Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-63-278/2012

Teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01424-2011-8

2012 m. sausio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau - AB) DNB bankas apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2331-400/2011 pagal V.M. ir A.M. prašymą dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2008 ir kt.). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 str.). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr.3K-P-186/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad AB DNB bankas bei sutuoktiniai A. M. ir V. M. 2007-05-04 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1200-2007-16332, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, iki 2012-04-30, buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms (b. l. 17-25). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų A. M. ir V. M. santuoką patvirtino ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje be kitų klausimų buvo patvirtintos ir pareiškėjų turtines teisės ir pareigos (b.l. 173-176). Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių 9-16 punktais išsprendė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pasidalijimo klausimus bei AB DNB bankas suteikto kredito grąžinimą. 13 punktu nustatyta, jog kreditą pagal 2007-05-04 kreditavimo sutartį iki 2012-04-30 baigia mokėti V.M. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. M. ir V. M. kreditoriui buvo išsiųstas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo ir atsiliepime į ieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose tretysis asmuo nurodė, jog nesutinka, kad nuo prievolių vykdymo pagal kreditavimo sutartį būtų atleista bendraskolė A. M., t.y., nesutiko, jog būtų keičiamos kreditavimo sutarties sąlygos. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2011-11-02 teismo posėdyje sutuoktiniams teismui pateikus prašymą nutraukti civilinę bylą ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, prašymo bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartis kreditoriams nebuvo pateikta, todėl kreditorius negalėjo konkrečiai dėl šios sutarties išreikšti savo pozicijos (b.l. 162-172).

Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sutuoktinių sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Iš bylos duomenų matyti, pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo patvirtinta, teismui pilnai neišsiaiškinus ar su jos sąlygomis kreditoriai yra susipažinę, ar sutarties sąlygos dėl prievolių kreditoriams buvo suderintos su kreditorių teisėtais interesais, taip pat nenustačius faktų, reikšmingų svarstant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pagal sutarties sąlygas atitikties kreditorių interesams ir kt.. Pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, net ir kreditoriams nepateikus sutikimo ar prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, privalėjo įsitikinti ar sutarties sąlygos dėl pareiškėjų prievolių kreditoriams, neprieštarauja teisėtiems kreditorių interesams, tačiau to nepadarė. Be to, kaip nurodyta aukščiau dėl kreditavimo sutarties vykdymo AB DNB bankas savo poziciją dėl sutuoktiniams suteiktos paskolos grąžinimo buvo išsakęs teiktuose procesiniuose dokumentuose, atsiliepiant į ieškinį.

Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visus sutartinius įsipareigojimus pagal pareiškėjų ir AB DNB bankas sudarytą kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo prisiėmė V. M., nors sutuoktinių prievolė kreditoriui yra solidari ir skolininkai negali patys tarpusavio susitarimu be kreditoriaus sutikimo pakeisti šią solidarią prievolę į asmeninę vieno iš skolininkų prievolę (b.l. 12, CK 3.88 str. 1 d. 1 p. 6.116 str. 1 d., 3 d.). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patvirtinus A. M. ir V. M. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo patvirtintas sutuoktinių, kaip skolininkų susitarimas, kuriuo pareiškėjai pakeitė prievolės prieš kreditorių AB DNB bankas pobūdį ir skolininką, nesant kreditoriaus sutikimui, tuo pažeidžiant Civilinio kodekso 6.116 straipsnio nuostatas.

Kolegija pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Pagal CK 3.66 str. 1 d., santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo, paskolų grąžinimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 str. nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Kolegija konstatuoja, kad sprendime teisingai neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl paminėto, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.