- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-118-480/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- E. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1730-922/2022 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui E. B. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. B. 700 Eur neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas, įvertinęs 2022 m. birželio 30 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovo nurodytą teiginį, jog pateiktas ieškinys kildinamas iš atsakovo neteisėtų veiksmų – smūgio sudavimo, ko pasekoje ieškovui buvo nubrozdintas skruostas, pažymėjo, kad ieškovas nei pateiktame ieškinyje, nei parengiamojo posėdžio metu nenurodė aiškių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, nenurodė kokias aplinkybes, kokiais įrodymais grįs iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat nepatikslino kokie „teismo žinioje esantys duomenys“ patvirtins ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
4. Teismas sprendė, kad nei iš pateikto ieškinio, nei iš parengiamojo posėdžio metu ieškovo nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais bei aplinkybėmis grindžiamas ieškinys.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant civilinę bylą pagal šiuo metu joje esantį ieškinį ir jame suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą, atsakovas iš ieškinio turinio negalėtų pagrįstai spręsti, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais yra grindžiamas jam pareikštas reikalavimas, todėl be jokio tam objektyvaus pagrindo būtų pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) tiesiogiai įtvirtinta atsakovo procesinė teisė tinkamai gintis nuo jam pareikštų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas V. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinys jau yra priimtas ir pradėtas nagrinėti, ieškiniui nebuvo nustatyti jokie trūkumai, buvo nuspręsta apklausti liudytojus, todėl, ieškovo manymu, ieškinys trūkumų neturi.
6.2. Teismas nepagrįstai įpareigojo nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagos puslapius. Byloje yra prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl teismas gali ir turi galimybę ikiteisminio tyrimo medžiagą išstudijuoti.
6.3. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi prieštarauja CPK normomis, nes CPK nenumato galimybės taikyti ieškinio trūkumų šalinimo po to, kai teismas ieškinį jau yra priėmęs (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1079-230/2020).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111–114 straipsniai), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Kai teismas nustato, kad pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, atsižvelgtina į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir / ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. B. 700 Eur neturtinės žalos, išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad atsakovas sudavė smūgį ieškovui į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui kilo 700 Eur neturtinė žala. Ieškinys priimtas 2022 m. kovo 14 d., tos pačios dienos nutartimi iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros pareikalauta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Byloje 2022 m. birželio 30 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (išklausytas 2022 m. birželio 30 d. posėdžio garso įrašas) teismas nurodė, kad nors ieškinys priimtas ir byla iškelta, tačiau išklausius ieškovą ir atsakovo atstovą, konstatuotina, jog ieškinys pateiktas su trūkumais – iš ieškinio nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais įrodymais ieškinys grindžiamas, nepaisant to, kad buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Teismas pažymėjo, kad ne visa ikiteisminio tyrimo medžiaga įrodinėjamas ieškinys, o turi būti nurodomi konkretūs įrodymai (dokumentai). Teismas taip pat ieškovui pasiūlė pasinaudoti profesionalaus teisininko paslaugomis teisme, kad tinkamai būtų paruošti tiek procesiniai dokumentai, tiek atstovavimas posėdžių metu. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nei pateiktame ieškinyje, nei parengiamojo posėdžio metu nenurodė aiškių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, nenurodė kokias aplinkybes, kokiais įrodymais grįs iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat nepatikslino kokie „teismo žinioje esantys duomenys“ patvirtins ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
12. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys trūkumų neturi, nes yra priimtas ir pradėtas nagrinėti, o skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi CPK normos nenumato galimybės taikyti ieškinio trūkumų šalinimą po to, kai ieškinys jau yra priimtas teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus.
14. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai, priešingai nei nurodo apeliantas, yra esminiai. Nors ieškinyje trumpai aprašomi neteisėti atsakovo veiksmai, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kuriomis būtent aplinkybėmis yra grindžiamas apelianto reikalavimas ieškinyje ir kokie įrodymai tas aplinkybes patvirtina. Atitinkamai, nėra aišku ir tai, kokias tiksliai aplinkybes teismui reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, siekdamas teisminės gynybos, turi aiškiai apibrėžti ieškinio ribas, nurodyti, kokiais įrodymais ir aplinkybėmis grindžia savo reikalavimus.
15. Pažymėtina, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo teismas nereikalavo, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais, tačiau bylą nagrinėjant parengiamuosiuose posėdžiuose ieškovui nenurodžius konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriais jis grindžia ieškinio reikalavimus, atsirado pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus.
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus asmens reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).
17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai po ieškinio priėmimo parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad nėra aiškios aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, nustatė ieškiniui trūkumus ir įpareigojo ieškovą aiškiai nurodyti aplinkybes, iš kurių kildinamas ieškinio reikalavimas, taip pat nurodyti būtent kokiais konkrečiais įrodymais, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, bei teismo žinioje esančiais duomenimis grindžiamas pateiktas ieškinys.
18. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog byloje yra prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl teismas gali ir turi galimybę ikiteisminio tyrimo medžiagą išstudijuoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais atskirojo skundo argumentais.
19. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, todėl pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, pareiškimą, prašymą, draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, pats pasirenka savo teisių gynimo būdą atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad pats ieškovas, kreipdamasis į teismą ir suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Taigi pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą yra asmens procesinė teisė (CPK 13 straipsnis), ir ieškovo reikalavimas iš esmės vertintinas atsižvelgiant į tai, kaip suformuluotas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ne teismas, kuris nagrinėja bylą, turi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos rinkti dokumentus, kuriais įrodinėjamas ieškinys, o tai turi padaryti ieškovas, nurodydamas, koks konkretus įrodymais (šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis dokumentus) kokias konkrečias aplinkybes įrodo.
21. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl naikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovui atnaujintinas terminas teismo įpareigojimams įvykdyti ir nustatytinas naujas terminas pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. V. terminą iki 2023 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumus pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.