- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1334-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03763-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Artic Fishing“, UAB „Arctic Fishing“
- Ieškovas
- O. S., D. K., A. N., J. B., V. S., V. E., A. D., S. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Artic Fishing“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų O. S. (O. S.), D. K. (D. K.), A. N. (A. N.), J. B. (J. B.), V. S., V. E. (V. E.), A. N. (A. N.), A. D. (A. D.), S. G. (S. G.) ieškinį atsakovei UAB „Arctic Fishing“ dėl įsiskolinimo iš darbo santykių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės 411 787,64 Lt darbo užmokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-27 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui Borderline Group Limited, buveinė – Global Gateway 8, Re La Perle, Providence, Mahe, Seišeliai, nuosavybės teise priklausantį laivą (duomenys neskelbtini), plaukiojantį su Rusijos vėliava, esantį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, uždraudžiant šį laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ar atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, bei uždrausti supjaustyti laivą į metalo laužą ir išplukdyti jį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi patikslinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodant, jog areštuojamas UAB „Arctic Fishing“, juridinio asmens kodas 302567657, Ukmergės g. 14, Klaipėda, nuosavybės teise priklausantis laivas (duomenys neskelbtini).
Atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant draudimą laivą (duomenys neskelbtini), išplukdyti iš Klaipėdos uosto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-11 nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo įvykdymas bus galimas tik realizavus areštuotą laivą (duomenys neskelbtini). Ieškovams nėra suteikta jokių garantijų, jog leidus laivui išplaukti iš uosto, jis bus atgal sugrąžintas. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, jog laivui išplaukus iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laivo areštas, nebeteks prasmės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, – leisti išplukdyti laivą (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos uosto. Nurodė, kad jis pateikė įrodymus, jog turi Lietuvoje registruoto didelės vertės turto – du žvejybinius laivus, kurių bendra vertė 9 805 380 Lt. Pasak atsakovo, išieškojimas vykdant ieškovams palankų teismo sprendimą galėtų būti atliktas pardavus šiuos laivus. Taip pat nurodo, jog neprašė panaikinti arešto laivams, tik prašė leisti jiems išplaukti iš uosto, siekiant sumažinti patiriamus nuostolius. Be to, atsakovas nurodo, kad jam turint turto nėra nė vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl to jos neturi būti taikomos. Atsakovo vertinimu, ieškinys yra pareikštas jam, kaip įmonei, o ne laivui, kaip daiktui, dėl to ieškovams palankus sprendimas galėtų būti vykdomas iš viso įmonės turto, o ne konkretaus laivo. Atsakovo vertinimu teismas, neleisdamas išplaukti iš uosto laivui, pažeidė proporcingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teismas, remdamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, turi diskrecijos teisę pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti. Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių ginčo bei areštuoto turto pobūdį, pagrįstai buvo konstatuota, jog leidus išplaukti areštuotam laivui iš Klaipėdos uosto, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės iš esmės. Areštuoto turto rūšis suponuoja pakankamą pagrindą konstatuoti, jog vien tik uždraudus laivą parduoti, supjaustyti į metalo laužą arba kitaip jį perleisti, teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas, kadangi tai lemia areštuoto daikto pobūdis. Šių teismo argumentų nepaneigia ir atsakovo teiginiai, jog jis turi daug registruoto turto Lietuvoje ir yra finansiškai pajėgus atsiskaityti su ieškovais. Pažymėtina, jog atsakovas nepasiūlė įnešti reikalaujamos priteisti sumos į teismo depozitinę sąskaitą, taip pat pareikšto reikalavimo neužtikrino laidavimu ar įkeitimu (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Dėl to atsakovo teiginiai apie turimą turtą ir galimybes iš jo išieškoti laikytini deklaratyviais ir neužtikrinančiais ieškovų pareikšto reikalavimo. Tik atsakovui užtikrinus ieškovų pareikštą reikalavimą kitais būdais būtų pagrindas konstatuoti, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinus jų mastą būtų užtikrintas proporcingumo principas. Tuo tarpu panaikinus laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinus jų mastą be užtikrinimo priemonių, šalių lygybės ir proporcingumo principai pagal faktinę situacija neatitiktų šių principų turinio esmės bei neužtikrintų pareikšto reikalavimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.