- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-302-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00083-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- A. Č., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-302-425/2019.
Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00083-2019-6.
2019 m. kovo 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties dėl ieškinio priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-1153-956/2019 pagal ieškovės V. Č. ieškinį dėl turto padalijimo ir priverstinės hipotekos panaikinimo atsakovams A. Č., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam asmeniui antstoliui S. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) padalinti jai ir A. Č. priklausančią grūdų saugyklą lygiomis dalimis; 2) panaikinti ½ dalies grūdų saugyklos priverstinę hipoteką, nustatytą 2015 m. lapkričio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu arba panaikinti grūdų saugyklos priverstinę hipoteką, nustatytą 2015 m. lapkričio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota iki 2019 m. sausio 25 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. 2019 m. sausio 28 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškinys papildytas dar dviem reikalavimais: 1) padalinti veršidę; 2) panaikinti veršidės priverstinę hipoteką, nustatytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pateikė teismui tiek ieškinį, tiek pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, laikė, kad ieškovė yra pateikusi vientisą procesinį dokumentą – ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. Č. ieškinio reikalavimus dėl grūdų saugyklos arba ½ dalies grūdų saugyklos priverstinės hipotekos, nustatytos 2015 m. lapkričio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei veršidės priverstinės hipotekos, nustatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu, panaikinimo.
5. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė priimti ieškovės V. Č. ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo, pasiūlė ieškovei pakeisti atsakoves į tinkamus proceso dalyvius, o taip pat grąžino dalį sumokėto žyminio mokesčio.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškinio turinio yra pagrindas daryti išvadą, kad byloje keliamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų, kuriais ieškovės ir atsakovo A. Č. turtui nustatyta priverstinė hipoteka. Tokio pobūdžio ginčas yra kilęs iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, kurių atsiradimo pagrindas yra administraciniai aktai. Tai atitinka ginčo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sampratą ir požymius, todėl šis ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylas dėl teismo sprendimu nustatytos priverstinės hipotekos panaikinimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, o bylas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos priverstinės hipotekos panaikinimo nagrinėja administraciniai teismai, dėl ko ieškovė turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus ABTĮ nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimus dėl priverstinės hipotekos panaikinimo ir grąžinti ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
9. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis yra nepagrįsta, nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl teismingumo nėra precedentas nagrinėjamam ginčui, kadangi faktinės bylų aplinkybės skiriasi. Aptariamoje byloje buvo pareikštas vienintelis reikalavimas dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, o šiuo atveju yra pareikšti reikalavimai ir dėl turto padalijimo, dėl ko kilęs ginčas yra mišrus bei kuriame vyrauja civilinis teisinis elementas, kadangi pareikšto ieškinio esminiai reikalavimai yra susiję su ieškovės nuosavybės teisės įgyvendinimas bei sutuoktinių turto ir prievolių padalijimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tiek turto padalijimo klausimas, tiek nuosavybės gynimo klausimai yra sprendžiami išimtinai civilinio proceso tvarka, privačios nuosavybės teisių gynimo, turto tarp sutuoktinių padalijimo, jų prievolių vykdymo iš bendro turto ABTĮ nereguliuoja, dėl ko atitinkamai, klausimas, iš kokio turto galima vykdyti priverstinį mokestinių prievolių išieškojimą, šiuo atveju nepriskirtinas viešojo administravimo srities ginčams.
10. Apeliantė akcentuoja ir tai, kad ginčas teisingai gali būti išnagrinėtas ir civilinio proceso tikslai pasiekti tik reikalavimus nagrinėjant kartu, kadangi atskirai kiekvienas iš reikalavimų praranda savo prasmę. Tokį vertinimą papildomai pagrindžia ir šiuo klausimu formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
11. Be to, nagrinėjamam ginčui turi būti pritaikyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi byloje Nr. T-115/2017 suformuota bylų rūšinio teismingumo nustatymo taisyklė, pagal kurią sprendžiant ginčą dėl priverstinės hipotekos apimties susiaurinimo, kai turi būti ginama priverstinai įkeisto turto savininko (ne skolininko) teisė, nepaisant to, kad priverstinė hipoteka nustatyta administraciniu aktu siekiant išieškoti mokesčius, ieškovei neginčijant priverstinės hipotekos nustatymo pagristumo, ginčas nelaikytinas mokestiniu (administraciniu) ginču. Kai tarp šalių iš esmės yra susiklostę daiktiniai, prievoliniai, kiti civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, atitinkamai kai ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, jis turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir atsisakytų priimti ieškinio reikalavimų priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų, susijusių su priverstinės hipotekos panaikinimu, nutaręs, jog šie yra nagrinėtini administraciniame teisme pagal ABTĮ nuostatas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas išvadas bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškinio reikalavimai dėl priverstinės hipotekos panaikinimo yra savarankiški ir turi būti nagrinėjami ne šioje civilinėje byloje kartu, o atskirai administraciniame teisme.
15. Iš ieškovės teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio akivaizdžiai matyti, kad ji ginčija ne administracinių aktų, kuriais nustatyta priverstinė hipoteka, teisėtumą ir pagrįstumą, o siekia hipotekos apimties pakeitimo tiek, kiek tai pažeidžia jos interesus, susijusius su nuosavybės teisės įgyvendinimu, t.y. ieškovė tvirtina, kad jos turto daliai priverstinė hipoteka neturėtų būti taikoma, kadangi ji nėra skolininkė, o sutuoktinis informaciją, susijusių su ūkio finansinėmis problemomis bei vykdomais išieškojimais slėpė. Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju vyrauja civilinis teisinis santykis, kadangi pareikšto ieškinio tikslas yra ieškovės nuosavybės dalies nustatymas bei nuosavybės teisės apsauga. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, kad šiuo atveju visi ieškovės reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
16. Pirmiau išdėstytą vertinimą papildomai pagrindžia ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagal kurią tuo atveju, kai nėra ginčijamas priverstinės hipotekos taikymo pagrįstumas, nagrinėjamas ginčas negali būti laikomas mokestiniu ginču tarp mokesčių mokėtojo ir administratoriaus. Be to, kai tarp ginčo šalių yra susiklostę daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis byloje Nr. T-115/2017; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-127-330/2019; Nr. e2A-476- 464/2018 ir kt.).
17. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl priverstinės hipotekos panaikinimo yra savarankiški reikalavimai dėl administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog ginčas dėl jų turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir tuo pagrindu atsisakė priimti nagrinėti ieškovės reikalavimus dėl priverstinės hipotekos panaikinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl ieškinio reikalavimų dėl priverstinės hipotekos panaikinimo priėmimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl priverstinės hipotekos panaikinimo bei nutarta ieškovei grąžinti nurodytą žyminio mokesčio sumą, panaikinti ir ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui