Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3567-772/2016, iškeltoje pagal ieškovo P. Č. ieškinį atsakovams: I. M., E. M., C. L. ir E. A. L. dėl teisės atlikti pastatų rekonstrukcijos darbus be žemės sklypo savininko sutikimo, tretieji asmenys: Nacionalinės žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos ir R. V., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. Č. 2016-03-18 kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti įstatymų nustatyta tvarka teisę įgyvendinti statytojo teises, t.y. teikti institucijoms dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus garažų paskirties pastatų, rekonstrukcijai pagal Š. S. projektavimo biuro parengtų projektinių pasiūlymų sprendinius, be žemės sklypo bendraturčių I. M. ir E. M. bei C. L. ir E. A. L. sutikimo ir priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Leido ieškovui atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių pastatų (garažų), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektą (kompleksas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2016 m. lapkričio mėnesio projektą Š. S. projektavimo biuro), be atsakovų: I. M., E. M., C. L. ir E. A. L. sutikimo.

Teismas konstatavęs, kad esminių atsisakymo motyvų atsakovai ieškovui po galutinio projektinio pasiūlymo nekėlė, bei kitus su atsakovų atsisakymu susijusius motyvus laikęs neesminiais atsisakymo argumentais, darė išvadą, kad nuo 2016-11-07 atsirado pagrindas pripažinti atsakovų atsisakymą duoti ieškovui sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu jam, kaip bendraturčiui, įgyvendinti teisę į statybą. Pažymėjo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą bei tapti teisėtu statytoju, jie turės galimybę tik gavę projektavimo sąlygas ir leidimą statybai.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, nurodė, kad ieškovas gali atlikti projektavimo darbus ne pagal pradinį ar vėliau į bylą pateiktą projektą, o tik pagal 2016-11-07 teismo posėdžio metu pateiktą projektinį pasiūlymą. Taip pat pažymėjo, jog ne atsakovai, o pats ieškovas netinkamai elgėsi norėdamas gauti kitų bendraturčių sutikimą, kadangi iš pradžių teikdamas teismui ieškinį siekė gauti jų kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Teismas vertino, kad ginčo atveju ieškovas veikė ne tik kaip bendraturtis, bet ir kaip verslininkas, kuris siekia pakeisti ir tiesioginę pastatų paskirtį. Kadangi atsakovų atsisakymą duoti ieškovui sutikimą teismas iki 2016-11-07 laikė pagrįstu, todėl iš jų su bylinėjimusi susijusias išlaidas ieškovui nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) P. Č. prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir priteisti ieškovui (apeliantui) iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl bylinėjimosi išlaidų dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, kuris keistinas, ir ieškovui priteistina iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog ieškovas gali atlikti projektavimo darbus ne pagal pradinį ar vėliau į bylą pateiktą projektą, o tik pagal 2016-11-07 teismo posėdžio metu pateiktą projektinį pasiūlymą. Siekiant bendraturčiui įgyvendinti savo teisę atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbus, kitiems bendraturčiams privaloma pateikti informaciją dėl ketinamų vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbų. Pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas teikė atsakovams duomenis ir informaciją apie ketinamą atlikti garažo paskirties pastatų rekonstrukciją.

Tiek pirminiai, tiek pateikti patikslinti projektiniai sprendiniai leido bendraturčiams įvertinti atliekamus rekonstrukcijos darbus ir jų poveikį bendraturčių teisėms ir interesams.

Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovas netinkamai elgėsi norėdamas gauti kitų bendraturčių sutikimą, kadangi iš pradžių teikdamas teismui ieškinį siekė gauti jų kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimą, o faktiškai ieškovas pateikė teismui projektinį variantą dėl atsakovų nesutikimo ne tik dėl žemės, bet ir dėl pastatų rekonstrukcijos, todėl teismas ir laikė būtinu įtraukti į bylos nagrinėjimą vietos savivaldos instituciją. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas; aktuali redakcija kreipimosi į teismą dieną) 23 straipsnio 8 dalies 6 punkte numatyta, jog norint gauti leidimą statinio rekonstrukcijai būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimas yra netinkamai suformuluotas, nes ginčas kilo su žemės sklypo bendraturčiais dėl bendrame žemės sklype, esančių garažų paskirties pastatų rekonstravimo darbų atlikimo, o atsakovai savo nesutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus motyvavo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai.

Šiuo atveju savo atsisakymą atlikti garažo paskirties pastatų rekonstrukciją privalėjo pagrįsti atsakovai. Be to, pirmosios instancijos teismas pats pripažįsta, kad „ieškovas yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą bei tapti teisėtu statytoju, jis turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Tai, kad ieškovas jų dar negavo, nesuteikia atsakovams teisėto pagrindo nemotyvuotai atsisakyti duoti sutikimą“. Taip pat ir institucija, teikianti išvadą pripažįsta, kad atliekant projektavimo darbus projektinė dokumentacija (projektas) bus tikrinamas pakartotinai. Taigi, šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus dalyvavimas byloje iš esmės neturėjo jokios įtakos, kilusiam ginčui būtent dėl bendraturčio teisių ir interesų įgyvendinimo. Institucija, teikiant išvadą ieškovo projektinius sprendinius vertinimo iš esmės ne bendraturčių teisių ir interesų aspektų, o jų atitikimą bendriesiems teisės aktams, reglamentuojantiems projektavimą ir statybą. Pažymėtina, kad pagal projektavimo eiliškumą, reglamentuotą Statybos įstatyme (23 straipsnio 8 dalis), leidimui rekonstruoti statinį gauti pirmiausia būtinas bendraturčių sutikimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam sutikimui gauti pakanka bendraturčiams pateikti preliminarius projektinius sprendinius, nes pats projektas negali būti teikiamas valstybės institucijai vertinimui be bendraturčių sutikimo.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodo jokių argumentų, kad ieškovas savo, kaip bendraturčio teises galėjo ginti neteismine tvarka, nesikreipiant į teismą.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovas yra verslininkas ir ketinimas atlikti pastatų rekonstrukcijos darbus bei pasirinktas teisių ir interesų gynimo būdas atitinka CK 2.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus versliškumo požymius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad nėra pagrindo keisti skundžiamą sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė teisingai, įvertinęs aplinkybių visumą: šalių elgesį, išvadą duodančios institucijos nustatytus pirminių ieškovo projektinių pasiūlymų dėl garažų rekonstravimo trūkumus, jų (projektinių pasiūlymų) neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Atsiliepdami į apeliacinį skundą, atsakovai I. M. ir E. M. prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei skirti apeliantui 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovams. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Apeliantas kreipdamasis į teismą nebuvo įgyvendinęs jam nustatytų pareigų, susijusių su tinkamo projektavimo dokumento parengimu.

Dokumentai buvo renkami apelianto visu bylos nagrinėjimo metu, tai patvirtina, jog apeliantas teismo procesą naudoja ne pagal paskirtį.

Apeliantas nepagrįstai padavė ieškinį bei pateikė apeliacinį skundą, kuriuo papildomai reikalauja iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurioje nagrinėjamas vien išlaidų klausimas. Toks apelianto elgesys laikytinas piktnaudžiavimu ir civilinio proceso bei savo procesinių teisių naudojimu ne pagal paskirtį, todėl tūrėtų būti skiriama bauda, atgrasanti jį nuo tokio elgesio ateityje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį ir nepriteisdamas iš atsakovų su bylinėjimusi susijusių išlaidų sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas gali atlikti projektavimo darbus ne pagal pradinį ar vėliau į bylą pateiktą projektą, o tik pagal 2016-11-07 teismo posėdžio metu pateiktą projektinį pasiūlymą. Pažymėjo, jog ne atsakovai o pats ieškovas netinkamai elgėsi norėdamas gauti kitų bendraturčių sutikimą, kadangi iš pradžių teikdamas teismui ieškinį siekė gauti jų kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Teismas vertino, kad ginčo atveju ieškovas veikė ne tik kaip bendraturtis, bet ir kaip verslininkas, kuris siekia pakeisti ir tiesioginę pastatų paskirtį. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimo.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, tai yra patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus ir suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir būdo.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 ir kt.).

Pagal priežasties teoriją paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą.

Iš bylos eigos matyti, jog apeliantas į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2016 m. kovo 18 dieną. Iki ieškinio padavimo teismui dienos apeliantas 2014-06-02 ir 2014-07-09 kreipėsi su prašymais į atsakovus, prašydamas leisti rekonstruoti garažų paskirties pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) juos apjungiant į vieną pastatą. Prašymuose atsakovams dėl sutikimo rekonstruoti pastatus nurodyta, kad rekonstruojamų pastatų paskirtis bus keičiama į negyvenamosios paskirties – paslaugų paskirties pastatą pagal statybos techninį reglamentą (duomenys neskelbtini) „Statinių klasifikavimas pagal jų paskirtį“. Vykdyti pastatų rekonstrukcijos darbus, nedidinant esamo užstatymo ploto. Kartu su nurodytais prašymais pateikta ir projektinė medžiaga. 2016-01-27 raštais pakartotinai kreiptasi į atsakovus dėl sutikimo atlikti garažų paskirties pastatų rekonstrukcijos darbus. Atsakovai 2014-07-14 raštu „Dėl leidimo pastato rekonstrukcijai“ atsisakė duoti sutikimą atlikti minėtų garažų paskirties pastatų rekonstrukciją, motyvuojant, jog nepateikta visa informacija apie numatomus vykdyti statybos darbus, o 2016-02-15 pateikė atsakymus, kuriais atsisakoma leisti atlikti garažų paskirties pastatų rekonstrukciją motyvuojant, kad neturi specialaus išsilavinimo pateiktai projektinei medžiagai įvertinti, todėl bus pasitelkti specialistai tokiai informacijai įvertinti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas iki ieškinio padavimo beveik du metus aktyviai siekė ginčą išspręsti neteismine tvarka. Atsakovams į iškilusius klausimus raštu teikė atsakymus, kartu teikė projektinę medžiagą ir tik išnaudojęs visas galimybes gauti bendraturčių sutikimą atlikti pastatų rekonstrukciją, kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo pažeistas teises ir interesus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje yra pateikta 2016 m. kovo 7 d. sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) su advokatu V. J.. Pirmosios instancijos teisme 2016-09-19 pateiktas prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Kartu pateikta 2016-03-07 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-03-07 banko išrašo kopija; 2016-07-15 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-15 pinigų priėmimo kvito kopija. Pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantas sumokėjo 650 Eur dydžio sumą už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinės pagalbos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) advokatui V. J..

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas vertinti, kad ne visos apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne vien tik dėl jo kaltės. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo specifiką bei įvertinus šalių procesinį elgesį, reikalavimų apimties pokytį, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. numatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Išdėstytų motyvų pagrindu, teismas daro išvadą, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, ieškovui iš atsakovų priteistina po 81,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikti, todėl šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovų I. M., E. M., C. L. ir E. A. L. ieškovui P. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 81,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti“.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.