- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-182-870/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00003-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Virginija Liudvinavičienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- V. R., J. Š.
- Advokatai
- Tatjana Benetė, Žana Timaškova
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. R. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. R. paskirta galutinė trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. R. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 3 d. Iš V. R. valstybės naudai priteista 207 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
J. Š. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Š. paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš J. Š. valstybės naudai priteista 144 Eur už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį yra pripažintas E. K., dėl šio asmens apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. V. R. ir J. Š. pripažinti kaltais dėl to, kad 2019 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, iki 2019 m. sausio 24 d., V. R. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, susitarė su Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistu E. K., kad jis (V. R.) per savo motiną J. Š. duos 90 Eur kyšį už E. K. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. mobiliojo ryšio telefono įnešimą į Šiaulių tardymo izoliatorių ir perdavimą jam (V. R.), po to, 2019 m. sausio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, po 19 val., J. Š. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vykdydama jo (V. R.) nurodymus, davė E. K. 90 Eur kyšį bei perdavė mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį mobiliojo ryšio telefoną E. K. 2019 m. sausio 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, įnešė į Šiaulių tardymo izoliatorių bei jam (V. R.) perdavė ir taip jis (V. R.), padedant J. Š., davė 90 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistui E. K. už šio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti – nepriteisti iš V. R. išlaidų už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą; į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (3 mėn. 21 d.); sušvelninti jam paskirtą bausmę iki vienerių metų laisvės atėmimo (pritaikius BK 64¹ straipsnį, iki devynių mėnesių laisvės atėmimo).
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepaisant nuteistojo valios, todėl išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą iš nuteistojo neturėjo būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad V. R. jau ilgą laiką yra įkalinimo įstaigoje, yra bedarbis, jo bei jo šeimos turtinė padėtis yra sunki. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto manymu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo neturi būti priteistos arba turi būti priteista tik jų dalis.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (3 mėn. 21 d.), kurį V. R. buvo suimtas Prancūzijoje. Teismo argumentai, kad šioje byloje nuteistajam suėmimas nebuvo skirtas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. liepos 3 d. nutarimo (Nr. 01-0-00003-19), V. R. buvo panaikinta kardomoji priemonė, kuri šioje byloje buvo paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi. Iš Prancūzijos nuteistasis buvo atvežtas 2020 m. liepos 2 d. ir iš karto buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu. Neatliktos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės laikas nuteistajam skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl visos bausmės įskaitymo iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d.
5. Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės atėmimo, yra aiškiai neproporcinga ir per griežta. Šiuo atveju turi būti įvertintas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, tai, kad žala niekam nebuvo padaryta, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl V. R. nėra galimybės skirti švelnesnės bausmės – baudos, arešto, o iš karto paskyrė laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistajam paskirta bausmė turi būti sušvelninta iki vienerių metų laisvės atėmimo, o pritaikius BK 64¹ straipsnį, iki devynių mėnesių laisvės atėmimo.
6. Nuteistoji J. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir paskirti jai švelnesnę bausmę – neskirti baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei nepriteisti 144 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
7. Apeliaciniame skunde, cituojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5 dalį, nurodoma, kad šios įstatymo nuostatos sąlygoja, priimant sprendimą įtariamajam ar kaltinamajam paskirti būtiną gynėją, pasidomėti to asmens, kuriam gynėjas yra skiriamas, turtine padėtimi ir tuo, ar jis turės galimybę padengti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sunkią kaltinamųjų turtinę padėtį, tačiau J. Š. turtine padėtimi teismas nesidomėjo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į jos senyvą amžių, tai, kad ji yra pensininkė, yra išsituokusi ir gyvena viena, tačiau skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir priteisdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, šių aplinkybių neįvertino. J. Š. yra 77 metų amžiaus, jos pensija siekia 380 Eur, kitų pajamų apeliantė neturi. Iš gaunamų pajamų ji turi nusipirkti maisto, vaistus, sumokėti mokesčius, taip pat apsirūpinti kitais būtinais daiktais – drabužiais, batais, akiniais ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neįvertino, kad nuteistoji neturės galimybės sumokėti 250 Eur dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 144 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
8. Teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios J. Š. gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
9. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistieji šioje baudžiamojoje byloje neskundžia teismo atlikto įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik tokia apimtimi, neperžengiant apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl bausmės nuteistajam V. R.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu išsamiai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. V. R. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Iki šio nusikaltimo padarymo jis buvo dešimt kartų teistas Lietuvos Respublikoje, teistumas neišnykęs, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes, šis nusikaltimas taip pat padarytas atliekant laisvės atėmimo bausmę. Po šio nusikaltimo padarymo V. R. yra dar kartą nuteistas, jo atžvilgiu vyksta dar vienas baudžiamasis procesas, jis yra teistas ir užsienio valstybėse (t. 3, b. l. 70–93). Visa tai parodo, kad nuteistasis savo neteisėto elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį recidyvistu ir tai laikė nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje nustatyta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors, Sodros duomenimis, V. R. nuo 2019 m. kovo 13 d. vykdo individualią veiklą (t. 3, b. l. 94), tačiau, kaip matyti iš kitų baudžiamosios bylos duomenų, 2019 m. lapkričio mėnesį jis Prancūzijoje darė nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, ten buvo nuteistas (t. 3, b. l. 90–93), kas reiškia, kad legalių pajamų pragyvenimui asmuo gauti nesistengia, kaip pats nurodo apeliaciniame skunde, įkalinimo įstaigoje jis taip pat nedirba. Nors, apelianto teigimu, jo padaryta nusikalstama veika nebuvo padaryta jokia žala tretiesiems asmenims, vis dėlto, papirkęs valstybės tarnautoją, nuteistasis pažeidė viešuosius interesus ir sutrikdė teisėtą valstybės tarnybos veiklą. Nors tai nėra turtinė žala, kaip ją supranta nuteistasis, tačiau nusikaltimo pavojingumo tai nesumažina.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu V. R. paskirta teisinga bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis, skirtingai nei nurodo apeliantas, nustatytas mažesnis nei BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažintas vienu trečdaliu. Ši bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei, todėl mažinti bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nuteistajam praeityje paskirtų bausmių rūšis ir tai, kad teigiamo poveikio pastarojo elgesiui nedarė net ir griežiausia bausmė – laisvės atėmimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė kitokios rūšies bausmės skyrimo, o siekdamas, kiek įmanoma, apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, izoliavo jį nuo visuomenės, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajai J. Š.
13. Nuteistoji J. Š. jai paskirtos bausmės rūšies, jos dydžio, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo neginčija, apeliantė nesutinka su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodydama, kad dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybės jos įvykdyti.
14. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad ji gyvena viena, yra išsiskyrusi, vyresnio amžiaus (77 metų), jos pajamas per mėnesį sudaro tik 380 Eur pensija, tačiau į visas šias aplinkybes atsižvelgė ir tinkamai jas įvertino pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. Š. bausmę. Nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdymas yra atidėtas. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) tam tikras pareigas. Šioje byloje nuteistajai paskirta vienintelė pareiga ‑ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kartu su bausme nuteistajai paskyrė mažiausio dydžio įmoką, taip pat suteikė galimybę įmoką sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistosios gaunamos pajamos (šiuo metu 417,06 Eur per mėnesį (t. 4, b. l. 168–171)) nėra tiek mažos, kad ji neturėtų galimybės įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (25 Eur per mėnesį). Nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtina, kad J. Š. 90 Eur suma, kurią perdavė sūnaus prašymu kaip kyšį E. K. nebuvo didelė, nes tai ji padarė iš karto sūnui paprašius telefonu.
15. Svarbu pažymėti, kad J. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), praeityje ji yra du kartus teista, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė praėjus vos dviems mėnesiams po to, kai buvo išbraukta iš probuojamų asmenų sąrašo (t. 2, b. l. 111–113). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistoji dėl savo nusikalstamo elgesio turi patirti realias neigiamas pasekmes. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiam tikslui pasirinko BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ‑ įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o parinkdamas įmokos dydį atsižvelgė ir į nuteistosios turtinę padėtį, ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistosios asmenybę.
16. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs nutarties 14–15 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. J. Š. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, nes ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi jos rūšis ir dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistosios asmenybei bei neabejotinai padės įgyvendinti apeliantei paskirtos bausmės paskritį.
Dėl suėmimo įskaitymo
17. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Nuteistasis V. R. į jam paskirtą bausmę prašo įskaityti laikotarpį nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (3 mėn. 21 d.), kuomet, jo teigimu, jis buvo suimtas Prancūzijos Respublikoje.
18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. R. Prancūzijos Respublikoje 2019 m. lapkričio 4 d. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, taip pat už muitų teisės pažeidimus ir jam, be kita ko, buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (t. 3, b. l. 90–92). Prancūzijos Respublikos Po miesto apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendime, kuriame buvo svarstomas V. R. išdavimo Lietuvos Respublikai klausimas, nurodyta, kad, siekiant įvykdyti Po miesto teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, V. R. turi būti kalinamas Po miesto tardymo izoliatoriuje vienerius metus, tokiu būdu, teismas nusprendė taikyti V. R. išdavimo Lietuvos teisingumo institucijoms atidėjimą iki visiško bausmės, kurią jam paskyrė Prancūzijos teisminės institucijos, atlikimo (t. 3, b. l. 31–35). Šiame sprendime taip pat yra kalbama ir apie kardomojo kalinimo V. R. taikymą, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, iš kurių apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, kada V. R. atliko Po miesto teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir nuo kada Prancūzijos Respublikoje jam pradėta taikyti kardomoji priemonė – suėmimas pagal Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus Europos arešto orderius.
19. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. į Lietuvos Respubliką buvo pargabentas 2020 m. liepos 2 d. ir iš karto buvo pasiųstas atlikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 45). Pripažintina, kad vykdant išduotus Europos arešto orderius, Prancūzijos Respublikoje V. R. buvo taikomas suėmimas, tačiau nėra aiški jo taikymo trukmė. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad suėmimas jam buvo taikomas nuo 2020 m. kovo 17 d., nes tuo metu, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas šioje baudžiamojoje byloje, jo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimas Prancūzijos Respublikoje dar nebuvo svarstytas, tuo metu V. R. atlikinėjo jam Prancūzijos Respublikos Po miesto teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
20. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. R. buvo išduoti du Europos arešto orderiai, pagal kuriuos Prancūzijos Respublikoje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Lietuvos Respublikai – pirmasis dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir antrasis dėl baudžiamojo persekiojimo šioje baudžiamojoje byloje bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00338-19 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 16–24). Pastarajame ikiteisminiame tyrime Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi V. R. taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, šis baudžiamasis procesas dar nėra pasibaigęs. Baudžiamoji byla, kurioje V. R. turi kaltinamojo statusą, šiuo metu nagrinėjama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.
21. Apeliacinės instancijos teismas, kardomosios priemonės – suėmimo įskaitymo į V. R. bausmės laiką klausimo nesprendžia vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Kaip jau buvo minėta laikotarpis, kuriuo nuteistasis buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje, sprendžiant jo išdavimo klausimą pagal Europos arešto orderius, nenustatytas. Apeliacinės instancijos teismui imantis veiksmų nustatyti, nuo kada Prancūzijos Respublikoje V. R. buvo suimtas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka neabejotinai užsitęs, tuo pačiu didės ir iš nuteistojo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (dėl kurių dydžio nuteistasis kelia klausima ir šiame apeliaciniame skunde), o tai nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šį klausimą bus galima spręsti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, juo labiau, kad tas pats Europos arešto orderis buvo išduotas ir vykdomas ir dėl šios bylos. Nuteistojo V. R. teisės ir interesai niekaip nepažeidžiami. Nagrinėjamoje byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį, šis klausimas galės būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Apeliantai savo skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš jų nepagrįstai priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nes gynėjų dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, o jų turtinė padėtis yra sunki, todėl atlyginti tokių išlaidų jie neturi galimybės.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pirmosios instancijos teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš V. R. valstybės naudai priteistinos 207 Eur, o iš J. Š. – 144 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatų užmokestis (t. 4, b. l. 71, 82). Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad iš nuteistųjų valstybės naudai priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos jų turtinei padėčiai.
Nors V. R. neturi turto (t. 4, b. l. 188), negauna pajamų (t. 4, b. l. 167), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau jis yra darbingo amžiaus, o įkalinimo įstaigose nuteistieji turi galimybę dirbti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 207 Eur suma nuteistojo V. R. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas teisinės pagalbos paslaugas yra proporcinga, todėl ji pagrįstai priteista iš apelianto (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad būdamas laisvėje V. R. legalių pajamų gauti nesistengė – Sodros duomenimis, jis nuo 2019 m. kovo 13 d. vykdo individualią veiklą (t. 3, b. l. 94, 167), tačiau 2019 m. lapkričio mėn. Prancūzijoje darė nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, ten buvo nuteistas (t. 3, b. l. 90–93), iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad V. R. nuolat nusikalsta, yra teistas daugiau nei dešimt kartų, ne kartą atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, šiuo metu jo atžvilgiu taip pat vyksta baudžiamasis procesas (t. 3, b. l. 70–93). Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nuteistasis sąmoningai renkasi tokį gyvenimo būdą ir tai apsprendžia jo turtinę padėtį, kas negali būti argumentu neigiamoms pasekmėms išvengti.
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nuteistajam V. R. taip pat buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Ž. Timaškova (t. 4, b. l. 160, 164), kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 165,06 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei (t. 4, b. l. 181). Atsižvelgiant į nutarties 25 punkte jau išdėstytas aplinkybes, įvertinus antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtį (t. 4, b. l. 182–183), ši suma taip pat priteistina iš nuteistojo, papildomai pažymint ir tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama, be kita ko, ir pagal jo paties apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).
Vertinant nuteistosios J. Š. turtinę padėtį, pažymėtina, kad pastaroji turto taip pat neturi (t. 4, b. l. 184–187, 189), tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. gauna 417,06 Eur dydžio pensiją (t. 4, b. l. 168–171), yra sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (t. 4, b. l. 184), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 144 Eur suma nuteistosios turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas pirmosios instancijos teisme yra proporcinga, todėl ji pagrįstai priteista iš apeliantės (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nuteistajai J. Š. taip pat buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė T. Benetė (t. 4, b. l. 160, 162), kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajai teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 68,94 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Atsižvelgusi į nutarties 27 punkte nurodytas aplinkybes dėl J. Š. turtinės padėties, įvertinusi ir tai, kad nuteistoji yra išsiskyrusi (t. 2, b. l. 109), kaip pati nurodo, gyvena viena, skundžiamu nuosprendžiu jai yra paskirta 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat jau priteista 144 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o gaunama pensija yra vienintelės jos pajamos, užsidirbti papildomų pajamų nuteistoji nebeturi galimybės dėl savo amžiaus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų V. R. (V. R.) ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Iš V. R. (V. R.) valstybės naudai priteisti 165,06 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir 6 centus) už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš J. Š. priteisti 68,94 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 94 centų) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato užmokestis.