Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovas M. S. 2017-09-29 bankiniu pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1332 Eur, nurodydamas, kad pinigai pervedami T. S. (b.l. 4). Tačiau tik vėliau suprato, kad pinigai per klaidą buvo pervesti ne T. S., o kitam asmeniui (V. P.). Ieškovas susisiekė su atsakovu, su kuriuo kaip juridinio asmens UAB „Wytas“ vadovu turėjo teisinius santykius, dėl per klaidą jam pervestų piniginių lėšų grąžinimo (b.l. 26-32). Atsakovas V. P. 2017-10-09 grąžino 1036 Eur (b.l. 4), vėliau bylą iškėlus teisme, t.y. 2017-11-15, grąžino likusius 296 Eur (b.l. 52), (viso 1332 Eur).

Pažymėtina, kad iš ieškovo susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad atsakovas nuo pat pradžių žadėjo geruoju grąžinti pervestus pinigus (b.l. 26), tačiau iki šios civilinės bylos iškėlimo grąžino tik dalį pinigų, t.y. 1036 Eur, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusių 296 Eur priteisimo.

Atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje nebuvo nuosekli. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pinigai buvo pervesti ne į jo sąskaitą, todėl ieškovas pasirinko netinkamą bylos šalį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nei atsiliepime, nei triplike nenurodė, kam priklauso sąskaitą į kurią ieškovas pervedė 1332 Eur, taip pat neneigė, kad šiuos pinigus iš ieškovo gavo. Tik teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra atidaryta trečiojo asmens V. P. (atsakovo sūnaus) vardu, nors kaip nurodė ieškovo atstovas, šią sąskaitą buvo nurodęs pats atsakovas.

Byloje nekilo ginčo, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta trečiojo asmens V. P. (atsakovo sūnaus) vardu, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 79, 105). Ieškovas nepaisant šios aplinkybės nesutiko pakeisti atsakovo trečiuoju asmeniu, t.y. atsakovo sūnumi, argumentuodamas tuo, kad būtent atsakovas naudojosi trečiojo asmens sąskaita bei gavo jo per klaidą bankiniu pavedimu pervestus pinigus. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų nustatyti šiai aplinkybei. Sprendžiant iš šalių atstovų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad į trečiojo asmens sąskaitą pervestus pinigus gavo atsakovas V. P.. Šią aplinkybę 2018-04-10 teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovė, tai patvirtina taip pat byloje esantis šalių susirašinėjimas, taip pat atsakovo veiksmai, grąžinant nepagrįstai gautus pinigus (beje niekur atsakovas nenurodė, kad pinigai grąžinami už sūnų). Atsakovas neginčijo to, kad šie pinigai, jam, kaip fiziniam asmeniui, buvo pervesti nepagrįstai, t.y. be teisinio pagrindo. Atsakovo atstovė bylą nagrinėjant iš esmės, skirtingai nei buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, nurodė, kad pinigai atsakovui buvo pervesti pagal 2017-09-12 vežimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vijagus“, atstovaujamos M. S., ir UAB „Wytas“, atstovaujamos V. P., tačiau, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas šios nurodytos aplinkybės nevertina. Byloje jokių duomenų, kad teisiniai santykiai sietų bylos šalis (fizinius asmenis) nėra.

Atsižvelgusi į išdėstytas į aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas iš ieškovo 1332 Eur gavo be teisinio pagrindo, todėl jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Tačiau įvertinus tą aplinkybė, kad ieškovui iki kreipimosi į teismą atsakovas grąžino 1036 Eur, o kreipusis į teismą grąžino likusius ieškiniu prašomus 296 Eur, ieškovo ieškinys dėl šių pinigų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas gavęs likusius per klaidą atsakovui perduotus pinigus neatsisakė ieškinio, argumentuodamas tuo, kad atsakovo grąžintus 296 Eur užskaitė bylinėjimosi išlaidoms padengti. Atsakovas nesutiko, jog 296 Eur įmoka, kuri būtent ir sudaro atsakovo nepagrįstai gautą bei negrąžintą sumą, būtų paskirstyta remiantis CK 6.54 straipsnio pagrindu, atsakovas nepripažino savo pareigos mokėti ieškovo reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų, taip pat nesutiko su reikalaujamu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Šalių susitarimo nustatyti įmokos paskirstymo tvarką nebuvo. CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, ji reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Atsakovas teisme iškėlus bylą atlikdamas mokėjimą nurodė paskirtį – „pinigų grąžinimas“, ši suma padengė visą skolą, ieškovas atsakovo įmoką žodiniu pareiškimu užskaitė bylinėjimosi išlaidoms padengti, kurios pagrįstumo teismas dar neįvertino. Teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės bei priėmęs galutinį procesinį sprendimą išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 93 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, iškėlus bylą teisme, turėjo teisinį pagrindą iš atsakovo gautą įmoką pirmiausiai skirti atlyginti jo šioje byloje turėtoms bylinėjimosi išlaidoms. Dėl išvardintų priežasčių, teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai taikė CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai įvykdyta tik 2017-11-15, byla iškelta 2017-11-02, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2017-11-02 iki 2017-11-15 (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 8, 11), 850 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (4, 6, 7, 69-73), 30 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 33, 34), 6,37 Eur išlaidų VĮ Registrų centras už išrašą iš Juridinių asmenų registro (35, 36). Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo įrodymų apie jų aptirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę, taip pat įvertinant priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas ieškinio neatsisakė, nors iškėlus bylą teisme atsakovas pateikė įrodymus, kad grąžino ieškiniu prašomus pinigus, be to nepagrįstai šių pinigų sumokėjimą užskaitė ieškovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, kad pinigai ieškovui buvo grąžinti tik iškėlus bylą teisme, atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamai aiški ir nuosekli. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, taip pat bylos apimtį bei sudėtingumą, bylos baigtį, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, iš atsakovo ieškovui priteisia 200 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atmetamas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 6,37 Eur išlaidų VĮ Registrų centras už išrašą iš Juridinių asmenų registro, nes, teismo vertinimu, jos nagrinėjamu atveju nebuvo būtinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškovo prašymu priteistinos iš atsakovo 30 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, nes ieškovas šiuo įrodymu įrodinėjo, kad gera valia atsakovas negrąžino pinigų, nors buvo pažadėjęs tai padaryti, t.y. jos buvo būtinos bei yra pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi ieškovui atsisakius ieškinio jam būtų grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 2 dalis), iš atsakovo ieškovui priteistina tik 25 procentai žyminio mokesčio (3,75 Eur).

Šioje byloje valstybė patyrė 4,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš kiekvienos šalies yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas dėl šių išlaidų priteisimo nagrinėjamu atveju nesprendžia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui M. S. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 296 Eur, skaičiuojant nuo 2017-11-02 iki 2017-11-15, ir 233,75 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.