Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

dalyvaujant Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 7 dalį, 454 straipsnio 8 dalį, 454 straipsnio 5 dalį, 425 straipsnio 1 dalį, 450 straipsnio 6 dalį buvo nubaustas 2000 Eur bauda už tai, kad 2022 m. spalio 7 d. 11.50 val., (duomenys neskelbtini) krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, organizuodamas bendrovės veiklos procesus, būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą bendrovėje, padarė administracinius nusižengimus, nes vežė birų krovinį (maltą asfaltbetonį) jo neuždengęs ir neužtikrino, kad krovininėje transporto priemonėje būtų įrengtas ir naudojamas krovinį galintis uždengti tentas ar kitos dengimo priemonės, neleidžiančios biriam kroviniui byrėti ant važiuojamosios dalies. Krovinys buvo pakrautas su kaupu, aiškiai matomas virš šoninių ir galinio krovininės transporto priemonės bortų. Be to, 2022 m. spalio 7 d. iki 11:50 val. vairavo krovininę transporto priemonę nenaudodamas įrengto analoginio tachografo nuo tiksliai nenustatyto laiko tą dieną, kai pradėjo dirbti prie krovininės transporto priemonės ir vairuoti, neįdedamas į tachografą nustatyta tvarka užpildyto tachografo registracijos lapo. Be to, nepateikė privalomų pateikti registracijos lapų arba ranka darytų įrašų apie savo veiklos laikotarpius už einamąją dieną ir ankstesnes 28 dienas, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 00:00 val. iki 2022 m. spalio 7 d. 11:50 val., nepateikė jokių kitų dokumentų, patvirtinančių savo veiklą minėtu laikotarpiu. Taip pat nepateikė savo vardu turimos, galiojančios iki 2026 m. spalio 9 d., vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, vežė krovinį už atlygį, pagal važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), surašytą 2022 m. spalio 7 d. -10-07 (siuntėjas AB (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini), o vežėjas UAB (duomenys neskelbtini)). Pagal tikrinimo metu pateiktą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021 m. kovo 24 d. nustatyta, kad vairuotojas įgijo teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones 2011 m. vasario 10 d. ir vairuotojo pažymėjime nėra atžymos apie turimą profesinę kvalifikaciją, t. y. vairuotojo pažymėjime nėra įrašytas galiojantis Europos Bendrijos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo įgyta reikiama pradinė profesinė kvalifikacija arba kvalifikacijos periodinis tobulinimas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 6 d. nuostatas (įgyvendinant 2013 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo nuostatas, konkrečiai 10 str. 3 d. a punktą). Be to, iš pateikto krovinio važtaraščio nustatyta, kad birus krovinys 2022 m. spalio 7 d. 11:50 vai. KTP buvo vežamas už atlygį. Bendrovės direktorius organizavo ir vykdė krovinio vežimą už atlygį, neturėdamas Lietuvos Respublikoje išduotos Bendrijos licencijos ar licencijos vežti krovinius vidaus maršrutais bei neužtikrino, kad būtų nustatyta tvarka gauta atitinkama licencijos kopija, suteikianti teisę šiuo krovininiu automobiliu vežti krovinius už atlygį. Minėtais veiksmais pažeisti N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, II skyriaus 6, 10,10.1,10.6 ir 11 punktai, IV skyriaus 34 punktas, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 208 punkto reikalavimai.

Teismo posėdžio metu apklaustas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. L. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasamdyta atlikti kelių remonto darbus, sudaryta rangos sutartis. V. L. teigimu, jis surašė įgaliojimą D. B. atsiimti AB „(duomenys neskelbtini)“ esančias sodų bendrijos vardu įsigytas medžiagas kelių remontų darbui, kadangi pati sodų bendrija neturi galimybės ir transporto minėtas medžiagas atvežti. Kadangi įsigyto asfalto kiekis buvo didelis – 90 tonų, tai medžiagų atsivežimui AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) vyko maždaug 4 – 5 kartus, pristatymas vyko (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) tik už atliktą darbą, papildomai už medžiagų pervežimą nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 5 straipsnio 1dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundo, jis ginčija savo kaltę dėl Institucijos nutarimu jam inkriminuotų veikų pagal ANK 425 straipsnio 1 dalį ir ANK 450 straipsnio 6 dalį. Kitų tuo pačiu Institucijos nutarimu jam inkriminuotų administracinių nusižengimų D. B. neginčija, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Pagal ANK 425 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla, kai vairuojamos C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonės, jų junginiai su priekabomis verčiantis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, jeigu vairuotojo pažymėjime neįrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), arba neturint vairuotojo kvalifikacijos kortelės arba vairuotojo liudijimo, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis. Toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

ANK 450 straipsnis numato atsakomybę už krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis taisyklių pažeidimą, to paties straipsnio 6 dalis nurodo, kad krovinių vežimas kelių transporto priemone neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas nagrinėjimu atveju nustatytas 2022 m. spalio 7 d. patikrinimo metu, kai iš pateikto krovinio važtaraščio nustatyta, kad birus krovinys 2022 m. spalio 7 d. 11.50 val. krovinine transporto priemone buvo vežamas už atlygį, t.y. bendrovės direktorius organizavo ir vykdė krovinio vežimą už atlygį, neturėdamas Lietuvos Respublikoje išduotos Bendrijos licencijos ar licencijos vežti krovinius vidaus maršrutais bei neužtikrino, kad būtų nustatyta tvarka gauta atitinkama licencijos kopija, suteikianti teisę šiuo krovininiu automobiliu vežti krovinius už atlygį.

Priimtame Institucijos nutarime nurodoma, kokie teisės aktai buvo pažeisti protokole užfiksuoto nusižengimo metu. Konkrečiai nagrinėjamam atvejui aktualūs pažeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 2 ir 5 dalys, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1, 4 dalys bei 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 straipsnio 6 dalis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija nurodo, jog padarytu nusižengimu buvo pažeistas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 straipsnio 6 dalis. Teismas pažymi, kad šio reglamento taikymo sritis yra tarptautinis krovinių vežimas keliais Bendrijos teritorijoje už atlygį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neužsiima krovinių vežimo veikla nei Lietuvoje, nei užsienyje, o vykdo bendruosius statybos darbus, todėl nurodytas teisės aktas nagrinėjamu atveju negalėjo būti pažeistas, nes D. B. ir jo vadovaujama įmonė nėra šio teisės akto subjektas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, tiek ANK 425 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus sieja vienas bendras bruožas – esminį padarytų nusižengimų faktinį egzistavimo pagrindą nulemia tai, ar su minėtais ANK straipsniais siejama veikla buvo atliekama už atlygį, būtent su tuo susiję ir minėti pažeisti teisės aktai.

Skundžiamame nutarime ir administracinio teisės nusižengimo protokole yra nurodyta ir konstatuota, kad D. B., UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorius, 2022 m. spalio 7 d. 11:50 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) vykdė krovinio vežimą, kuris buvo atliktas už atlygį. Analizuojant nagrinėjamą situaciją ANK 425 straipsnio 1 dalies kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 2 punktas nurodo, kad jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir jo vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), šis vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių. To paties straipsnio 5 punktas nurodo, 2 punkte nurodytų kategorijų vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kvalifikaciją ir ją periodiškai tobulinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius, protokole užfiksuoto pažeidimo metu vairavęs tai pačiai įmonei priklausančią transporto priemonę su malto asfaltbetonio kroviniu turi teisę vairuoti C, CE kategorijos transporto priemones, tačiau neturi ANK 425 straipsnio 1 dalyje numatyto suderinto Europos Sąjungos kodas (95). Kaip išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, suderintas Europos Sąjungos kodas (95) patvirtina turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įmonės vykdomą veiklą konstatuotina, jog D. B., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui ir įmonei priklausančia transporto priemone į darbų atlikimo vietą gabenusiam darbų atlikimui reikalingas medžiagas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) nėra reikalingas, nes krovinius minėta transporto priemone gabena ne vykdydamas komercinę veiklą, o įmonės vykdomų darbų reikmėms, negaunant už tai atlygio.

Nagrinėjamu atveju analizuojant ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą aktualūs nutarime nurodyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimai. Minėto teisės akto 8 straipsnis numato profesinės vežimo kelių transportu veiklos licencijavimą, 1 straipsnio dalis nurodo, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje, kurioje numatytos licencijų ir leidimų rūšys, visos jų susiję su keleivių ar krovinių vežimu už atlygį, nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Straipsnio 3 dalyje nurodomos išimtys, kuomet licencija ar leidimas nereikalingi, viena jų, akcentuojama nagrinėjamu atveju – Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 1 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. Teismas pažymi, kad įmonės UAB (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios apie dešimt metų, profesinė sritis yra bendrieji statybų darbai, o ne vežimo veikla, todėl UAB (duomenys neskelbtini) nei Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimai, nei jau anksčiau minėto Reglamento (EB) Nr. 1072/2009, kurio taikymo sritis yra tarptautinis krovinių vežimas keliais Bendrijos teritorijoje už atlygį, 1 straipsnio 5 dalis nėra taikytini UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai veiklai, todėl ANK 450 straipsnio 6 dalyje nurodyta licencija įmonei nėra reikalinga. Dėl šios priežasties įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta KELTRA sistemoje, nes minėta įmonė nėra vežėjas, neužsiima krovinių vežimo veikla, kaip yra preziumuojama Institucijos priimtame nutarime, o įmonei priklausančią transporto priemonę naudoja su vykdoma bendraisiais statybų darbais susijusia veikla.

Šiuo atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime D. B. skirti nuobaudą yra preziumuojama, kad už krovinio vežimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gavo pajamas. Tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių tokią pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimą protokolą prezumpciją patvirtinančių duomenų. Administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Institucija, preziumuodama, kad 2022 m. spalio 7 d. vykdytas biraus krovinio pervežimas buvo už atlygį, nepateikė jokių duomenų apie tai, kokį atlygį ir kas gavo už šį pervežimą. Dėl šios priežasties nepagrįstu laikytini Institucijos teiginiai, jog krovinio vežimo už atlygį faktą įrodo įmonės pateiktas krovinio važtaraštis ir rangos sutartyje numatyta darbų kaina, kadangi minėtuose dokumentuose, kaip ir sodų bendrijos valdybos pirmininko V. L. pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus kelio remonto darbus, nėra išskirta vežimo paslauga ar nurodytas tokios paslaugos įkainis, be to AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į užklausą dėl informacijos pateikimo teismui taip pat nurodė, kad savo ruožtu pagal 2022 m. spalio 7 d. važtaraštį (duomenys neskelbtini) vežėjui UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, nes šis vežėjas atvyko pasiimti prekių su SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko V. L. išduotu įgaliojimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 7 d. D. B., kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vežė maltą asfaltbetonį su įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 22 d. vežtos medžiagos buvo skirtos įmonės veiklai vykdyti, konkrečiu atveju – kelio SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje remontui. Pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. rangos sutartį tarp SB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra įsipareigojusi atlikti kelio remonto darbus. Sutarties 3.2.1 punkte yra numatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja nurodyti vietą, iš kurios Rangovas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) turi pasiimti darbams reikalingas medžiagas. Dėl šio sutarties punkto, V. L. pasirašyto įgaliojimo SB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir išrašyto važtaraščio D. B. užsakovo nurodytoje vietoje – AB „(duomenys neskelbtini)“ pasikrovė medžiagas reikalingas kelių remonto darbams atlikti ir atsivežė jas į nuodytą sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Taigi, iš šios sutarties matyti, kad D. B. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. spalio 7 d. vežtas maltas asfaltbetonis, nors tiek važtaraštyje nurodyta, tiek banko sąskaitos išraše matyti, kad priklauso SB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai buvo skirtas UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutartyje numatyto kelio remonto darbams atlikti, o už atvežimą nebuvo gautas joks atlygis ar papildomos pajamos, todėl teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį ir ANK 425 straipsnio 1 dalį.

Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, yra reglamentuota krovinių vežimo tvarka ir sąlygos, santykiai tarp krovinių siuntėjų, vežėjų ir gavėjų bei jų tarpusavio atsakomybė. Vidaus vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienos. Krovinių vidaus vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai, kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą. Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai, kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaitą. Krovinių vežimai už atlyginimą kelių transportu atliekami pagal vežimų sutartį, kuri tarp siuntėjo ir gavėjo yra sudaroma priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį jam patikėtą krovinį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas – pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Kadangi nebuvo sudaryta jokia krovinio vežimo sutartis, veikla, kurios metu D. B. savo transportu parsiveža asfaltą į savo darbų atlikimo vietą pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. rangos sutartį, yra sudėtinė D. B. nagrinėjamu atveju kelių remonto veiklos dalis, už tai nėra gaunamas joks atlygis, todėl tai negali būti vertinama kaip krovinių vežimas už atlygį, kuriam yra reikalinga licencija.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. B. nėra ANK 425 straipsnio 1 dalyje ir ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių nusižengimų subjektu, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B. nusižengimo padarymo metu nebuvo reikalingas nei ANK 425 straipsnio 1 dalyje nurodytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), vairuotojo kvalifikacijos kortelė arba vairuotojo liudijimas, nei ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatyta galiojanti licencija (licencijos kopija), kadangi UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra D. B. vykdo bendrųjų statybų darbų veiklą, šiuo atveju – kelių remonto darbus, o ne užsiima krovinių gabenimu už atlygį.

Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta.

ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje tik patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos visapusiškai ir išsamiai. Priimant skundžiamą nutarimą, buvo daroma tik prielaida, kad už 2022 m. spalio 7 d. atliktas pagal rangos sutartį darbams reikalingų medžiagų atsivežimas į darbų atlikimo vietą buvo vykdomas už atlygį. Medžiagų reikalingų kelių remonto darbams atlikti atsivežimas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos į darbų atlikimo vietą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) zonoje yra sudėtinė pagal rangos sutartį numatytų darbų dalis, įtraukta į minėtos sutarties 3.2.1 punktą. Tai teismo posėdžio metu patvirtino SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. L. nurodydamas, jog už medžiagų atvežimą į sodų bendrijos teritoriją UAB (duomenys neskelbtini) jis nemokėjo, o minėtas punktas į rangos sutartį įtrauktas todėl, kad dėl krovinio specifiškumo ir dydžio sodų bendrija neturi galimybės ir transporto šias medžiagas atgabenti į darbų atlikimo vietą. Atsakyme į teismo pateiktą užklausą dėl duomenų pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) už atliktą krovinio pervežimą į sodų bendrijos teritoriją nemokėjo ir nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekes atvyko pasiimti su V. L. išduotu įgaliojimu. Pažymėtina, kad byloje duomenų leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi medžiagų atvežimą į darbų atlikimo vietą vykdė už atlygį nenustatyta, to neįrodo nei liudytojo duoti parodymai, nei byloje esantys su medžiagos – malto asfalto – atvežimu ir pačių kelio remonto darbų atlikimu susiję duomenys ir dokumentai.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, D. B. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai, jis nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 425 straipsnio 1 dalyje ir ANK 450 straipsnio 6 dalyje, subjektas. Nesant ANK 425 straipsnio 1 dalyje ir ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių visumos, skundžiamas nutarimas naikintinas dalyje dėl ANK 425 straipsnio 1 dalies ir ANK 450 straipsnio 6 dalies ir administracinio nusižengimo teisena pagal minėtus ANK straipsnius D. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Šiuo nutarimu D. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2T-7-6-303/2021).

Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas bei mokėjimų nurodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 600 Eur. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad advokatė N. Grubliauskienė rengė skundą, atstovavo D. B. teisme. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 12 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. prašomos priteisti išlaidos teisinės gynybos pagalbai apmokėti nelaikytinos neproporcingomis ar akivaizdžiai nepagrįstomis. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą advokato darbo laiką, bylos rezultatą, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl 2023 m. kovo 22 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, D. B. iš institucijos priėmusios nutarimą – Lietuvos transporto saugos administracijos, priteisiant 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

D. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ANK 425 straipsnio 1 dalies ir ANK 450 straipsnio 6 dalies nusižengimų ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu nutraukti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. B. iš Lietuvos transporto saugos administracijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidas jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.