Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės ,,Turto banko“ (toliau – pareiškėja ir VĮ ,,Turto bankas“) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre, yra įregistruotas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybės. Gyvenamas namas, ūkinis pastatas ir kiemo statinys (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti Šilalės rajono „Piliakalnio kolūkio“, tačiau jų nuosavybės teisės neįregistruotos nekilnojamojo turto registre.

Iš 2024-11-23 Šilalės rajono savivaldybės administracijos pranešimo nustatyta, kad neturi informacijos, dokumentų ir duomenų, patvirtinančių kam priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini).

Iš 2005-09-02 Žemės sklypo kartu su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad savininkas (naudotojas, valstybinės žemės nuomininkas) – A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Pajūrio seniūnijos 2024 m. gruodžio 3 d. pranešimo Nr. 7-110-(1.7) nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2018 metų niekas negyvena, kas statė gyvenamąjį namą, patvirtinančių dokumentų neturi, namas nebuvo privatizuotas. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Pajūrio seniūnijos Paežerio, Stegvilų, Stigralių kaimų nuolatinio saugojimo Namų ūkio knygoje 2003-2009 m. Nr. 19 namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio sąraše įrašyti: A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurie yra mirę. Po A. S. mirties palikimą priėmė dukra D. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2024-12-04 testamentų registro išrašas taip pat patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pateiktų Šilalės rajono Piliakalnio apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1976-1985 m., Šilalės rajono Pajūrio apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1986-1990 m. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo 1991-2002 m. Paežerio k., ūkinių knygų išrašų nustatyta, kad apie pastatus, kuriuose gyveno V. S. ir A. S., jų statybą, privatizavimą ar pirkimą informacijos pateikti negali, nes nenurodytos savininkų pavardės, kurie galimai galėjo įsigyti pastatus, sandorių datos bei pastatų statybos data.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

VĮ Turto bankas, prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad gyvenamas namas, ūkinis pastatas ir kiemo statinys (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Duomenų apie tai, kad gyvenamas namas, ūkinis pastatas ir kiemo statinys (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), buvo perduoti Šilalės rajono savivaldybei ar kitiems asmenims nėra. Be to, Šilalės rajono savivaldybės administracija 2025 m. vasario 25 d. patvirtino, kad minėto turto (gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinio (šulinio)), esančių (duomenys neskelbtini), nevaldo ir jie nėra įtraukti į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, bei Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šių statinių perdavimo jai nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad gyvenamas namas, ūkinis pastatas ir kiemo statinys (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamas namas, ūkinis pastatas ir kiemo statinys (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.