Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – už BK 140 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto, jas prilyginant 1 (vienam) mėnesiui laisvės atėmimo ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, jas prilyginant 1 (vienam) mėnesiui ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista (pratęsta) iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. S. nuspręsta nepriteisti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtas 3 385,29 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 29 ct) išlaidas dėl D. S. ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir jas iš jo priteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bausmės

6. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis, kuri yra skirta: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybę; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, atsižvelgia ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis). Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus matyti, kad skirdamas D. S. bausmę, apygardos teismas tinkamai vadovavosi šiomis BK nuostatomis.

7. Nagrinėjamu atveju padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių (BK 181 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 140 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). D. S. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Vadovaujantis BK 91 straipsnio 2 dalies 1–4 punktais, vertintini ir D. S. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą apibūdinantys duomenys bei jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. D. S. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 124–126, 134). VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatro registre ir narkologo registre neregistruotas (t. 1, b. l. 121, 131, 137). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. S. charakterizuojamas neigiamai. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ esančioje charakteristikoje pažymima, kad D. S. nesimoko ir nedirba. Tamsiu paros metu vaikšto po teritoriją, į įstaigos teritoriją pristato cigarečių, alkoholio, manoma, ir psichotropinių medžiagų, slepiasi šeimynų nameliuose, kartu su kitais globotiniais rūko, vartoja alkoholį. Girtas šlaistėsi po globos namų teritoriją, įžeidinėjo globos namų darbuotojus, direktorių (t. 1, b. l. 105). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. rašto dėl D. S. gyvenimo ir auklėjimo sąlygų matyti, kad globos namuose jis apibūdinamas kaip lengvai pasiduodantis draugų įtakai, uždaras, sunkiai užmezgantis kontaktą (t. 1, b. l. 122, 141). Iš (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro statybos ir mechanikos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad D. S. charakterizuojamas patenkinamai, nurodoma, kad praleidinėja pamokas, taip pat, kad buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje (t. 1, b. l. 123). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad D. S. charakterizuojamas nepalankiai. Jam paskirti vaistai elgesio sutrikimams gydyti, tačiau vaistus vartoja nereguliariai. Pasireiškia agresija, smurtas kitų asmenų atžvilgiu, dažnai manipuliuoja, pažeidinėja elgesio taisykles, nereaguoja į suaugusiųjų pastabas, buvo savavališkai pasišalinęs iš globos namų, nesilaiko mokinio ir globotinio elgesio taisyklių, praleidinėja pamokas, nesilaiko dienotvarkės, vartoja alkoholį (t. 1, b. l. 132–133).

8. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, dėl ko apygardos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat tai, kad nusikalstamas veikas D. S. padarė būdamas nepilnametis, negaunantis pajamų, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų jam motyvuotai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos laikotarpį parinkdamas mažesnį nei bausmės vidurkis, bei už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nuteistajam skyrė arešto bausmę, jos laikotarpį parinkdamas taip pat mažesnį nei bausmės vidurkis. Be to, BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. S. įvykdė 2014 m. rugpjūčio 6 d., t. y. likus vienai dienai iki jo pilnametystės. Byloje esančios nuteistojo asmenybės charakteristikos atskleidžia eilę metų neigiama linkme susiformavusią D. S. asmenybę, o tai, kad jis nusikalto praktiškai sulaukęs pilnametystės, parodo, jog jo atžvilgiu anksčiau taikytos elgesio korekcijos priemonės joms keliamų tikslų nepasiekė, dėl ko darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju D. S. parinka bausmės rūšis – laisvės atėmimas yra teisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas bausmę D. S. apygardos teismas klaidingai nurodė, jog asmuo teistas: byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina aplinkybę, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias D. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis teistas nebuvo. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam paskirti kitos rūšies bausmę ar švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas taip pat svarstė galimybę D. S. atžvilgiu taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis buvo pasislėpęs užsienyje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

9. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeista BK 181 straipsnio redakcija. Naujos redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalis numato naujus nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius – „didelės vertės“ turto prievartavimą bei „didelės turtinės žalos padarymą“, tačiau kiti šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantys požymiai bei straipsnio sankcija pakeisti nebuvo. D. S. nusikalstama veika pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota dėl jam inkriminuoto šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – fizinio smurto panaudojimo. Šis D. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis buvo tiek 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 patvirtintoje BK 181 straipsnio 2 dalies redakcijoje, tiek ir nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje šio straipsnio redakcijoje. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 181 straipsnio 2 dalies redakcija D. S. teisinės padėties nešvelnina, jo veika kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 181 straipsnio 2 dalies redakciją (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233), ir tai įtakos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės nagrinėjamu atveju neturi.

Dėl pagal Europos arešto orderį suėmime išbūto laiko įskaitymą į bausmės laiką

10. Skunde D. S. nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas nuosprendį jo atžvilgiu, neįskaitė jam pagal šioje byloje išduotą Europos arešto orderį suėmime išbūto laiko. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimi nutarta pakeisti D. S. taikomą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą (t. 2, b. l. 170–172). Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi paskelbta D. S. paieška (t. 2, b. l. 179–180). Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl D. S. kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, o išskirtoji byla atidėta, iki D. S. bus surastas (t. 3, b. l. 1–2). 2015 m. gruodžio 28 d. gavus informacijos, kad D. S. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2016 m. sausio 19 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (t. 3, b. l. 35–40). 2018 m. lapkričio 2 d. D. S. išduotas papildytas Europos arešto orderis (t. 3, b. l. 87–90). D. S. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas 2023 m. sausio 17 d. ir tą pačią dieną konvojuotas į Lietuvos Respubliką (t. 4, b. l. 7). Skundžiamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 66 straipsniu D. S. į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nuteistasis skunde nurodo, kad šioje byloje jis buvo sulaikytas 2022 m. vasario 25 d., ir į Lietuvos Respubliką grąžintas 2023 m. sausio 18 d. Jo teigimu, šis laikas turėtų būti įskaitytas į jam paskirtą bausmę.

11. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tikslu išsiaiškinti laikotarpį, kada D. S. buvo sulaikytas pagal šioje baudžiamojoje byloje išduotą Europos arešto orderį, 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą, t. y. gauti duomenis dėl D. S. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje. Vertinant teismui pateiktus duomenis, susijusius su D. S. sulaikymu pagal šioje baudžiamojoje byloje išduotą Europos arešto orderį (t. 4, b. l. 167–173), matyti, kad jam kardomasis kalinimas pagal orderį paskirtas nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau pažymoje (t. 4, b. l.170) nurodyta, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. D. S. buvo suimtas dėl Jungtinėje Karalystėje įvykdytų nusikaltimų. Iš pažymos taip pat matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. D. S. buvo paleistas pagal laidavimą, ir nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 17 d. vėl laikomas suimtas iki jo perdavimo. Vertinant šias aplinkybes, atmestini D. S. skundo teiginiai, kad suėmime išbūtas laikas jam turi būti įskaitytas jau nuo 2022 m. vasario 24 d., kadangi byloje gauti duomenys patvirtina, jog tuo metu jis buvo suimtas dėl kito Jungtinėje Karalystėje vykdyto baudžiamojo proceso. Vertinant teismui pateiktus duomenis darytina išvada, kad pagal šioje byloje išduotą Europos arešto orderį D. S. buvo laikomas suimtas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 17 d. ir šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, taip pat įskaitomas į nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmių bendrinimo

12. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir BK 181 straipsnio 2 dalį. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta trisdešimt penkių parų arešto bausmė, o pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame nustatytoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2005, Nr. 2K-380/2013). Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jei jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 26/2005, Nr. 2K-153/2016, Nr. 2K-147-677/2015). Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šias bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir taikė dalinį bausmių sudėjimą. Teismo vertinimu, toks bausmių bendrinimas nagrinėjamu atveju neteisingas. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 181 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes matyti, kad šios nusikalstamos veikos skiriasi ir savo pavojingumo pobūdžiu, dėl ko už šiuos nusikaltimus D. S. paskirtos bausmės yra bendrintinos taikant bausmių apėmimą, griežtesne pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtą trisdešimt penkerių parų arešto bausmę ir galutinė bausmė jam paskiriama vieneri meti ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

13. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, D. S. gynėja nurodė, kad apygardos teismas neteisingai bendrino ir skundžiamu nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes. Gynėjos teigimu, teismas ir šiuo atveju turėjo taikyti bausmių apėmimą, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu D. S. pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama ne nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaip teigė D. S. gynėja, tačiau apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), dėl ko teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Vis tik, teismas nemotyvavo sprendimo dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų bei neišsprendė jau atliktos bausmės laiko įskaitymo į paskirtą bausmę klausimo.

14. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu D. S. buvo paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė, ir apygardos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes ir skirdamas jam galutinę bausmę, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – trisdešimt parų arešto. Teismo vertinimu, tokia pridedamos bausmės dalis, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, yra teisinga ir pagrįsta, BK įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl parinkto bausmių bendrinimo būdo ir pridedamos bausmės dalies paliekama nepakeista.

Dėl proceso išlaidų

15. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-13519, kurioje nurodė, jog valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų nuteistajam D. S. suma sudaro 131,67 Eur (t. 4, b. l. 151–153).

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Byloje nesant duomenų apie D. S. gynėją, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jam buvo paskirtas gynėjas. Nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 147). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal D. S. skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies. D. S. šiuo metu jau atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu D. S. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtą trisdešimt penkių parų arešto bausmę ir pagal 181 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir D. S. paskirti subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi – trisdešimt parų arešto, jas prilyginant vienam mėnesiui laisvės atėmimo, ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus ir septynis mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 1 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 16 d. įskaitytinai.

Likusią Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam D. S. Lietuvos apeliaciniame teisme netenkinti.