Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-03-04 · Civilinė byla Nr. 2-1932-433/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
2-1932-433/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33996-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1932-433/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33996-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.4.4.11; 3.5.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis R. V., D. R., V. R., BUAB „Naujasodžių valda“ bankroto administratorius UAB „Kitoks sprendimas“, AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. V. veiksmų. Pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolio R. V. 2015-09-01 patvarkymą Nr. 0179/12/01078 S-159162, kuriuo patvarkyta vykdyti varžytines antra eile parduotinų 41 vienetų R. P. ir V. R. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), tinkamai nerealizavus pirma eile išieškotino turto bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/12/01078.

Atsiliepimas

Antstolis R. V. 2015-09-25 patvarkymu Nr. 0179/12/01078-SK atsisakė tenkinti R. P. skundą. Patvarkymą teismo prašė laikyti atsiliepimu į skundą.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 str.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 medžiagos nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-04 nutartį Nr. 1618V/2009 kuria nutarta išieškoti AB „Swedbank“ naudai skolą: 624 261, 70 Lt negrąžintos paskolos, 95 408, 88 Lt nesumokėtų palūkanų, 459, 52 Lt delspinigių, iš viso: 8 720 130, 10 Lt, bei 131 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-01 priėmė nutartį Nr. 2S-407-798/2012, kuria iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl priverstinio išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje aiškiai nurodė, kokia tvarka nekilnojamieji daiktai iš varžytinių turi būti parduodami. Antstolis 2015-06-04 patvarkymu Nr. 0179/12/01078 atnaujino pirmąja eile realizuotinų žemės sklypų realizavimą, 2015-06-26 priėmė patvarkymą dėl pirmąja eile realizuotinų žemės sklypų realizavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. 2015-06-26 surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. 0179/15/00490-1, Nr. 0179/15/00490-2, Nr. 0179/15/00490-3, kuriais įkeisto turto savininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduoti likusieji pirmaja eile parduotini žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, kurio plotas 0,9728 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės skypas, kurio plotas 0,1551 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio plotas 0,6710 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-06-26 pardavus sklypus, antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0179-12/01078-H S-155292 dėl hipotekos pabaigos pardavus turtą, o 2015-06-30 patvarkymu Nr. 0179/12/01078 S-155761 antstolis patvarkė gautas už realizuotus žemės sklypus 870,00 Eur lėšas paskirti vykdymo išlaidoms antstoliui apmokėti. Nepakakus pirma eile įkeisto turto išieškotojo reikalavimams patenkinti, išieškotojui pateikus prašymą nukreipti išieškojimą į antrąja eile parduotiną įkeistą turtą, antstolis areštavo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį įkeistą antrąja eile parduotiną turtą. 2015-07-16 patvarkymu antstolis paskelbė antrąja eile realizuotinų V. R. ir R. P. priklausančių žemės sklypų pirmąsias varžytynes, kurios vyko nuo 2015-07-16, 11:58:12 val., iki 2015-08-17, 11:58:59 val. (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015-08-13 antstolio kontoroje buvo gautas R. P. 2015-08-03 skundas, kuriuo ji skundė 2015-07-16 antstolio patvarkymą Nr. 0179/12/01078-V dėl paskelbtų antrąja eile realizuotinų V. R. ir R. P. priklausančių žemės sklypų pirmųjų varžytynių. Pareiškėja prašė panaikinti minėtą antstolio patvarkymą bei nutraukti vykdomąją bylą. 2015-08-26 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti R. P. 2015-08-03 skundo reikalavimus ir skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2015-08-18 patvarkymu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Išieškotojui buvo pasiūlyta perimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, tačiau išieškotojas perimti turtą atsisakė. Iš skolininko ar įkeisto turto savininkų pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui CPK 704 str. numatyta tvarka antstolis negavo, todėl 2015-09-01 antstolis patvarkymu paskelbė V. R. ir R. P. priklausančio antrąja eile realizuotino įkeisto turto antrąsias varžytynes (Elektroninių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015-09-18 antstolio kontoroje gautas R. P. 2015-09-15 skundas, kuriuo pareiškėja skundžia 2015-09-01 antstolio patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo Nr. 0179/12/01078-V2 ir prašo panaikinti skundžiamą patvarkymą bei vykdomąją bylą nutraukti.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 str. įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 str. įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad dėl vykdymo veiksmų pradėjimo ir vykdymo pagal, anot pareiškėjos, negaliojančią hipotekos teismo nutartį, jau ne kartą yra pasisakyta nagrinėjant ankstesnius pareiškėjos R. P. skundus. Pažymėtina, kad R. P. jau teikė skundą dėl tų pačių aplinkybių, t.y. skundė antstolio atsisakymą nutraukti vykdymo veiksmus tuo pagrindu, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-04 išduota nutartis Nr. 1618V/2009 yra negaliojanti, nes Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartimi Nr. 2S-407-798/2012 buvo pakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37183-868/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-712-803/2015, pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagristas. Tuo pačiu klausimu atmesdamas pareiškėjos R. P. skundą yra pasisakęs ir 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-19143-866/2015 bei 2015-09-21 Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1608-565/2015.

Atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pakartotinai kreiptis į teismą negalima, pareiškėjos argumentai dėl neteisėtai vykdomos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-04 nutarties Nr. 1618V/2009 yra nepagrįsti ir pakartotinai nenagrinėtini (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo proceso vykdymo, antstoliui parduodant įkeistą žemės sklypą, priklausantį fiziniam asmeniui, kartu bankroto administratoriui parduodant tame sklype esantį statinį, R. P. taip pat jau buvo pateikusi skundus, kurie taip pat yra išnagrinėti ir atmesti (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-14045-141/2012; Vilniaus apygardos teismo 2013-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-146-258/2013; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12344-866/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-259-653/2013).

Klausimas dėl vykdomojo dokumento ir paties vykdymo proceso teisėtumo ir turto realizavimo būdo yra išnagrinėtas, visi pareiškėjos skundai paremti šiais motyvais yra atmesti. Konstatuotina, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolis neteisėtai pardavė D. R. priklausančius žemės sklypus atskirai nuo juose esančių BUAB „Naujasodžių valda“ statinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įkeistas turtas (žemės sklypas ir jame esantys statiniai), priklausantis bankrutuojančiai įmonei ir tretiesiems asmenims būtų parduotas kompleksiškai, ir numato galimybę parduoti tokį turtą skolininko (įkaito davėjo) pasiūlytam pirkėjui tuo atveju, jei toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014). Nagrinėjamu atveju žemės sklypai buvo realizuoti kompleksiškai su juose esančiais statiniais (komunikacijomis) tuo pačiu metu ir tam pačiam asmeniui, derinant turto realizavimą su bankroto administratoriumi, todėl, darytina išvada, kad turto realizavimo tvarka nėra pažeista ir atitinka tiek įstatymo reikalavimus, tiek suformuotą skunde cituojamą teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundžia 2015-09-01 antstolio patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo Nr. 0179/12/01078-V. Pareiškėja nurodo, kad antra eile parduotinų 41 vienetų R. P. ir V. R. žemės sklypų pardavimas kaip vieno nekilnojamojo turto objekto yra negalimas kol nėra tinkamai realizuotas pirma eile parduotinas visas turtas. Taip pat nurodo, kad pirma eile esančių nekilnojamųjų daiktų turėjo visiškai pakakti AB „Swedbank“ prievolėms įvykdyti. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nepagrįstai remiasi turto realizavimo metu neaktualiu turto vertinimu. Iš vykdmosios bylos Nr. 0179/12/01078 medžiagos matyti, kad pirmąja eile parduotini žemės sklypai buvo įvertinti nepriklausomo turto vertintojo paskyrus ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (CPK 681 str.) ir parduoti už eksperto nustatytą rinkos vertę. Vadovaujantis CPK 681 str. 4 d., jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto vertė vykdymo proceso metu laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Eksperto nustatyta turto rinkos vertė byloje nėra nuginčyta. Iš vykdmosios bylos Nr. 0179/12/01078 medžiagos matyti, kad visi pirmąja eile parduotini žemės sklypai buvo parduoti laikantis CPK 704 str. numatytų reikalavimų už kainą, atitinkančią įstatymų reikalavimus. 2015-06-26 buvo surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai Nr. 0179/15/00490-1, Nr. 0179/15/00490-2, Nr. 0179/15/00490-3, kuriais įkeisto turto savininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduoti visi likusieji pirmąja eile parduotini žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklypas, kurio plotas 0,9728 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio plotas 0,1551 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio plotas 0,6710 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi po minėtų trijų pirmąja eile realizuotinų žemės sklypų pardavimo vykdomojoje byloje yra parduotas visas pirmąja eile realizuotinas turtas, todėl, darytina išvada, kad antstolis teisėtai vykdė išieškojimą iš antrąja eile parduotino įkeisto turto. Iš vykdmosios bylos Nr. 0179/12/01078 medžiagos matyti, kad neišieškotos skolos likutis šiuo metu yra 737982,07 EUR. Iš vykdmosios bylos Nr. 0179/12/01078 medžiagos matyti, kad išieškotojas, siekdamas užtikrinti proceso teisėtumą, pardavus visus pirmąja eile realizuotinus sklypus, pateikė prašymą iš naujo organizuoti antrąja eile parduotino turto varžytynes.

Pažymėtina, kad teismas nurodydamas antrąja eile parduoti V. R. ir R. P. priklausantį turtą nekonkretizavo jo pardavimo tvarkos. Skelbiant antrąja eile realizuotinų žemės sklypų pardavimą antstolis atsižvelgė į ekspertų pateiktas išvadas dėl šio turto vientisumo. Pirmosios ekspertizės metu ekspertas pateikė išvadą dėl sklypų realizavimo vertinant geriausią jų realizavimo būdą, nurodydamas, kad atsižvelgiant į vertinamą nekilnojamąjį turtą, kuris yra 9,25 ha ploto sklypų masyvas neišvystytoje teritorijoje, kadangi 3,7979 ha ploto teritorijos dalyje numatyta įrengti kvartalinius kelius, apsaugines elektros oro linijų zonas bei viešąsias erdves, t. y. didelė dalis sklypų masyvo skirta kitų sklypų funkcionalumui užtikrinti, visas sklypų masyvas sudaro vientisą nekilnojamojo turto kompleksą ir racionaliausia rinkoje jį būtų realizuoti kaip vieną turtinį vienetą. Pakartotinės ekspertizės metu ekspertas, įvertindamas tų pačių antrąja eile parduotinų žemės sklypų maksimalų ir geriausią panaudojimą, plėtros galimybes bei alternatyvų panaudojimą, nurodė, kad visas ekspertizės objektas sudaro vientisą, nebaigtą plėtoti (vystyti) nekilnojamojo turto objektą ir, kad racionaliausia jį būtų realizuoti rinkoje ne atskirais turtiniais vienetais, o kaip visumą. Labiausiai tikėtini potencialūs pirkėjai gali būti investuotojai – subjektai, kurių tikslas objektą išvystyti pagal geriausią ir maksimalų panaudojimą bei realizuoti rinkoje. Teismas sutinka su antstolio padaryta išvada, kad atsižvelgiant į ekspertų išvadas turtas realizuojamas kartu kaip vienas turtinis kompleksas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, kad turtas turės paklausą rinkoje ir tikėtina bus realizuotas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad antstolis teisėtai, veikdamas pagal įstatymu jam suteiktus įgaliojimus ir jų neviršydamas, siekdamas teismo sprendimo įvykdymo bei tinkamo išieškotojo interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai priėmė 2015-09-01 patvarkymą Nr. 0179/12/01078 S-159162 dėl varžytinių paskelbimo. Taigi, teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimo ar varžytynių organizavimo tvarką, reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl antstolio R. V. 2015-09-01 patvarkymo Nr. 0179/12/01078 S-159162 panaikinimo.

Dėl prašymo nutraukti vykdomąją bylą

Dėl vykdymo veiksmų pradėjimo ir vykdymosios bylos nutraukimo jau buvo ne kartą pasisakyta teismo nagrinėjant ankstesnius R. P. skundus dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pakartotinai kreiptis į teismą negalima, pareiškėjos argumentai dėl neteisėto vykdomosios bylos pradėjo pakartotinai nenagrinėjami (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Tačiau teismas dar kartą pažymi, jog CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Pagal vykdomosios bylos pradėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą hipotekos teisėjo nutartis buvo laikoma vykdomuoju dokumentu, kuris vykdomas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto (Lietuos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmų pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/01078 yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-04 nutartis, kuri įsiteisėjo išnagrinėjus atskirąjį skundą ir priėmus Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartį, kuri iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-04 nutartį. Kreipdamasis dėl skolos išieškojimo išieškotojas yra pateikęs vykdymui abi minėtas nutartis. Visiškai nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog išieškotojas neturėjo teisės pateikti vykdymui 2011-05-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties, kadangi ji nėra įsiteisėjusi, kadangi ji įsiteisėjo išnagrinėjus atskirąją skundą apeliacine tvarka.

Skundo argumentų, tiesiogiai nesusijusių su skundžiamu patvarkymu, teismas nenagrinėja, kaip neturinčių reikšmės ginčo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas