- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-758-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44029-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., AB „Swedbank“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2015-11-10 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0179/12/01078 perduotam turtui areštą iki tol, kol bus išnagrinėti skundai dėl antstolių veiksmų. Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1618V/2009 buvo nutarta priverstinai parduoti hipotekos lakštu Nr. 01120060006100 įkeisto turto dalį. Išieškojimas į hipotekos lakštu įkeistus ir pirmiau iš varžytynių realizuotinus penkiolika D. R. gyvenamosios paskirties žemės sklypų, hipotekos lakšte įrašytus daiktais nuo 1 iki 25 buvo nenukreiptas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-407-798/2012 nutarė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį dalyje dėl priverstinai parduodamų iš varžytynių nekilnojamųjų daiktų tvarkos pakeisti. Likusioje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad antstolis R. V. 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priėmė vykdyti AB „Swedbank“ pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. išduotą nutartį byloje Nr. 1618V/2009 dėl 8 720 261,10 Lt skolos išieškojimo iš BUAB „Naujasodžių valda“ išieškotojo AB „Swedbank“ naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių. Pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, nes hipotekos teisėjo nutartis nuo 2012-07-01 tapo neaktuali ir negali būti antstolio vykdoma, kadangi hipotekos teisėjo nutartis yra panaikinta. Pareiškėja skundžia antstolio veiksmus ir tuo pagrindu, kad antstolis neteisėtai realizavo dalį pirma eile išieškotinų D. R. bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančių žemės sklypų atskirai nuo juose esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje BUAB „Naujasodžių valda“ statinių. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gindžiamas tuo, kad pareiškėjos 4 skundai dėl antstolio veiksmų yra neišnagrinėti, todėl gali susiklostyti tokia situacija, kad teismui tenkinus pareiškėjos skundus išieškotojas AB „Swedbank“ bus pardavęs jam perduotą turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims ir atgauti perduotą turtą iš išieškotojo taps neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja nesutinka su antstolio veiksmais, kadangi 2011-05-04 hipotekos teisėjo nutartis nuo 2012-07-01 rezoliucinėje dalyje (su išieškojimu susijusi dalis) yra panaikinta ir negali būti vykdoma, taip pat tuo pagrindu, kad antstolis neteisėtai realizavo dalį pirma eile išieškotinų D. R. bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančių žemės sklypų atskirai nuo juose esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje BUAB „Naujasodžių valda“ statinių, o taip pat skundžia antstolio patvarkymus, kuriais patvarkyta vykdyti antra eile parduotinų žemės sklypų pardavimą kaip vieną nekilnojamojo turto objektą varžytinėse, kol nėra tinkamai realizuotas pirmąja eile realizuotinas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjamas skundų pagrįstumas iš esmės, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai materialiniu teisiniu aspektu yra galimi ir preliminariai pagrįsti. Tačiau teismo vertinimu pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad išieškotojas AB „Swedbank“ ketina parduoti jam perduotą turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims. Pažymėjo, kad turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktas yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 str.) ir šis aktas pagal CPK 702 str. 1 d. yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, o reikalavimai dėl jo pripažinimo negaliojančiu reiškiami ne CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami ginčo teisenos tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo (nutarties) vykdymas, jeigu jis būtų palankus pareiškėjai, gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl taikyti išimtis iš bendrųjų vykdymo procesą reglamentuojančių taisyklių pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir areštuoti išieškotojui perduotą turtą, kol bus išnagrinėti skundai dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. prašo panaikinti teismo priimtą nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti arba teismo nuožiūra pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones. Skunde nurodė, kad pareiškėja skundžia teismui antstolio patvarkymus dėl antrųjų varžytynių neįvykusiomis, dėl turto perdavimo išieškotojui bei prašo juos naikinti ir vykdomąją bylą nutraukti. Pažymi, kad antstolis priimtus patvarkymus yra įvykdęs – 2015-11-10 perdavė turtą aktu Nr. 0179/12/01078 išieškotojui, o šis jį gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas tenkinus pareiškėjos skundą tik pasunkėtų ir taptų neįmanomu. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo esmę, darytina išvada, kad pateikto skundo patenkinimas kartu nulemtų ir tolimesnių veiksmų perleidimą kitiems tretiesiems asmenims neteisėtumą. Teismui tenkinus pareiškėjos skundą, panaikinus ginčijamus patvarkymus, pripažintina, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti 2015 m. lapkričio 10 d. perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0179/12/01078 perduotą turtui areštą iki tol, kol bus išnagrinėti pareiškėjos skundai.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodama tuo, kad nėra išnagrinėti jos skundai dėl antstolių veiksmų, juos tenkinus gali susiklostyti tokia situacija, kad išieškotojas bus pardavęs jam perduotą turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims ir atgauti turtą bus neįmanoma. Atskirąjame skunde pareiškėja nurodo, kad ji teismui skundžia antstolio patvarkymus dėl antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, dėl turto perdavimo išieškotojui bei prašo juos panaikinti ir vykdomąją bylą nutraukti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad išieškotojas ketina parduoti jam perduotą turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims.
Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantė atskirajame skunde dėsto tik faktines aplinkybes, tačiau iš esmės nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl teismo priimta nutartis laikytina nepagrįsta.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Kaip nustatyta iš Liteko sistemos duomenų, pareiškėjos 2015 m. gruodžio 18 d. skundas dėl R. V. veiksmų, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti antstolio R. V. 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078 VN S-158517, 2) panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078, 3) nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/12/01078 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti. Minėta nutartis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi buvo pakeista, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: atsisakyti priimti pareiškėjos R. P. skundą dalyje dėl antstolio R. V. 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo Nr. 0179/12/01078 VN S-158517 ir 2015 m. lapkričio 11 d. patvarkymo Nr. 0179/12/01078 panaikinimo; atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-754-656/2016). Taigi, pagal atskirąjame skunde nurodytą nutartį pareiškėjos skundui neduota eigos, o prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 nutraukimo atmestas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos skundai dėl antstolio R. V. veiksmų neįsiteisėjusiomis nutartimis yra atmesti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1932-433/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1538-808/2016). Taigi, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad skundai yra preliminariai pagrįsti. Šiuo atveju taip pat nėra duomenų, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo nevykdymui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.