Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovams: I. M., E. M., C. L. ir E. A. L., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei D. Andraitienei, Institucijos, duodančios išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos atstovei R. Budrytei, neatvykus trečiajam asmeniui ieškovo pusėje R. V., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Č. ieškinį atsakovams: I. M., E. M., C. L. ir E. A. L. dėl teisės atlikti pastatų rekonstrukcijos darbus be žemės sklypo savininko sutikimo, tretieji asmenys: Nacionalinės žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos ir R. V., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas P. Č. 2016-03-18 pateikė teismui ieškinį prašydamas leisti jam atlikti pastatų rekonstrukcijos darbus be kitų žemės sklypo bendraturčių atsakovų: I. M., E. M., C. L. ir E. A. L. sutikimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos ir R. V..

Ieškovas ieškinyje nurodė šias faktines aplinkybes.

Ieškovas P. Č. ir atsakovai I. M., E. M. bei C. L., E. A. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), bendraturčiai.

Ieškovui P. Č. priklauso 116/570 žemės sklypo, atsakovams I. M. ir E. M. priklauso 70/570 žemės sklypo, atsakovams C. L. ir E. A. L. 65/570 žemės sklypo, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalines žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos, 319/570 žemės sklypo.

Ginčo žemės sklype yra ieškovui P. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui priklauso pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Trečiajam asmeniui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovas rengia projektą minėtų garažų pastatų rekonstrukcijai. Pagal numatomus projektinius sprendinius, ketinama atlikti rekonstrukcijos darbus apjungiant garažų paskirties pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į vieną pastatą, pakeičiant jų paskirtį į negyvenamosios paskirties - paslaugų paskirtį. Užstatymo plotas nebus didinamas, numatoma padidinti tik stogo kampą ir pritaikyti patalpas paslaugų veiklai.

Ieškovas su 2014-06-02 ir 2014-07-09 prašymais kreipėsi į atsakovus, prašydamas leisti rekonstruoti garažų paskirties pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)juos apjungiant į vieną pastatą. Pakeisti nurodytų pastatų paskirtį į negyvenamosios paskirties - paslaugų paskirties pastatą pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Vykdyti pastatų rekonstrukcijos darbus, nedidinant esamo užstatymo ploto. Kartu su nurodytais prašymais pateikė ir projektinę medžiaga.

Atsakovai 2014-07-14 raštu „Dėl leidimo pastato rekonstrukcijai“ atsisakė duoti ieškovui sutikimą atlikti minėtų garažų paskirties pastatų rekonstrukciją, motyvuojant, jog nepateikta visa informacija apie numatomus vykdyti statybos darbus, nors minėtose raštuose ieškovas pateikė visą informaciją ir projektinius sprendinius.

Atsižvelgiant į atsakovų 2014-07-14 atsakyme išdėstytus argumentus, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl planuojamų vykdyti pastatų rekonstrukcijos darbų ir ginčą išspręsti taikiai, netaikant procesinių teisių ir interesų gynimo būdų, ieškovas 2016-01-27 raštais pakartotinai kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo atlikti garažų paskirties pastatų rekonstrukcijos darbus. Šiuose raštuose atsakyta į atsakovų 2014-07-14 rašte pateiktus klausimus, paaiškinta dėl projektinių sprendinių ir ketinamos vykdyti veiklos. Kartu su nurodytais raštais pateikta ir projektinė medžiaga.

Atsakovai 2016-02-15 pateikė atsakymus, kuriais atsisakė leisti ieškovui atlikti garažų paskirties pastatų rekonstrukciją motyvuojant, kad neturi specialaus išsilavinimo pateiktai projektinei medžiagai įvertinti, todėl bus pasitelkti specialistai tokiai informacijai įvertinti.

Ieškovas 2014-07-01 raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį - žemės bendraturtį Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ši institucija, kaip valstybės nuosavybės teisės įgyvendinantis subjektas, kuriam priklauso 0,0319 ha Žemės sklypo dalis, 2014-070-09 rašte Nr. 31SD-0 4.31.104)-451 nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų rekonstruojami esami pastatai, jeigu bus gauti bendraturčių sutikimai ir jeigu tokia rekonstrukcija neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Laikotarpyje nuo 2014 m. birželio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos buvo dedamos visos įmanomos pastangos, kad susitarti su Žemės sklypo bendrasavininkiais dėl nurodytų pastatų rekonstrukcijos. Ne vieną kartą įvyko susitikimai ir žodžiu paaiškinta dėl atliekamų pastatų rekonstrukcijos ypatumų ir ketinamos jose vykdyti veiklos, tačiau atsakovai ignoravo bet kokius paaiškinimus, apsiribodami tik formaliais nesutikimo motyvais.

Prašymuose atsakovams dėl sutikimo rekonstruoti pastatus ieškovas nurodė, kad rekonstruojamų pastatų paskirtis bus keičiama į negyvenamosios paskirties - paslaugų paskirtį. Patalpose pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas gali būti vykdoma įvairi paslaugų veikla (pvz., įkurtos smulkaus remonto dirbtuvės, amatininkų dirbtuvės ir pan.), tačiau visais atvejais nebus pažeista pastato naudojimo paskirtis ir Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai bei sąžiningos ir visuomenei atsakingos verslo praktikos standartai. Be to, rekonstruoto pastato bendras plotas bus tik 59.89 m², todėl akivaizdu, kad tokio ploto pastate gali būti vykdoma tik smulkiam verslui būdinga ūkinė - komercinė veikla.

Atsižvelgiant į atsakovų 2014-07-14 atsakyme išdėstytas abejones, kad į uždarą garažų teritoriją pateks pašaliniai žmonės, minėtuose 2016-01-27 raštuose pažymėta, jog pagal pateiktus projektinius sprendinius akivaizdžiai matosi, kad į rekonstruotą pastatą patenkama iš gatvės pusės. Pašalinių asmenų patekimas į pastatą bus užtikrintas iš gatvės pusės, pašaliniams asmenims nepatenkant į uždarą garažų teritoriją. Kitas patekimas į rekonstruotą pastatą yra iš uždaros garažų teritorijos, tačiau tai bus tik personalo įėjimas į pastatą, jokie pašaliniai asmenys ten nepateks. Dėl sandėliuojamų daiktų ir medžiagų, atsakovams paaiškinta, jog ir esant dabartiniam pastatų teisiniam statusui kiekvienas pastato savininkas turi teisę, įgyvendindamas savininko teises, sandėliuoti ar atsivežti įvarius daiktus ar medžiagas, kurių civilinė apyvarta nėra draudžiama.

Ieškovas pažymėjo, kad dėl leidimo atlikti garažų paskirties pastatų rekonstrukciją į atsakovus kreiptasi vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 6 punktu, kaip į žemės sklypo savininkus, o ne kaip į daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkius.

Ieškovas teigė, kad nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovai piktnaudžiauja savo kaip Žemės sklypo bendraturčių teise, ieškodami tik formalių priežasčių leisti atlikti pastatų rekonstrukciją. Ieškovas mano, kad tokie atsakovų veiksmai nepagrįstai riboja teisę disponuoti nuosavybės teise priklausančiais pastatais, pažeidžia teisėtus ir pagrįstus interesus, tuo sukeldami nuostolius dėl apribojimo nurodytuose patalpose vykdyti paslaugų veiklą.

Nurodė, kad beveik du metus siekiama surasti optimaliausią ir priimtiniausią visiems Žemės sklypo bendraturčiams sprendimo būdą, tačiau atsakovai apsiribodami bendro pobūdžio teiginiais, ignoruodami kito Žemės sklypo bendraturčio interesus, eliminavo teisę atlikti pastatų rekonstrukcijos darbus, todėl išnaudojus visas galimybes suderinti Žemės sklypo savininkų interesus, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad su atsakovais ieškovas yra tik Žemės sklypo bendrasavininkis, šiame sklype, esantis ir jam nuosavybės teise priklausantis garažo paskirties pastatas nesiriboja su atsakovų garažų paskirties pastatais jokiais konstrukciniais elementais.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka su taikos sutarties sudarymu, jeigu atsakovai leistų rekonstruoti garažų paskirties pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), juos apjungiant į vieną pastatą.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, ieškovas teismo prašė:

1. pripažinti jam įstatymų nustatyta tvarka teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti institucijoms dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus garažų paskirties pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai pagal Š. S. projektavimo biuro parengtų projektinių pasiūlymų sprendinius, be žemėse sklypo bendraturčių I. M. ir E. M. bei C. L. ir E. A. L. sutikimo.

2. priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas (architektas) Š. S. duodamas parodymus nurodė, kad vėliausias 2016- m. lapkričio mėnesio projekto variantas yra parengtas atsižvelgiant ir įvertinus institucijos ŠSA 2016-10-31 rašte nurodytas pastabas. Teigė, kad ateityje užsakovui norint pakeisti projektą jis vėl turės būti derinamas su atitinkamomis institucijomis ir remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovai I. ir E. M., C. ir E. A. L. šiuo pareiškia, jog visiškai sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) pateiktu atsiliepimu ir jame išdėstytais argumentais ir juos palaiko.

Atkreipė dėmesį, kad Ieškovo 2016-03-16 ieškinyje yra netikslios informacijos:

21 punkto dalyje, ,,pašalinių asmenų patekimas į pastatą bus užtikrintas iš gatvės pusės, pašaliniams asmenims nepatenkant į uždarą garažų teritoriją“ - suplanuotos durys į siaurą vienos krypties kiemo pravažiavimą, panaudojant bendro naudojimo automobilių jau esamą aikštelę, kaip rekonstruojamo pastato sudėtinę dalį, paslaugų klientams ir kitos durys - į garažų teritoriją. Iš to seka, kad bus užimtos gyventojų automobilių statymo vietos, o paslaugų teikėjai naudosis garažų teritorija kaip savo nuosavybe. Dalyje ,,dėl sandėliuojamų daiktų ir medžiagų, atsakovams paaiškinti, jog ir esant dabartiniam pastatų teisiniam statusui kiekvienas savininkas turi teisę sandėliuoti ir atsivežti daiktus“ - prieš pradedant derinti sutikimus ieškovas jau sandėliavo statybines medžiagas, žr. pateiktą nuotrauką.

23 punkto dalyje ,,atsakovai piktnaudžiauja savo, kaip Žemės sklypo bendraturčių teise; tuo sukeldami nuostolius dėl apribojimo nurodytuose patalpose vykdyti paslaugų veiklą“ - atsakovai į visus Ieškovo prašymus atsakė laiku ir motyvuotai. 2016-01-27 prašyme Ieškovas tvirtina ,,šiuo atveju statytojai konkrečios veiklos įvardinti neturi galimybės ir tai iš esmės sąlygota objektyvių aplinkybių - rinkos sąlygų“, taigi teiginys, kad Atsakovai sukelia nuostolius iš menamos veiklos yra nepagrįstas. Pagal Statinių klasifikavimą, pagal jų naudojimo paskirtį gali būti vykdoma: paslaugų paskirties pastatai, skirti paslaugoms teikti: grožio salonai, pirtys, taisyklos, skalbyklos, priėmimo ir išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai ir pan. - tokio sąrašo Ieškovas niekada nepateikė. O galimybė kieme turėti autoservisą, mašinų plovyklą arba laidojimo namus, tikrai pablogins Atsakovų kaip bendraturčių gyvenimą ir naudojimąsi savo nuosavybe.

24 punkto dalyje, ieškovas teigia, kad ,,nuosavybės teise priklausantis garažo paskirties pastatas nesiriboja su Atsakovų garažų paskirties pastatais jokiais konstrukciniais elementais“ - ieškovo rekonstruoti ketinamų garažų sienos jungiasi bendra mūro siena su atsakovų C. ir E. L. garažo siena. Taip pat rekonstruoti ketinamų garažų siena ribojasi su Liuteronų bažnyčios siena bendra konstrukcija, žr. pateiktą nuotrauką.

Šiuo taip pat Atsakovai norėtų atkreipti dėmesį, jog sutinka duoti Ieškovo reikalaujamus sutikimus, kai Ieškovai įvykdys sąlygas, būtinas tokiems sutikimams gauti:

1) bus sudarytos žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartys dėl žemės, reikalingos eksploatuoti Ieškovo garažams;

2) bus paisomi ir kitų teisėtų valstybinės žemės naudotojų, kurie turi nuosavybes teise garažus, bet dar nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, interesai;

3) garažo patalpų rekonstravimo į komercines patalpas projektinio pasiūlymo aiškinamajame rašte bus aprašytas žemės naudojimo būdo keitimas, nurodyta kurioje konkrečioje žemės sklypo dalyje pakeistas žemės naudojimo būdas bus nustatomas ir kada žemės naudojimo būdas bus keičiamas.

4) bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra Ieškovo garažai ir trečiųjų asmenų garažai, įskaitant Atsakovų, tvarka.

5) Vykdant nurodyto pastato rekonstravimo darbus, bus nedidinami esamo sklypo užstatymo, tankumo ir intensyvumo rodikliai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog Ieškovo ieškinys jo pateikimo metu buvo nepagrįstas ir vis dar tokiu yra, o Atsakovai neturėjo pareigos tenkinti jame nurodytų reikalavimų nei iki ieškinio pateikimo, nei dabar. Nepaisant išdėstyto ir siekiant efektyviai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą Atsakovai sutinka sudaryti su Ieškovu taikos sutartį ir tokiu būdu nutraukti bylinėjimąsi. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog Ieškovas ieškinio pareiškimo momentu neturėjo reikalavimo teisės į Atsakovus, manytina, jog taikos sutartimi gali būti duodamas sąlyginis Atsakovų sutikimas, kuris įsigaliotų atsiradus aukščiau nurodytoms sąlygoms. Be to, kadangi Ieškovo reikalavimai, nurodyti ieškinyje, yra nepagrįsti tol, kol nėra tenkinamos NŽT nurodytos sąlygos, manytina, jog Ieškovas neturi teisės reikalauti jokių bylinėjimosi išlaidų iš Atsakovų, nes teisė į bylinėjimosi išlaidas atsiranda tik tuomet, kai egzistuoja Ieškovo reikalavimas ieškinio pateikimo metu. Atsižvelgiant į išdėstyta ir siekiant tarp šalių taikiai išspręsti ginčą Atsakovai sutinka, kad kiekviena iš šalių prisiimtų savo bylinėjimosi išlaidas ir nereikalautųjų atlyginimo iš kitų bylos šalių.

Kadangi ginčą savarankiškai išspręsti šalims yra sudėtinga, Atsakovai prašo, jei Ieškovas sutinka, teismo skirti teisminę mediaciją, kurios metu teismo mediatorius padėtų šalims suderinti taikos sąlygas ir užbaigti šią bylą taikiai.

Atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui ir vietos objekto nuotraukas.

Teismo posėdžio metu atsakovai pateikė į bylą ir papildomą prašymą dėl ieškovo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo NŽT irgi pateikė teismui savo nuomonę nurodydama šiuos motyvus.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismui nustačius, kad garažų rekonstravimas neturės neigiamos įtakos atsakovų teisėms ir nesukels jiems didelių nepatogumų, ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektiniame pasiūlyme yra nurodyti du statytojai: ieškovas P. Č. ir trečiasis asmuo R. V.. Pažymėtina, kad R. V. nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties ir susitaręs dėl valstybinės žemės ploto, reikalingo jo nuosavybės teise turimiems garažams eksploatuoti, naujų statinių statybos bei esamų statinių rekonstravimo žemės sklype sąlygų. P. Č. nuosavybės teise žemės sklype turi tris garažus, jis yra savininkas žemės sklypo dalies (0,0116 ha), kuri reikalinga garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, tačiau garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane 1 GI p), kurį planuoja rekonstruoti, eksploatavimui nėra išsinuomojęs valstybinės žemės sklypo dalies, taigi, nėra susitaręs dėl statinių statybos sąlygų žemės sklype (taip pat nėra išsinuomojęs valstybinės žemės, reikalingos garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 5Glp) eksploatuoti.

Nacionalines žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2014-07-09 raštu Nr. 31SD-(14.31,104.)- 4151 „Dėl statinių rekonstrukcijos žemės sklype (duomenys neskelbtini) mieste“, įvertinęs Ieškovo pateiktą dokumentaciją, neprieštaravo dėl statinių rekonstrukcijos žemes sklype, tačiau pažymėtina, kad valstybinės žemės, reikalingos rekonstruojamam pastatui eksploatuoti, nuomos sutarčių nesudarymas gali būti kliūtis gauti statybą leidžiantį dokumentą. Manome, kad Ieškovui būtina išsinuomoti valstybinės žemės dalį, reikalingą kiekvienai žemės sklype nuosavybės turimai patalpai eksploatuoti.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

0,0570 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), mieste, yra suformuotas tame žemės sklype esantiems trims negyvenamiesiems pastatams - garažams eksploatuoti. Valstybei nuosavybės teise priklauso 0,0319 ha ploto žemės sklypo dalis ir iki šios dienos nėra išnuomota. Bendras garažais užstatytas plotas yra -176,90 kv. m:

1. Garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užstatytas 110,01 kv. m. plotas. Šiame pastate yra 6 negyvenamosios patalpos (garažai), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Garažai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, garažas Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. V., o garažai Nr. (duomenys neskelbtini):0005, Nr. (duomenys neskelbtini) asmenims (Stanislovui A. V., UAB „Šiaulių komprojektas“ (kodas 144733788) ir UAB „ITP projektai“ (kodas 300631100)), kurie į bylą yra neįtraukti, jie kol kas nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, nėra pateikę prašymo pirkti, bet jie vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu turi teisę nuomoti ar pirkti jų garažams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį. Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio) suteikia teisę asmenims patiems apsispręsti, kada sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tačiau garažų rekonstravimas į komercines patalpas (paslaugų paskirties) visų pirma turėtų tiesioginės įtakos ne tik žemės sklypo savininkės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, interesams, atsakovams, bet ir kitų teisėtų valstybines žemės naudotojų, kurie turi nuosavybės teise garažus, bet dar nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, interesams. Būtent jiems turėtų būti aktualu, ar žemės sklype, kuris suformuotas garažams eksploatuoti, rekonstravus pastatus į paslaugų paskirčiai skirtus pastatus, neatsiras kliūčių bet kuriuo paros metu patekti į savo garažus, ar nesumažės saugumas ar neatsiras kitų nepatogumų dėl to, kai rekonstruotose patalpose bus sukurtos darbo vietos, lankysis daugiau pašalinių asmenų, ar nebus keičiamas žemės sklypo dalies naudojimo būdas (prie projektinio pasiūlymo pridėtame aiškinamajame rašte nėra aprašyta dėl žemės naudojimo būdo keitimo, nėra paaiškinta, kurioje konkrečioje žemės sklypo dalyje toks žemės naudojimo būdas būtų nustatomas), jei bus keičiamas, kada tai bus daroma.

Garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra užstatytas 47,20 kv. m plotas. Šiame garažo pastate Ieškovui priklauso patalpa (garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užimamas plotas sudaro 31,76 kv. m., tame pačiame garaže R. V. priklauso garažo boksas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šios patalpos plotas - 15,44 kv. m.

Garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas sudaro 15 kv. m, šis garažas nuosavybės teise priklauso Ieškovui.

Pažymėtina, kad abu garažai, kuriuos nori rekonstruoti Ieškovas, nuosavybės teise priklauso pačiam Ieškovui ir trečiajam asmeniu R. V., atsakovai šiuose pastatuose jokių patalpų neturi. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad garažams eksploatuoti suformuotas žemės sklypas yra miesto centre ir jis yra mažas. Todėl būtina įvertinti, ar neatsiras papildomų nepatogumų kitų garažų savininkams. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl laikoma, kad kol nenustatyta kitaip, bendraturčiams nuosavybės teise priklauso idealiosios žemės sklypo dalys.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nustačius, kad pastatų rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, taip pat, kad nebus nepagrįstai apribojamos atsakovų ir kitų teisėtų naudotojų teisės naudotis žemes sklypu pagal pagrindinę žemės paskirtį (kita paskirtis) ir naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos), Ieškovui pateikus į bylą valstybinės žemės, reikalingos rekonstruojamam garažui (Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, nuomos sutartį, Ieškovo ieškinys gali būti tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo metu NŽT 2016-09-16 pateikė teismui į bylą ir papildomus duomenis nurodydama, kad ieškovas P. Č. 2016 m. rugpjūčio 5 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-314- (14.31.55.), kuria išsinuomojo 0,0121 ha ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane 1Glp), kurį planuoja rekonstruoti, eksploatavimui (0,0063 ha) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 5Glp) eksploatavimui (0,0058 ha). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. V., 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN- 348-(14.31.55.), kuria išsinuomojo 0,0093 ha ploto žemės sklypo dalį, reikalingą patalpai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0057 ha) ir patalpai (duomenys neskelbtini) (0,0036 ha) eksploatuoti. Abiejų sutarčių neatskiriamoji dalis yra žemės sklypo planas, parengtas UAB „Altagis“ 2005 m. lapkričio 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyse yra aptartos išnuomojamos žemės sklypo dalies naudojimo ir pastatų (patalpų pastatuose) rekonstrukcijos sąlygos.

Teismo posėdžio metu NŽT atstovė pakartojo atsiliepime nurodytą nuomonę ir teigė, kad atsižvelgiant į ŠSA galutinę išvadą, galima tenkinti ieškovo prašymą.

Trečiasis asmuo R. V. apie teisme iškeltą bylą informuotas tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismas, atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą savo iniciatyva įtraukė į bylos nagrinėjimą kaip instituciją duodančią išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administraciją (CPK 49 str. 3d.).

Institucija pateikė teismui į bylą dvi išvadas. Pirmojoje išvadoje nurodė šiuos motyvus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuomone, teismui nustačius kad garažų rekonstravimas neturės neigiamos įtakos atsakovų teisėms ir nesukels jiems didelių nepatogumų, ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas, kadangi:

1) projektuotojas vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas yra pasirašęs statinio projektą (projektinius pasiūlymus), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;

2) projektuotojas ir statytojas vykdydami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas užtikrins, kad statinys bus statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas;

3) esame informuoti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2014 metų liepos 9 d. raštu Nr. 31 SD-( 14.31 -104.)-4151 „Dėl statinių rekonstrukcijos žemės sklype (duomenys neskelbtini) mieste“, įvertinęs pateiktą dokumentaciją, neprieštaravo dėl statinių rekonstrukcijos šiame žemės sklype ir aiškiai nurodė, ką dar reikia atlikti.

1) vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas statytojui (Ieškovui) privalu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ar kitą valdymo teisę suteikiantį dokumentą;

2) dėl pastatų (patalpų) pagrindinės tikslinės paskirties keitimo apimties, nors projektinių pasiūlymų dokumentacijoje nenurodyta, bus privalu papildyti žemės sklypo naudojimo būdą;

3) esamose ir sudarytinoje žemės sklypo nuomos sutartyse turi būti numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo būdą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo“ nustatyta keitimo tvarka.

4) kadangi asmuo, kuriam reikalingi bendraturčių sutikimai, visų pirma kaip ir privalo, parengė bei pateikė jiems informaciją apie planuojamą statybą (informacijos turėjo pakakti kaimynams nuspręsti, ar vykdant statybos darbus nebus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.) bendraturčių prašymu pateiktą neišsamią informaciją derėtų geranoriškai papildyti, atsakyti į papildomus pateiktus su statyba susijusius klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovo ieškinys Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuomone turėtų būti tenkintinas.

Su pareikštu ieškiniu galima būtų sutikti, jeigu Ieškovas pateiktų teismui ir bendraturčiams konkretizuotą projektinį sprendinį, iš kurio būtų aišku, kokią komercinę, paslaugų ar kitą veiklą jis ketina vykdyti pertvarkomuose pastatuose ir kaip tai palies sklypo, kuriame yra pertvarkomi pastatai bei kiti garažų paskirties pastatai, priklausantys Atsakovams bei sklypo naudotojams, interesus, ir jeigu tas numatomas pertvarkymas nepažeis jų interesų bei iš esmės nepablogins iki šiol turėtų sklypo naudojimo sąlygų, kaip tai reglamentuota Civilinio proceso kodekso dalyje, susijusioje su disponavimu bendro naudojimo daiktais.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuomone, ieškinys galėtų būti tenkinamas, jeigu:

1) pertvarkomas pastatas po pertvarkymo (ar rekonstrukcijos) savo bendruoju plotu neviršytų vyraujančios garažų paskirties pastatų ploto ir tuo būdu netektų keisti žemės sklypo naudojimo būdo, nustatyto detaliuoju planu;

2) bus papildytas žemės sklypo naudojimo būdas tuo būdu, kuris bus reikalingas pastatui naudoti atitinkamai pagal jo paskirtį po pertvarkymo (rekonstrukcijos);

3) pertvarkomo pastato paskirtis po pertvarkymo bus tokia, kokią leidžia teisės aktai, galiojantys šioje miesto teritorijoje ( visų pirma - miesto Bendrasis planas), statybos techniniai reglamentai, higienos normos bei atsižvelgus į gretimybes bei įvertinus esamą kontekstą -1. y . greta esančius daugiabučius namus, visuomeninės paskirties pastatą bei tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini) esančius garažų paskirties pastatus;

Informuojame, kad šioje teritorijoje Šiaulių miesto bendruoju planu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T-l, suplanuota uCl-2-Miesto centro senamiesčio teritorija, kurioje galimos dvi žemės naudojimo paskirtys- konservacinė ir kita, o kitos paskirties žemės sklypuose yra galimi tokie žemės naudojimo būdai- gyvenamųjų teritorijų, visuomeninių teritorijų, komercinių objektų teritorijų, techninės infrastruktūros teritorijų, viešo naudojimo teritorijų, teritorijų krašto apsaugos tikslams, rekreacinių teritorijų. Kaip matyti iš bendrojo plano, šioje teritorijoje yra negalimas gamybos ir sandėliavimo teritorijų naudojimo būdas.

Kitas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo buvo suformuotas sklypas prie faktiškai naudojamų pastatų - yra Teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtintas 2009- 04-30 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l 82, kuriame suformuotam sklypui Nr. 3 (duomenys neskelbtini) yra nustatytas II (inžinerinės infrastruktūros statinių, tarp jų - garažų) naudojimo būdas, maksimalus užstatymo tankis 0,42 (esamas), intensyvumas 0,42 (esamas), statinių aukštis iki karnizo metrais - 4 m (esamas). Pagrindiniai detaliojo plano rodikliai - tankis ir intensyvumas, gali būti keičiami tik parengus detaliojo plano korektūrą, o nepagrindiniai rodikliai - per techninį projektą sklypo plano stadijoje atlikus perderinimą Nuolatinėje statybų komisijoje ir gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl šių rodiklių patvirtinimo. Kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių, esamų pagrindinių rodiklių keisti detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu nebuvo numatyta, o tai apriboja būsimų pastatų po rekonstrukcijos ar pertvarkymo apimtis bei parametrus. Atkreiptinas dėmesys, kad detalusis planas buvo parengtas savivaldybės iniciatyva prieš jai priklausančių pastatų (garažų) pardavimą aukcione, šio detaliojo plano pagrindu buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, todėl visa informacija buvo skelbta viešai ir prieinama visiems sklypo (duomenys neskelbtini), bei pastatų , esančių jame, naudotojams. Bendrasis teritorijos planas šioje teritorijoje iš principo leidžia esamų pastatų paaukštinimą vienu aukštu įskaitant mansardą, tačiau detaliojo plano pagrindiniai rodikliai apriboja naudojamų patalpų, kurių plotas įskaičiuojamas į bendrą pastato plotą, įrengimą mansardiniame aukšte, nes privalo būti išlaikytas užstatymo tankis bei intensyvumas, kurie buvo nustatyti detaliuoju planu. Tuos pokyčius iš dalies riboja ir detaliojo plano rodiklis- leistinas statinių aukštis iki karnizo - 4 m.

Iš to, kas paminėta aukščiau, darytina išvada, kad pastatų, priklausančių ieškovui, konversija būtų iš principo galima, tačiau apribota, tiek paskirties, tiek apimčių atžvilgiu. O konkrečios išvados gali būti specialistų pateiktos tik tuomet, kai ieškovas pateiks teismui ir sklypo bendraturčiams konkrečiai detalizuotus savo veiklos bei jos apimčių sprendinius (kokia konkreti prekybos, paslaugų ar kt. veikla numatoma, kiek darbo vietų planuojama sukurti ir kaip jas išdėstyti, kokios paskirties patalpos ir kur projektuojamos, kiek tai numatomai veiklai reikės automobilių stovėjimo vietų, kur jos bus išdėstytos sklype ar už jo ribų pagal infrastruktūrinę sutartį, kaip visa tai atitiks higienos normas, statybos techninius reglamentus bei trečiųjų šalių ir bendraturčių interesus ir kt.). Atsakyti į minėtus klausimus gali tik pats Ieškovas ir jo pasamdytas projekto vadovas - architektas, pateikdamas brėžinius ir aiškinamąjį raštą projektinių pasiūlymų lygmeniu, kurie turi būti pakankamos apimties numatomai veiklai suprasti bei sprendimui priimti.

Ieškovui pateikus atsakovams naują projektinį pasiūlymą, Institucija pateikė ir iš išvadą dėl šio projektinio sprendimo.

Institucija išvadoje nurodė šiuos motyvus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuomone, teismui nustačius kad garažų rekonstravimas neturės neigiamos įtakos atsakovų teisėms ir nesukels jiems didelių nepatogumų, ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas, jeigu:

1) projektuotojas, nurodęs kad rekonstruojamo pastato paskirtis yra keičiama iš garažų į paslaugų (smulkaus remonto dirbtuvės, amatininkų dirbtuvės, ne daugiau, kaip 3 darbo vietos) papildytų projektinę dokumentaciją įrašu, kad numatomai veiklai rekonstruotame pastate nebus reikalinga nustatyti sanitarinę apsaugos zoną iki gyvenamųjų pastatų, t. y. būsimos veiklos apimtys ir pobūdis (galimi kvapai, triukšmas ir pan.) nesukels neigiamų padarinių greta esančių daugiabučių namų gyventojams bei sublokuotam visuomeninės paskirties pastatui (liuteronų evangelikų bažnyčia); pateiktoje teismui projektinėje dokumentacijoje tokio įrašo nėra;

2) sklypo plano brėžinyje bus patikslinta, kokių konkrečiu STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ punktu nustatomas bendras automobilių stovėjimo vietų skaičiaus poreikis pagal pastato paskirtį, bei kur yra numatoma viena automobilio vieta specialiųjų poreikių lankytojams (specifikacijoje yra žymėjimas, kuris neperkeltas į patį planą, todėl informacija yra nepilna ir neišsami). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoji vieta numatoma bendro naudojimo kiemo viduje, tačiau būtina įvertinti aplinkybę, kad ši vieta skirta išimtinai žmonėms su fiziniais trūkumais aptarnauti, o ne visiems lankytojams (tikėtina, kad tokių lankytojų bus mažai). Kita vertus minėtoji vieta kieme atsakovams bei tretiesiems asmenims nebeleistų realizuoti sklypo bendraturčių lūkesčių ateityje turėti uždarą bendro naudojimo kiemą, jeigu būtų įrengti rakinami vartai; konstatuotina, kad projektuotojas nepateikė sprendinio, kaip bus tenkinami visų kitų būsimo paslaugų paskirties pastato lankytojų poreikiai atvykti automobiliu, bei kaip bus tenkinami busimųjų darbuotojų poreikiai (šia problemą galbūt būtų galima išspręsti, jeigu būsimo pastato savininkai sudarytų sutartį su Savivaldybės administracija dėl reikalingo skaičiaus mokamų automobilių vietų rezervavimo netoliese esančioje bendramiestinėje mokamoje automobilių aikštelėje) pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T- 244 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. T-l 11 redakcija) patvirtintą Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatus.

3) pėsčiomis ateinantieji lankytojai galimai naudosis įėjimo durimis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir bendro naudojimo uždarą kiemą patekti neturėtų, taigi, darytina prielaida, kad šiuo atžvilgiu sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams apsunkinimų nebus sukelta;

4) projekte numatyta įrengti ugniasienę, šlaitinį stogą bei nenaudojamą pastogę po juo; tačiau pagal pateiktą brėžinyje planinę struktūrą neatmestina aplinkybė, jog po pastato oficialaus pridavimo naudoti valstybinei komisijai šios patalpos gali būti sėkmingai panaudotos nedeklaruojant jų statuso pakeitimo iš nenaudojamų į naudojamas (numatomi normalūs pakankamo 95 cm pločio bei aukščio laiptai, pakankamų parametrų langai ir balkonas, dūmtraukis; kadangi pjūviai projektiniuose pasiūlymuose nebuvo pateikti, ši mano išvada grindžiama tik prielaida įvertinus numatomo po rekonstrukcijos pastato išorinius parametrus - apie 6,00 m aukštį iki viršutinio denginio bei planinę medžiagą); tokiu būdu neišvengiamai pasikeistų sklypo tankis ir intensyvumas, šiuo metu nustatyti detaliajame plane; be to, dėl tokios veiklos gali atsirasti būtinybė vėlgi neišvengiamai keisti detalųjį planą bei pildyti žemės naudojimo būdus, nes galimai pasikeistų statinių vyraujanti paskirtis sklype iš garažų į paslaugų;

Atkreiptinas dėmesys, kad projektuotojas vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas yra pasirašęs statinio projektą (projektinius pasiūlymus), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; projektuotojas ir statytojas vykdydami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas užtikrins, kad statinys bus statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovo ieškinys Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuomone turėtų būti tenkintinas su šiomis sąlygomis, kad projektinė dokumentacija bus papildyta ir patikslinta, ieškovas prisiims įsipareigojimą pakeisti detalųjį planą bei papildyti žemės sklypo naudojimo būdą per teritorijų planavimo įstatyme numatytas procedūras, o atsakovai gera valia atsisakys pretenzijų į bendro kiemo, kaip uždaro elemento, naudojimą ateityje. Po to Institucija 2016-11-14 rašte teismui į bylą nurodė, kad ieškovo projektinė dokumentacija (projektas) bus tikrinamas pakartotinai.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrą daiktą - pastatą - bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu, kuris pasiekiamas bendradarbiaujant, kooperuojantis ir derinant savo interesus. Siekiant stabilaus ir ekonomiško bendro daikto valdymo, naudojimo, disponavimo, būtinas yra reikalavimas bendraturčiams susitarti. Kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, sprendžiant ginčą teismine tvarka, būtina patikrinti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.

Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, nereiškia, kad tie pakeitimai gali būti jų teisių pažeidimo priežastimi.

Negalima konstatuoti interesų derinimo principo pažeidimo, kai atsakovai, kaip bendraturčiai savo teisių įgyvendinimui aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis, neduodami sutikimo, veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (šiuo atveju ieškovui).

Ieškovas siekia organizuoti pastato rekonstrukciją, bet tam reikalingi kitų tiek žemės sklypo, tiek pastatų (garažų) bendraturčių sutikimai. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Teismas gali pripažinti protingais motyvais faktus, specialistų išvadas, kitus patikimus duomenis, kurie patvirtina, kad pastato rekonstrukcija pakeis bendraturčių veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, t. y. turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti.

Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio rekonstrukcijos, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Pastato rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi ir jai keliami griežtesni reikalavimai.

Teismas pažymi, kad atsakovai galėjo ginčyti ne pačią teisę rekonstruoti pastatą, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad dėl rekonstrukcijos darbų atsakovams gali kilti nepatogumai, nesudaro teisinio pagrindo atsakovams atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai. Teismas sutinka su atsakovų atsikirtimų argumentais, kad ieškovas iš pradžių nebuvo pateikęs jiems visų reikalingų įrodymų ir protingų motyvų, dėl ko jie ir atsisakė pastarajam duoti sutikimą. Tai, kad pastato rekonstrukcijos siekia ieškovas, nepanaikina atsakovų pareigos įrodyti protingus motyvus, dėl kurių jis atsisako duoti sutikimą.

Įstatymų leidėjas nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus, kurie turi būti gauti iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t. y. projektavimo metu. Bendraturčiai apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jiems pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kitą). Tai reiškia, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t. y. projektavimo metu.

Byloje nustatyta, kad NŽT Šiaulių m. skyrius tik 2016-08-03 įsakymu Nr. 31SŽN-314-(14.31.55) nustatė valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas atskiroms bendraturčių patalpoms eksploatuoti, ko pasėkoje ieškovas 2016-08-05 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (113 b.l.). Tokius pat veiksmus dėl valstybinės žemės nuomos atliko ir trečiasis asmuo (statytojas) R. V.. Tik nuo šio momento ieškovas ir trečiasis asmuo R. V. įgijo teisę išsinuomotoje iš valstybės žemės sklypo dalyje, toliau tęsti projektavimo darbus dėl pastatų (patalpų pastatuose) rekonstrukcijos darbus, nors tam įtakos visiškai neturėjo atsakovų atsisakymas duoti sutikimą.

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0570 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (12-15 b.l.). Ieškovui ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso ir kiti statiniai (garažo boksas, garažas), esantys tuo pačiu adresu (16-21 b.l.).

Ieškovo ir trečiojo asmens R. V. užsakymu buvo parengti projekto vadovo Š. S. projektiniai pasiūlymai dėl garažų pastatų priklausančių statytojams apjungimo, jų paskirties keitimo į paslaugų paskirtį (6-8 b.l.).

Ieškovo atstovas 2016-01-14 atsakovams pateikė prašymą duoti sutikimą dėl rekonstruoti minėtus garažų paskirties pastatus juos apjungiant į vieną pastatą ir leisti pakeisti jų paskirtį paslaugų paskirties pastato (9-11 b.l.). Atsakovai 2016-02-15 raštu atsakydami į ieškovo prašymą nurodė, kad atsakymas ir sutikimas bus duoti kuomet bendraturčiai pateiktą projekto variantą įvertins kartu su specialistais (39 b.l.).

Iš pradžių institucija, duodanti išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracija 2016-05-20 joje pateikė savo nuomonę dėl ieškovo ieškinio reikalavimo. Po to Institucija pakartotinai išanalizavus ieškovo ir architekto Š. S. projektinio pasiūlymo medžiagą, 2016-07-18 pateikė į bylą ir pradinės išvados papildymą (patikslintą nuomonę) (110-111 b.l.). Ieškovui pateikus į bylą visą projektinio pasiūlymo medžiagą, institucija dar kartą 2016-10-31 pateikė savo išvadą su pasiūlymais (137-138 b.l.). Ieškovui 2016-11-07 pateikus į bylą pakeistą (pataisytą) projektinio pasiūlymo variantą, Institucija 2016-11-14 galutinėje nuomonėje nurodė, kad ieškovas ir projektuotojas atsižvelgė į jos pastabas nurodytas 2016-10-31 išvadoje (141, 146 b. l.).

Ieškovo pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nurodyti pradiniai statybos techniniai duomenys (141 b.l.). Tačiau atsakovų, kaip bendraturčių nesutikimas su ieškovo pradiniu statybos projektu grindžiamas argumentais, siejamais su jų nuomone, kad ir ateityje negali būti pažeistos jų teisės atsižvelgiant į būsimo pastato paskirtį, esamo sklypo užstatymo, tankumo ir intensyvumo rodiklius (78-79 b.l.). Tuo pačiu teismas sutinka ir su Institucijos 2016-07-18 pateiktu išvados papildymu, kuriame aiškiai nurodytą, kad ieškovas tęsdamas projektavimo darbus turi laikytis detaliojo plano, miesto Bendrojo plano ir kt. teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į greta esančius daugiabučius namus bei visuomeninės paskirties pastatą (110-111 b.l.). Šie bendro pobūdžio reikalavimai nors ir nepaneigia ieškovo galutinio projektinio pasiūlymo teisėtumo, tačiau ir tokiu atveju bus būtina atsižvelgti į aukščiau paminėtus reikalavimus.

Įstatymų leidėjas numatė, kad už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl, jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą.

Teismas konstatuoja, kad esminių atsisakymo motyvų, atsakovai ieškovui po galutinio projektinio pasiūlymo jau nekėlė, tačiau tuomet ieškovas jiems kėlė tik reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl teismas konstatuoja, kad tik po 2016-11-07 byloje neliko iš esmės atsakovų atsisakymo duoti sutikimą pagrindų. Kiti su atsakovų atsisakymu susiję motyvai, kad dėl ieškovo siekiamos statybos gali pablogėti esamos atsakovų naudojimosi turtu sąlygos ar nebus laikomasi atitinkamų higienos standartų sąlygojamų reikalavimų dėl triukšmo, oro taršos ir pan., laikytini neesminiais atsisakymo argumentais. Teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, jog atsakovų atsisakymas nuo 2016-11-07, pagal ieškovo pateiktą projektą Nr. P23-13-PP-BD/SAK, duoti pastarajam sutikimą laikytinas nemotyvuotu ir trukdančiu jam, kaip bendraturčiui, įgyvendinti teisę į statybą.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad ieškovas yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą bei tapti teisėtu statytoju, jis turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Tai, kad ieškovas jų dar negavo, nesuteikia atsakovams teisėto pagrindo nemotyvuotai atsisakyti duoti sutikimą. Šis teismo sprendimas tik pripažįsta ieškovui teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statybai be atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimo.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu naujai pateiktus įrodymus: 2016 m. lapkričio mėnesį pateiktą teismui ir atsakovams Š. S. ieškovui parengtą projektą Nr. P23-13-PP-BD/SAK, Institucijos 2016-11-14 teismui pateiktą galutinę išvadą, konstatuoja, kad pagal minėtą projektą jame nėra duomenų, jog dėl ieškovo siekiamos rekonstrukcijos gali pablogėti esamo žemės sklypo užstatymo, tankumo ir intensyvumo rodikliai, gretimų pastatų savininkų galimybė patekti į uždarą garažų teritoriją, pablogės natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos.

Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad nuo 2016-11-07 atsirado pagrindas pripažinti atsakovų atsisakymą duoti ieškovui sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu jam, kaip bendraturčiui, įgyvendinti teisę į statybą.

Teismas pažymi, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą bei tapti teisėtu statytoju, jie galės tik gavę projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Ieškovas jų dar negavo ir be leidimo nėra pradėjęs rekonstrukcijos darbų.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažįsta ieškovui teisę atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato ir žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) sutikimo, nereiškia leidimo statybai įteisinimo, nes šis teismo sprendimas tik pripažįsta ieškovui teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą rekonstrukcijai be atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimo. Teismas nevertina kitų šalių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Tačiau vien formalus įstatymo taikymas neatitiktų esminių civilinio proceso principų ir nuostatų. Kiekvienu atveju turi būti vertinamas šalies elgesys ne tik proceso metu, bet ir iki jo. Todėl pirmiausia, teismas pripažįsta, kad ieškovas gali atlikti projektavimo darbus ne pagal pradinį ar vėliau į bylą pateiktą projektą, o tik pagal 2016-11-07 teismo posėdžio metu pateiktą projektinį pasiūlymą. Antra, tokia išvada suponuoja, kad ne atsakovai, o pats ieškovas netinkamai elgėsi norėdamas gauti kitų bendraturčių sutikimą, kadangi iš pradžių teikdamas teismui ieškinį siekė gauti jų kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Tačiau faktiškai ieškovas pateikė teismui projektinį variantą dėl atsakovų nesutikimo ne tik dėl žemės, bet ir dėl pastatų rekonstrukcijos, todėl teismas ir laikė būtinu įtraukti į bylos nagrinėjimą vietos savivaldos Instituciją. Trečia, ginčo atveju ieškovas veikė ne tik kaip bendraturtis, bet ir kaip verslininkas, kuris siekia pakeisti ir tiesioginę pastatų paskirti. Šios pirmiau paminėtos nuostatos taikytinos ne tik ieškovo atžvilgiu dėl žyminio mokesčio, bet ir dėl jo tirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi atsakovų atsisakymą duoti ieškovui sutikimą teismas iki 2016-11-07 laiko pagrįstu, todėl iš jų su bylinėjimusi susijusios išlaidos ieškovui nepriteistinos (121-125 b.l.).

Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovų į valstybės biudžetą nepriteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, per LR pašto bendrovę, kadangi šių išlaidų sumą išdalinus visiems atsakovams, ji yra mažesnė nei minimalus jos dydis, kuris ginčo atveju turėtų būti priteistas į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Leisti ieškovui P. Č. atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių pastatų (garažų), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektą (kompleksas Nr. P23-13-PP-BD/SAK, parengtą 2016 m. lapkričio mėnesio projektą Š. S. projektavimo biuro, be atsakovų: I. M., E. M., C. L. ir E. A. L. sutikimo. Šis projektas yra sudėtinė ir neatskiriama sprendimo dalis.

2. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

3. Nepriteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovų: I. M., E. M., C. L. ir E. A. L. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bylos dalyviams.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.