Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A ir M. Š. gyvenamojo namo) laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A ir R. N. gyvenamojo namo) laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A ir J. Š. gyvenamojo namo) laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir D. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. U. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas D. U. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 21 d. ir suėmime nuo 2018 m. sausio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.

A. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. U. A. Š. naudai priteista 1220 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. U. A. Š. naudai priteista 2395,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

E. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. U. E. Š. naudai priteista 1068,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. U. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 28 d., apie 18.15 val., įsikibdamas į dujų vamzdį, užlipo į V. R. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), antro aukšto balkoną ir pastumdamas pravirą jo langą įsibrovė į šio namo vidų, kur netikėtai sutikęs tame name taip pat gyvenančią V. R. močiutę L. I., (duomenys neskelbtini), liepė šiai išjungti kambaryje degusią šviesą ir eiti į kitą kambarį, kuriame buvo tamsu, bei ją paėmęs už rankos nuvedė į šį kambarį ir liepė ten sėdėti, taip L. I. sukūrė bauginančią, nesaugią situaciją, dėl to ši patyrė išgąstį, po to, pasišviesdamas žibintuvėliu, namo viduje ieškojo grobtinų daiktų, t. y. tokiu plėšimo būdu pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes apie 18.30 val. į namus grįžo V. R. ir jis, išgirdęs atidaromų durų garsą, nepagrobęs jokio turto, iš šio namo pabėgo per tą patį atidarą balkono langą.

2. Be to, D. U. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 10 d., vakare, iki 18.30 min, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per neužrakintą A ir M. Š. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūsio langą, įsibrovė į šio namo vidų, iš kur pagrobė pastarųjų turtą: du auksinius vestuvinius žiedus už 400 eurų, sidabrinius auskarus už 30 eurų, auksinę grandinėlę už 150 eurų, sidabrinius auskarus su geltonais Svarovskio kristalais už 50 eurų, gelsvo metalo lapo formos pakabuką už 50 eurų, auksinius auskarus su spalvotomis akutėmis už 40 eurų, 7 g auksinių karūnėlių laužo už 266 eurus, balto metalo grandinėlę su lapelio formos pakabuku už 5 eurus, balto metalo kaklo vėrinį už 5 eurus, balto metalo grandinėlę už 5 eurus, geltono metalo, grojančią pudrinę už 500 eurų, kompiuterio pelę „Apple Magic Mouse 2 SN: CC273620040j2XFAA6“ su dėžute už 88 eurus, 1 l talpos butelį 70 % stiprumo degtinės už 20 eurų, 0,7 l talpos brendžio butelį už 35 eurus, 0,5 l talpos butelį „Stakliškių midus“ už 7 eurus, lenktinį peilį už 15 eurų bei pinigus, sumoje 320 eurų, iš viso pagrobė A ir M. Š. turto už 1986 eurus.

3. Be to, D. U. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 12 d., laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 18.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, akmeniu išdauždamas A ir R. N. su gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), sujungto garažo lango stiklą, per šį langą įsibrovė į šio gyvenamojo namo vidų, iš kur pagrobė A ir R. N. pinigus 600 eurų.

4. Be to, D. U. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 16 d., galimai apie 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, grobimo tikslu bandydamas patekti į A ir J. Š. gyvenamąjį namą, adresu: (duomenys neskelbtini), spardydamas kojomis terasos duris, sugadino šių durų užrakto mechanizmą bei įskėlė plastiką, tuo padarydamas 649,48 euro turtinę žalą, o nepavykus šių durų atidaryti, akmeniu išdauždamas katilinės lango stiklą ir sugadindamas jo rėmą už 325,53 euro, krentant šiam akmeniui pataikius į kieto kuro katilą ir ant plytelėmis išklotų grindų, sugadino šio kuro katilo korpusą ir termometrą už 130 eurų bei sudaužė 4 vnt. grindų plytelių už 80 eurų, o krentant jo išdaužto lango stiklo šukėms, jomis sugadino tame name taip pat gyvenančio E. Š. guminę valtį už 300 eurų, po ko, per šį išdaužtą langą įlipdamas į katilinės vidų, užlipęs ant medinės palangės ir vandens kriauklės, sugadino šią palangę už 50 eurų ir vandens kriauklės apdailą, t. y. 8 vnt. apdailos plytelių už 150 eurų bei po langu buvusį molinį vazoną už 30 eurų, tokiu būdu įsibrovęs į minėto gyvenamojo namo vidų, iš jo pagrobė A ir J. Š. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę už 359 eurus, auksinį pakabuką už 100 eurų, auksinius auskarus už 100 eurų ir sidabrinį auskarą už 50 eurų, taip pat pagrobė E. Š. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“ už 15 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia Z1 Compact“ už 80 eurų, mobilaus ryšio telefoną „iPhone 5S“ už 150 eurų, mobilaus ryšio telefoną „iPhone 4S“ už 40 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Alpha“ už 50 eurų ir mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia Z5 Compact“ už 618,22 euro, tuo pačiu metu sudaužė A ir J. Š. planšetinio kompiuterio „Lenovo“ ekraną už 130 eurų, iš viso sugadino A ir J. Š. priklausančio turto už 1545,01 euro ir pagrobė jų turto už 609 eurus bei sugadino E. Š. priklausančio turto už 300 eurų ir pagrobė jo turto už 953,22 euro.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. U. prašo bausmę sušvelninti, panaikinant Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį ir priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 180 straipsnio 2 dalies (perkvalifikuoti veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį), išspręsti žalos klausimus.

5.1. Pažymi, kad buvo atliktas netinkamas įrodymų tyrimas ir vertinimas, dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK ir priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis tik nepašalintomis prielaidomis. Apelianto įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, o jo kaltė dėl BK 180 straipsnio 2 dalies pagrįsta niekuo neįrodytais faktais. D. U. teigia, kad visiškai sutinka, jog padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, bet nesutinka su prokuroro ir teismo nuomone dėl vienos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Mano, kad teismas neištyrė įrodymų tiesiogiai ir tinkamai. Veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota netinkamai, kadangi jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, byloje nėra. Apelianto teigimu, nuo pat pirmos apklausos jis nekeitė parodymų ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad į namą įėjo su tikslu vogti, nežinodamas, kad viduje yra asmenų, tikslo apiplėšti neturėjo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė jo duotais parodymais, o tai turėjo įtakos apkaltinamojo nuosprendžio teisingumui. Nuteistasis nurodo, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio yra neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota jo kaltė ir kokius jo veiksmus teismas vertino kaip nusikalstamus.

5.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi priteista turtinė žala yra neteisinga, nes dalis turto nukentėjusiesiems grąžinta, be to, pastebi, kad paskirta bausmė neatitinka teismų praktikos.

6. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo D. U. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nuteistojo D. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 180 straipsnio 2 dalį

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8.1. Sprendžiant iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, skunde išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, apeliantas neginčija, nesutinka tik su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

8.2. Nors BK 178 ir 180 straipsniuose numatytos vagystės ir plėšimo nusikaltimų sudėtys turi daug bendrų požymių (šias nusikalstamas veikas sieja tai, kad darant jas svetimas turtas yra pagrobiamas, t. y. neteisėtai ir neatlygintinai užvaldomas), tačiau esminis jų atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas, t. y. kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (Kasacinė byla Nr. 2K-488/2011). Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šioje dalyje nurodyti alternatyvieji plėšimą kvalifikuojantys požymiai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą.

8.3. Remiantis teismų praktika, grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. U. yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji L. I. yra garbaus amžiaus (duomenys neskelbtini), todėl nuteistajam esant žymiai fiziškai stipresniam už nukentėjusiąją, įsibrovus į namo vidų, liepus išjungti šviesą ir tamsoje eiti į kitą tamsų kambarį ir ten sėdėti, nuteistasis D. U. sukūrė situaciją, kuri nukentėjusiajai kėlė saugumo trūkumą, buvo bauginanti, kelianti nerimą. Be to, byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. U. įsibrovė į V. R. gyvenamojo namo vidų, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes į namus grįžo V. R. ir D. U. pabėgo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai aptariamą nuteistojo D. U. padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti šią apelianto padarytą nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.

8.4. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK nuostatų, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl D. U. kaltės šiam padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnyje 2 dalyje (1 nusikalstama veika), 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tai visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant D. U. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, dėl to, keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos

9. Apeliantas D. U. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl civilinių ieškinių pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinių ieškinių klausimas išspręstas teisingai. Skunde apeliantas pagrįstai teigia, kad dalis daiktų yra grąžinti nukentėjusiesiems (turto savininkams), tačiau jis (apeliantas) neteisus nurodydamas, jog civiliniai ieškiniai priteisti kartu ir už grąžintus daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala susideda ne tik iš apelianto pavogtų daiktų vertės, bet ir iš vagystės metu sugadintų daiktų remonto, atkūrimo arba pakeitimo naujais daiktais vertės, todėl šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, civiliniai ieškiniai yra pareikšti ne tik už pavogtus, bet ir sugadintus daiktus, D. U. patenkant į nukentėjusiųjų namus.

9.1. Šioje baudžiamojoje byloje D. U. A. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2395,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 84), E. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1068,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 112), A. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1220 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 136). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys (1 t., b. l. 156, 2 t. b. l. 178) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo grąžinti šie daiktai: 30 Eur vertės balto metalo pailgi auskarai, 2 vnt., 400 Eur vertės vestuviniai žiedai, 2 vnt., 40 Eur vertės geltono metalo auskarai spalvotomis akutėmis, 2 vnt., 266 Eur vertės geltono metalo karūnėlių laužas, 5 Eur vertės balto metalo grandinėlė, 5 Eur vertės balto metalo grandinėlė su lapo formos pakabuku, 5 Eur vertės balto metalo kaklo vėrinys, 15 Eur vertės atlenkiamas (lenktinis) peiliukas. Grąžintų daiktų vertė – 766 Eur. Nukentėjusiajam A. Š. (2 t., b. l. 177) buvo grąžinti šie daiktai: 290,79 Eur vertės geltono metalo grandinėlė (grandinėlę pasiėmė kaip aukso laužą), 100 Eur vertės geltono metalo auskarai, 2 vnt., 100 Eur. vertės geltono metalo pakabukas. Grąžintų daiktų vertė – 490,79 Eur. Nukentėjusiajam E. Š. (2 t., b. l. 176) buvo grąžinti šie daiktai: 40 Eur vertės IPhone 4 S, 15 Eur vertės NOKIA 620, 150 Eur vertės IPhone 5 S, 50 Eur vertės Samsung SM-G850F, 80 Eur vertės Sony XPERIA. Grąžintų daiktų vertė – 335 Eur. Pažymėtina, kad reiškiant civilinius ieškinius, juose nebuvo detalizuota, jog dėl grąžintų daiktų civiliniai ieškiniai nereiškiami, o paskaičiuota turtinė žala susideda ir už neatgautus arba sugadintus daiktus.

9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, priteisdamas iš D. U. turtinę žalą, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiesiems dalis pagrobtų daiktų buvo grąžinta, įvertino, kad dalis daiktų buvo sugadinta, todėl spręsdamas nukentėjusiems priteistinos turtinės žalos dydį atsižvelgė ir į sugadintų daiktų atkūrimo vertę. D. U. įsibraunant į namą buvo sugadinta E. Š. priklausanti valtis, kurios vertė 300 Eur, o nukentėjusiajam grąžinti du mobiliojo ryšio telefonai buvo sugadinti, todėl dėl mobiliojo ryšio telefono „iPhone 5 S“ nukentėjusiajam padaryta 100 Eur žala, dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung alpha“ – 50 Eur žala. D. U. vagystės metu įsibraunant į A. Š. namą sugadintas turtas ir padaryta žala: nepataisomai sugadintas katilinės plastiko rėmas, kurio vertė 325,53 Eur, nepataisomai sugadintas terasos durų rėmas, dėl to reikalinga įstatyti naujas duris, kurių vertė 649,48 Eur, lango ir terasos durų permontavimo darbai įkainoti 250 Eur, angokraščių atstatymas 310 Eur, sulaužyta medinė katilinės lango palangė, kurios vertė 50 Eur, sudaužytos 4 grindų plytelės, padaryta žala 80 Eur, sugadinta šalia lango, pro kurį buvo patekta į katilinės patalpas, kriauklės apdaila, t. y. nukrito ir sudužo 8 apdailos plytelės, žala 150 Eur, sulankstytas kietojo kuro pečiaus korpusas, pažeistas pečiaus termometras, dėl pečiaus tiesinimo ir termometro pakeitimo padaryta 130 Eur žala, pažeistas planšetinio kompiuterio „Lenovo“, kurio vertė 330 Eur, ekranas, remonto darbai – 130 Eur, įskeltas 30 Eur vertės vazono, buvusio katilinėje, kampas. Taigi, civiliniuose ieškiniuose nurodoma turtinė žala dėl pavogtų ir sugadintų daiktų yra teisinga. Esant šioms aplinkybėms, Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis nekeičiamas, nes apylinkės teismas tinkamai išsprendė civilinius ieškinius – priteistinos nukentėjusiesiems A. Š., A. Š. ir E. Š. turtinės žalos dydžio klausimą.

Dėl bausmės

10. Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu arba laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 6 metų, BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. U. bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

10.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. U. pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). D. U. minėtas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, būdamas 5 kartus teistas, vieną kartą teistas ir užsienyje. Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas apeliantas padarė nepraėjus metams nuo paleidimo iš Vilniaus pataisos namų, baustas administracine tvarka, yra niekur nedirbantis. Nuteistojo D. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. U. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. U. ir jo padarytų veikų pavojingumą didina ir tai, kad jis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas dėl nusikalstamų veikų padarymo nuosavybei. Nors apeliantas teigia, kad įvertinus jo prisipažinimą, bendradarbiavimą teisme, siekiant atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, nuoširdų gailėjimąsi, tai, jog byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. U. bausmes į paminėtas aplinkybes atsižvelgė. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtoms aplinkybėms prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis pripažįsta savo kaltę, labai gailisi, serga alkoholizmo liga, dėl kurios ir padarė nusikalstamas veikas, yra dar labai jaunas (32 metai) ir nori pasikeisti, o kalinimo įstaiga jam nepadės, nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą D. U. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, D. U. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. U. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

10.3. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistajam D. U., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. U. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jas švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.