Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Niklita“, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 59–63).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo, bylos nagrinėjimo ribų ir nustatytų bylos aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų dėl netinkamo maitinimo Marijampolės kalėjime.

Pareiškėjo pirminis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl 2023 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 7–10) ir pakartotinai 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 15–17) nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismui pateiktas patikslintas skundas vertintinas kaip savarankiškas skundas, kad teismas sprendžia tik paskutinio patikslinto skundo priėmimo klausimą ir tuo atveju, jei patikslintas skundas priimamas, byla nagrinėjama pagal patikslintame skunde išdėstytas aplinkybės bei suformuluotus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus teismui pateikė vėliausią procesinį dokumentą – skundą (t. 1, b. l. 19–23), šis skundas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi priimtas nagrinėti, todėl ši administracinė byla nagrinėjama pagal šiame skunde išdėstytas aplinkybės bei suformuluotus reikalavimus.

Pareiškėjas G. V. nuo 2021 m. liepos 22 d. atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namuose). Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas su rašytiniais skundais nesikreipė į laisvės atėmimo vietos administraciją, tačiau 2023 m. spalio 11 d. pateikė skundą dėl neturtinės 20 000 Eur žalos priteisimo laisvės atėmimo įstaigoje jam tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. maitinimo.

II. Dėl maitinimo atitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams

Kaip minėta, pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad jam laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Marijampolės kalėjime buvo tiekiamas nevisavertis, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimas, dėl ko kalinimo sąlygos prilygo kankinimams.

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 5 straipsnio 1 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Taigi, sutiktina su pareiškėju, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Tos pačios redakcijos BVK 173 straipsnio 10 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 10 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo (galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), nustatyta, kad maisto energetinės vertės norma nedirbančiam asmeniui per parą yra 2298 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai), o dirbančiam – 3301 kcal. Remiantis šiomis nustatytomis fiziologinėmis mitybos normomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo (toliau – ir Maitinimo normos) (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė paros maitinimo išlaidų normas: vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 papunktis); vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 papunktis); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas). Šių teisės aktų nuostatos turėjo būti taikomos ir ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 punktas); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 punktas). Taigi, laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., taikytinos šių teisės aktų nuostatos.

Viso ginčo laikotarpiu, aukščiau nurodytuose teises aktuose nustatyti reikalavimai detalizuoti: 1) Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 16 punktą kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus, šių Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energetinė vertė; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintuose valgiaraščiuose, kuriuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais), cheminė sudėtis.

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste spręstina, ar pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl to, kad nedirbantiems asmenims maitinimui skiriama nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, o dirbančio asmens – nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur, t. y. tiek, kiek nustatyta Maitinimo normose, o tai akivaizdžiai per maža suma tinkamam maitinimui užtikrinti, dėl ko maitinimas nekokybiškas ir nepakankamas.

Iš byloje esančių 2019 m. birželio 14 d. Maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27/10-61, 2022 m. birželio 14 d. Maitinimo paslaugos teikimo Marijampolės pataisos namuose viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, kuriomis iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Niklita“ įsigyta Marijampolės kalėjime esančių nuteistųjų maitinimo paslauga, taip pat iš prie sutarties esančių priedų – Maitinimo paslaugų įkainiai (2 priedas), matyti įkainių, skirtų vieno asmens maitinimui per parą, pokyčiai: 2018 m. dirbančiam asmeniui skirta 1,82 Eur, nedirbančiam – 1,82 Eur; 2019 m. dirbančiam vyrui skirta 3,30 Eur, nedirbančiam – 3,30 Eur; 2022 m. dirbančiam vyrui skirta 3,79 Eur, nedirbančiam – 2,90 Eur (t. 2, b. l. 24–44, 144).

Šių įrodymų pagrindu teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, jog vieno asmens maitinimui skiriama suma nesiekia dviejų eurų, nes, kaip matyti, nuo 2022 m. ši suma yra beveik dvigubai didesnė nei nustatyta Maitinimo normose, taigi realiai valdžios institucijos užtikrino, kad nuteistųjų maitinimui būtų skirtos didesnės lėšos nei nustatyta teisės aktuose.

Sutiktina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63, bei 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 1/3D-2994 (t. 2, b. l. 68–99) rekomenduota persvarstyti maitinimo įkainius, padidinti mitybos normas ir maistinę vertę, tačiau: pirma, nurodyta ataskaita ir raštas nėra aktualūs nagrinėjamo ginčo kontekste; antra, nuo nurodyto laikotarpio iki ginčo laikotarpio pradžios praėjo daugiau nei ketveri metai, buvo beveik dvigubai padidinti įkainiai, taip pat keisti valgiaraščiai. Šios aplinkybės pripažintos ir 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2022/1-990, kurioje rekomenduota Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei panaikinti realios teisinės galios neturintį teisės aktą – Maitinimo normas (t. 2, b. l. 99–107), kas, beje, ir buvo padaryta, Maitinimo normos nuo 2023 m. sausio 1 d. neteko galios.

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63 bei 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 1/3D-2994 nepatvirtina, kad pareiškėjas maitinamas netinkamai.

Taigi, pareiškėjo argumentas dėl nepakankamo finansavimo maitinimui atmestinas kaip neįrodytas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tiekiamo maisto kokybe, teismas pažymi šiuos aspektus.

Aptartieji įrodymai leidžia spręsti, kad tokios apimties, dažnumo ir neplaniniai tikrinimai buvo veiksmingos valdžios institucijos pastangos užtikrinti tinkamą nuteistųjų maitinimą. Šie įrodymai paneigia deklaratyvius pareiškėjo tvirtinimus, kad tikrinimai buvo iš anksto suderinti ir neveiksmingi. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl Marijampolės kalėjimo administracijos neveiklumo atmestini kaip nepagrįsti.

Aptartame kontekste teismas pripažįsta įrodytu, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Marijampolės kalėjimo (iki reorganizacijos ir Marijampolės pataisos namuose) administracija neužtikrino, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui būtų patiektas teisės aktų reikalavimus atitinkantis maitinimas pagal jo kiekį ir kokybę. Dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl dėl šio fakto konstatuotinas pažeidimas.

Likusioje dalyje pareiškėjo argumentai, kad maitinimas buvo neužtikrinamas visą ginčo laikotarpį, atmestini kaip neįrodyti. Vien pareiškėjo subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

III. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti ir jos priteisimo

Kaip minėta, teismas sprendė esant pagrindą pripažinti, kad dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui tiekto maitinimo, ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl spręstina dėl neturtinės žalos priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246– 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Teismo sprendimo II dalyje aptartieji įrodymai leidžia teismui pripažinti įrodytu, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija, 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui neužtikrindama teisės aktų reikalavimus atitinkančio maitinimo, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) 92 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas atitiktų rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti administracijos veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, nes valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes, vykdydami jiems priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Aptartame kontekste teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju dėl neužtikrinto tinkamo maitinimo 2023 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjas galėjo patirti didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos šioje dalyje būtų užtikrintos pagal teisės aktų reikalavimus.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pažymi, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes; jis dėl netinkamo maitinimo patirtų išgyvenimų nesikreipė psichologo pagalbos ar į kitus specialistus dėl sveikatos sutrikimų; pareiškėjas raštu nesikreipė su prašymais į laisvės atėmimo vietos įstaigą dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo, nenurodė jai dėl to patiriantis kokius nors nepatogumus; visa tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie dideli; byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis, pažeidimas trumpalaikis ir vienmomentiškas. Vertinant laisvės atėmimo vietos administracijos veiksmus dėl tinkamo maitinimo užtikrinimo, pažymėtina ir tai, kad: netinkamas maitinimo faktas užfiksuotas pačios administracijos pastangomis; kad per ilgą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., užfiksuotas tik vienintelis atvejis, kai pareiškėjui buvo patiektas netinkamas maitinimas, nors tikrinimai buvo atliekami įvairių pareigūnų po keletą kartų per mėnesį; kad 2023 m. rugsėjo 14 d. nustatytas pažeidimas nebuvo didelės apimties, nes bulvių košė patiekta vos 5°C vėsesnė, o daviniuose trūko 54,1 g maisto (nedirbančiam) ir 76 g (dirbančiam). Tai leidžia spręsti, kad nustatytas pažeidimas padarytas dėl valdžios institucijos neatsargumo, iš esmės dėl nepakankamos kontrolės, pažeidimas nedidelis ir vienkartinis.

Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės valdžios institucijai neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už nustatytą jo teisių pažeidimą.

Taigi, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors pareiškėjas nurodo, kad jis dėl netinkamo maitinimo neteko daug svorio, tačiau teismas sprendžia, kad pareiškėjas šios aplinkybės neįrodė. Sutiktina, kad pareiškėjo asmens bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 19 d. jo svoris – 81 kg, o 2023 m. spalio 26 d. – 76,2 kg, tačiau vien šis faktas nepakankamas pripažinti, kad svoris netektas būtent Marijampolės kalėjime ir dėl netinkamo maitinimo. Iš asmens duomenų bylos matyti, kad pareiškėjas į Marijampolės laisvės atėmimo įstaigą atvyko 2021 m. liepos 22 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir iki 2022 m. birželio 9 d. sistemingai buvo ten etapuojamas (t. 2, b. l. 45), tad svorio praradimą galėjo įtakoti įvairios aplinkybės, nebūtinai susijusios su maitinimo kokybe, juolab su vienkartiniu nustatytu faktu. Be to, teismo vertinimu, 4,8 kg praradimas per didesnį nei dviejų metų laikotarpį, nevertintinas kaip kritinis. Aplinkybę, kad nestebimas pareiškėjo raumenų sunykimas, kūno alinimo požymiai, nuovargis, mieguistumas ar apatija dėl prasto maitinimo patvirtina ir 2023 m. gruodžio 15 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 954 (t. 2, b. l. 48). Tai, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo nepatyrė didelių išgyvenimų patvirtina ir Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. RV-20-9668 (t. 2, b. l. 46–47), nes pareiškėjas ginčo laikotarpiu į medikus dėl skunde išdėstytų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjo atsikirtimai (t. 2, b. l. 120–121), kad lankėsi pas psichologus tik patvirtina, kad pareiškėjas į psichologus kreipėsi dėl problemų, nesusijusių su maisto kokybe.

Prie skundo pateikti išrašai iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 28–49) patvirtina, kad pareiškėjas medikų buvo konsultuotas dėl įvairių fizinių negalavimų, tokių kaip rankų, pirštų, nugaros skausmai, pėdų niežėjimas, kurie nėra susiję su ginčo dalyku.

Nors pareiškėjas tvirtina žodžiu reiškęs pastabas dėl maitinimo, maitinimo klausimai buvo keliami 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. spalio 6 d. Kolektyvų tarybos posėdžiuose, ką patvirtina pareiškėjo pateikti protokolai (t. 2, b. l. 122–124), savaime nepatvirtina, kad minėti nusiskundimai buvo pagrįsti. Sprendimo II dalyje teismo aptarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo pagal vartotojų skundus aktai patvirtina, kad nė vienas vartotojo skundas nebuvo pripažintas pagrįstu. Priešingai, minėti Kolektyvų tarybos posėdžių protokolai patvirtina tai, kad įstaigos administracija įdėmiai reaguoja į nuteistųjų pastabas, deda pastangas spręsti kylančias problemas.

Taigi spręstina, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vien pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas satisfakcija dėl nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo.

Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir pareiškėjo skunde išreikštą reikalavimą kaip precedentu remtis 2023 m. birželio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 suformuotu teisės normų aiškinimu.

Sutiktina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Aptartame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomoje byloje buvo keliamas klausimas dėl reikalavimų, susijusių su veganišku maitinimu, t. y., kai asmuo tam tikrą laiką buvo maitinamas visiškai ne pagal jam sudarytą valgiaraštį, taigi pagal valdžios institucijos veiksmus, pažeidimo pobūdį, laikotarpį, nurodytoje byloje buvo konstatuotas visai kitokios apimties pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje ir minimoje byloje nustatytos bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo į pareiškėjo nurodytą administracinę bylą atsižvelgti ir priteisti neturtinę žalą pinigais.

Taigi, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo G. V. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

Likusioje dalyje pareiškėjo G. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.