo tik vieną kartą buvo sprendžiama kreditorių susirinkime, pirmajam kreditorių susirinkimui nepatvirtinus plano projekto, bankroto administratorė bei bankrutuojantis asmuo tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (4 t., b. l. 110, 141), tačiau teismas skundžiamomis nutartis atsisakė priimti prašymus dėl 2017 m. rugpjūčio 19 d. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (4 t., b. l. 137–139, 146–147).Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ 8 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad kreditorių susirinkimui nepatvirtinus (patikslinto) mokumo atkūrimo plano, turi būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame dar kartą turi būti sprendžiamas klausimas dėl (patikslinto) mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, o neapsinaudojus pakartotine ne teismine mokumo atkūrimo plano tikslinimo procedūra, teismas turi teisę atsisakyti priimti prašymą (nutarties 23–24 punktai), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė FABĮ 8 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į minėtą teisės normą plėtojančią teismų praktiką, todėl padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 19 d. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nes nėra išlaikytos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti bankroto administratorės prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Po kelių dienų bankrutuojantis asmuo kreipėsi į teismą su iš esmės analogišku prašymu, t. y. dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Įvertinus aplinkybę, kad faktinės aplinkybės nuo pirmosios 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties priėmimo nepasikeitė, t. y. kreditorių susirinkimas pakartotinai nesvarstė klausimo dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo, todėl pagrįstai Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti bankrutuojančio asmens A. P. prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 19 d. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nes šis klausimas išspręstas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir neanalizuoja aplinkybių dėl kreditorių atsisakymo tvirtinti 2017 m. rugpjūčio 19 d. mokumo atkūrimo planą. Nors pastabas dėl 2017 m. rugpjūčio 19 d. mokumo atkūrimo plano patikslinimo pareiškė tik vienas bankrutuojančio asmens kreditorius, tačiau visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai nepritarė planui (4 t., 117–119, 130–131, 133–134, 135–136). Kaip minėta nutarties 23 punkte, bankrutuojantis asmuo privalo atsižvelgti į kreditorių susirinkimo pastabas ir atitinkamai koreguoti mokumo atkūrimo planą. Tik tuo atveju, jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepatvirtins patikslinto mokumo atkūrimo plano, fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę analizuoti atsisakymo priežastis.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017 suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, nepatvirtinus pakeisto mokumo atkūrimo plano, fizinio asmens bankroto procesas vyksta ir fizinio asmens mokumo atkūrimas įgyvendinamas pagal anksčiau parengtą, teismo patvirtintą ir galiojantį planą. Taigi nagrinėjamu atveju lieka galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio A. P. mokumo atkūrimo planas (4 t., b. l. 100–101).

Dėl bankroto administratoriaus veiksmų

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimai, ar bankroto administratorė tinkamai ir kompetentingai atlieka FABĮ numatytas funkcijas, ar yra pagrindas atstatydinti paskirtąją bankroto administratorę, ar administratorė tinkamai naudoja depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, išspręsti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi (4 t., b. l. 103–106). Nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu, todėl įsiteisėjo pasibaigus apskundimo terminui, t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d. (4 t., b. l. 109).Atsižvelgiant į tai, kad klausimai, susiję su bankroto administratoriaus veiksmais A. P. bankroto byloje, įskaitant ir administratorės veiksmais, susijusiais su pinginių lėšų, esančių depozitinėje sąskaitoje naudojimu išspręsti įsiteisėjusia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi (4 t., b. l. 103–106), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, nurodytų nutarties 11.4 punkte.

Dėl procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinis teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamoms teismo nutartims panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.