- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-466-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24287-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- D. O.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio (toliau ir – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei D. O. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Taip pat D. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei skirta 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos jas iš dalies sudedant ir D. O. paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 10 dienų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, D. O. skirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nustatyta galutine 1 metų 5 mėnesių ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme ir D. O. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. D. O. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent 2021 m. liepos 19 d. apie 12.20 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. K. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, D. O. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent 2021 m. liepos 19 d. apie 12.20 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu išdaužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandos dviejų langų stiklus, kurių bendra vertė - 200 eurų, tokiu būdu sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą ir padarydamas nukentėjusiajam I. K. bendrą 200 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti, pripažįstant D. O. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubaudžiant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pripažįstant D. O. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubaudžiant 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir D. O. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. O. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir D. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu D. O. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas skirdamas bausmes netinkamai pritaikė BK 41, 54, 63 ir 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskyrė neteisingą bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Prokuroro teigimu, teismas skirdamas bausmę turi atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tačiau ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės paskirties kriterijus. D. O. teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, jis teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nelinkęs taisytis, tyčia nesilaiko įstatymų ir yra visuomenei pavojingas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. O. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė griežtą, artimą maksimaliai, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visgi, byloje yra ir teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių. Jis viso proceso metu savo kaltę pripažino, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams netrukdomai išaiškinti nusikalstamas veikas, todėl esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai lengvinančiai aplinkybei, paskirta bausmė galėtų būti švelninama.
3.3. Skunde nurodoma, kad nors BK 64¹ straipsnio nuostatos tiesiogiai neįtvirtina kuri bausmė – už kiekvieną nusikalstamą veika atskirai paskirta ar už kelias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, sumažinama vienu trečdaliu, tačiau remiantis lingvistiniu normos aiškinimu, atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo struktūrą (BK 64¹ straipsnis yra po BK 63 straipsnio) bei vadovaujantis teismų praktika, darytina išvada, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos subendrintai bausmei. Priešingas minėtos nuostatos taikymas gali pažeisti teisingumo ir proporcingumo principus, nes dalinio sudėjimo būdu bendrinant sumažintas bausmes, galutinė subendrinta bausmė gali būti paskirta tokia pati ar net didesnė nei vienu trečdaliu sumažinus paskirtą subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas BK 64¹ straipsnio nuostatas taikydamas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtai, o ne galutinei subendrintai bausmei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, D. O. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti. Taip pat gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bendrino bausmes, nes jos, atsižvelgiant į tai, kad padarytos idealiąja sutaptimi, skiriasi pagal pavojingumą, turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras skundžia nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau neginčija bausmės paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, todėl teisėjų kolegija dėl šios bausmės pagrįstumo toliau nepasisako, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. O. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė tinkamą bausmę, tačiau netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai)
Dėl paskirtos bausmės
8. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
9. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
10. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. O. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: dirbantis, nevedęs, ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau ne kartą teistas, taip ir už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą teistas už smurtinį nusikaltimą. Šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams nuo laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo pradžios.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai.
12. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis kiek didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.
14. D. O. per paskutinius 4 metus teistas net 6 kartus iš jų 4 kartus dėl smurtinių nusikaltimų padarymo (1 t. b. l. 129-138). Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, anksčiau laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo ne kartą atidėtas, tačiau išvadų dėl savo elgesio nuteistasis nedaro. Nors prokuroras teigia, kad bausmė šiuo atveju galėtų būti švelninama, nes nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiriant bausmę, apylinkės teismo buvo įvertinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnio nuostatas, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė parinkta tinkamai atsižvelgus į padarytą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, todėl jos švelninti nėra pagrindo.
Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo
15. D. O. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas, esant aiškioms visoms bylos aplinkybėms ir proceso dalyviams neprieštaraujant, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tuo pagrindu remdamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis D. O. atskirai paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu, o vėliau jas subendrino, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas. Kaip teisingai nurodo prokuroras, nors BK 64¹ straipsnis tiesiogiai neįtvirtina ar bausmės mažinamos prieš taikant bausmių bendrinimą ar tik po to, kai paskiriama galutinė subendrinta bausmė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, BK 64¹ straipsnis taikomas ne bausmėms, kurios yra paskiriamos už atskiras nusikalstamas veikas, o galutinei subendrintai bausmei ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šie trūkumai taisytini apeliacinės instancijos teisme.
16. Nors nuteistojo advokato teigimu, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. D. O. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (BK 12 straipsnis). Taigi pagal savo pavojingumo laipsnį šios veikos yra gretimose kategorijose. Tokiu atveju, remiantis kasacinio teismo praktika jos labai nesiskiria savo pavojingumu (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2011). Nors veikos padarytos trumpu laikotarpiu, tačiau visgi skirtingu laiku, jų neapėmė vieninga tyčia, ir kiekviena veika turi savo objektą, todėl jos nelaikytinos padarytomis idealiąja sutaptimi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju veikos negali būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus apėmimo būdu.
17. D. O. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrintinos taikant sudėjimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pripažino kaltę ir davė išsamius parodymus šiuo atveju remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.
18. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. (BK 64 straipsnio 3 dalis).
19. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kuri paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šioje byloje paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių ir 15 d. laisvės atėmimo bausme.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
20. 2022 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 18 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2022-11033 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 173,33 Eur už D. O. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
21. Byla apeliacinės instancijos procese buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius D. O. parinko gynėją advokatą Mykolą Girdiušą kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ir buvo paskirtas nuteistojo gynėju advokatu. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš D. O., nesuderinamas su šio teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais , 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą 30 parų arešto bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 mėnesiams ir 15 dienų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. O. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 10 dienų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šioje byloje paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesių ir 10 dienų, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 17 d nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metų 5 mėnesiams ir 15 dienų ir nustatyti D. O. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.