Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1465-601/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-26Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
e2A-1465-601/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20227-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
V. P.
Trečiasis asmuo
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1465-601/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20227-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 296 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 29 d. vykdydamas pinigų pervedimą T. S. suklydo nurodydamas banko sąskaitą ir 1 332 Eur per klaidą pervedė atsakovui V. P.. Pastebėjęs šią klaidą, atsakovo prašė grąžinti pinigus. 2017 m. spalio 9 d. atsakovas grąžino dalį pervestos sumos, t. y. 1036 Eur, tačiau likusią dalį sumos atsisakė grąžinti, nemotyvuodamas savo sprendimo. Atsakovas, negrąžindamas jam per klaidą pervestų lėšų, nepagrįstai praturtėjo, todėl privalo šias lėšas, t. y. 296 Eur, grąžinti. Taip pat ieškovas nurodė, kad nors atsakovui nepriklauso banko sąskaita, į kurią buvo pervestos piniginės lėšos, ji priklauso atsakovo sūnui, trečiajam asmeniui V. P., tačiau atsakovas faktiškai šią sąskaitą valdė. Iškėlus civilinę bylą atsakovas pervedė ieškovui 296 Eur, tačiau ši pinigų suma buvo užskaityta ieškovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Atsakovas iki šiol ieškovui yra skolingas nepagrįstai jam pervestus 296 Eur.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pinigai buvo pervesti ne į jo, o į jo sūnaus banko sąskaitą, todėl ieškovas pasirinko netinkamą bylos šalį.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo V. P. (atsakovo sūnus) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Gavus ieškinį, ieškovo reikalaujam suma buvo grąžinta, nes nei jis, nei jo tėvas jokių sutartinių (teisinių) santykių su ieškovu neturėjo. Teisiniai santykiai vyko tarp UAB „A“ ir UAB „B“ pagal krovinių pervežimo sutartį, kuriuose atsakovas V. P. atstovavo UAB „A“, o ieškovas M. S. - UAB „B“.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo V. P. (gim. 1959 m. sausio 4 d.) ieškovui M. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 296 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d., ir 233,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas M. S. 2017 m. rugsėjo 29 d. bankiniu pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 332 Eur, nurodydamas, kad pinigai pervedami T. S.. Ieškovas susisiekė su atsakovu, su kuriuo kaip juridinio asmens UAB „A“ vadovu turėjo teisinius santykius, dėl per klaidą jam pervestų piniginių lėšų grąžinimo, atsakovas V. P. 2017 m. spalio 9 d. grąžino 1036 Eur, vėliau bylą iškėlus teisme, t. y. 2017 m. lapkričio 15 d. grąžino likusius 296 Eur, (viso 1 332 Eur).

6. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog banko sąskaita atidaryta trečiojo asmens V. P. (atsakovo sūnaus) vardu. Teismo vertinimu, į trečiojo asmens sąskaitą pervestus pinigus gavo atsakovas, šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino atsakovo atstovė, tai patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas, taip pat atsakovo veiksmai, grąžinant nepagrįstai gautus pinigus (atsakovas nenurodė, kad pinigai grąžinami už sūnų). Atsakovas neginčijo to, kad šie pinigai, jam, kaip fiziniam asmeniui, buvo pervesti nepagrįstai, t. y. be teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovė bylą nagrinėjant iš esmės, skirtingai nei buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, nurodė, jog pinigai atsakovui buvo pervesti pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. vežimo sutartį, sudarytą tarp UAB „B“, atstovaujamos M. S., ir UAB „A“, atstovaujamos V. P.. Teismas sprendė, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šios nurodytos aplinkybės nevertino. Teismas konstatavo, kad atsakovas iš ieškovo 1 332 Eur gavo be teisinio pagrindo, todėl jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovui iki kreipimosi į teismą atsakovas grąžino 1 036 Eur, o kreipusis į teismą grąžino likusius ieškiniu prašomus priteisti 296 Eur, ieškovo ieškinį dėl šių pinigų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai taikė CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės bei priėmęs galutinį procesinį sprendimą teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas, iškėlus bylą teisme, turėjo teisinį pagrindą iš atsakovo gautą įmoką pirmiausiai skirti atlyginti jo šioje byloje turėtoms bylinėjimosi išlaidoms.

7. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 850 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 30 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 6,37 Eur išlaidų už išrašą iš Juridinių asmenų registro. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinio neatsisakė, nepagrįstai atsakovo grąžintų pinigų sumokėjimą užskaitė ieškovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti, pinigai ieškovui buvo grąžinti tik iškėlus bylą teisme, atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamai aiški ir nuosekli, taip pat į bylos apimtį bei sudėtingumą, bylos baigtį, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, sprendė, kad iš atsakovo ieškovui priteisia 200 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos 6,37 Eur išlaidos už išrašą iš Juridinių asmenų registro nebuvo būtinos, todėl jų nepriteisė. 30 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą buvo būtinos bei yra pagrįstos. Kadangi ieškovui atsisakius ieškinio jam būtų grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio dalis, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 25 procentus žyminio mokesčio (3,75 Eur).

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas dėl aplinkybės, jog atsakovas teismo proceso eigoje pervedė ieškovui pinigų sumą, kuri yra lygi ieškinio kainai. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir jo nepripažino, jis žinojo, kad ieškovas siekdamas atgauti skolą ikiteisminiu keliu ir reikšdamas ieškinį turėjo papildomų išlaidų, tačiau jų neatlygino. Ilgas teismo procesas padidino ieškovo išlaidas siekiant susigrąžinti teisėtai jam priklausančias lėšas ir jos viršijo ieškinio kainą.

8.2. Teismas nepagrįstai kaip pagrindą ieškiniui atmesti nurodė tai, kad ieškovas neatsisakė ieškinio. Ieškovas neturėjo pagrindo atsisakyti ieškinio, kadangi jis buvo pareikštas pagrįstai. Nurodymas ieškovui atsisakyti ieškinio, kai atsakovas sumoka tik ieškinio kainą ir nepadengia skolos išieškojimo išlaidų (tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų) absoliučiai užkirstų kelią sąžiningam kreditoriui susigrąžinti jam priklausančias lėšas teisminiu keliu ir būtų neteisėtas.

8.3. Teismas netinkamai vertino ieškovo taikytą CK 6.54 straipsnyje nurodytą įmokų paskirstymo tvarką, pripažindamas ją nepagrįsta. Šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo nebuvo, atsakovas, atlikdamas pavedimą, nenurodė už ką konkrečiai yra mokami pinigai, ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas ne tik priteisti pagrindinę skolą, bet ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra jokio pagrindo užskaityti gautas įmokas kitaip, nei nurodyta CK 6.54 straipsnyje.

8.4. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Išrašas iš Juridinių asmenų registro buvo pateiktas įrodinėjant ieškovo santykius su atsakovu ir paaiškinant klaidos atliekant mokėjimo pavedimą atsiradimą, todėl išlaidos gaunant šį dokumentą yra visiškai pagrįstos. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti ieškinio ir jo neatsisakė, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė tik 25 procentus žyminio mokesčio. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas už teisines paslaugas turėjo 850,00 Eur išlaidų, iš jų 600,00 Eur iki atsakovo 296,00 Eur sumos sumokėjimo momento.

9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi ieškovas pareiškė ieškinį netinkamai šaliai. Pinigus nepagrįstai įgijo ne atsakovas, o jo sūnus V. P.. Būtent dėl to trečiasis asmuo kai gavo ieškinį pinigines lėšas grąžino ieškovui, nes atsakovas yra trečiojo asmens tėvas ir jų gyvenamoji vieta ta pati. Nepakeitus šalies tinkama, ieškinys turėjo būti atmestas.

9.2. Teismas netinkamai vertino atsakovo atstovės paaiškinimus ir nepagrįstai sprendė, kad pinigines lėšas gavo atsakovas V. P.. Byloje buvo pateikta UAB „B“, atstovaujamos M. S. ir UAB „A“ atstovaujama V. P. (atsakovo) 2017 m. rugsėjo 12 d. Krovinių pervežimo sutartis. Atsakovas nuosekliai aiškino, kad atsakovą ir ieškovą siejo sutartiniai krovinių pervežimo santykiai ir kad 296 Eur lėšos, kurias ieškovas pravedė, buvo tikslingai sumokėtos už sugedusios jo transporto priemonės taisymą, pasinaudojant atsakovo sūnaus sąskaita.

9.3. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius dokumentus, kuriuos sudarė tie patys asmenys dėl tų pačių pinginių lėšų - ieškovas ir atsakovas, atstovaudami juridinius asmenis ir vykdydami pervežimo sutartį. Pats ieškovas buvo nesąžiningas ir melagingai nurodė teismui piniginių lėšų pervedimo aplinkybes. Kadangi teismas atsisakė prijungti papildomus dokumentus, kurie paneigė ieškovo reikalavimą atsakovui, bei pagrindė šalių ketinimą apmokėti už transporto priemonės gedimus, šiuos įrodymus apeliantas prašo prijungti apeliacinės instancijos teisme.

9.4. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi nenustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Atsakovas su ieškovu buvo susiję krovinio pervežimo sutartimi ir ieškovas pinigus pervedinėjo konkrečiam tikslui, todėl tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, ieškovas galėjo kelti atsakovui ieškinį tik iš krovinio pervežimo sutarties vykdymo atsiradusių teisinių santykių.

Atsiliepimas

10. Atsakovas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Ieškovas turėjo teisę reikalavimą reikšti trečiajam asmeniui, kuris gavo pinigines lėšas, todėl ieškinys atsakovui buvo pareikštas nepagrįstai. Jei apeliantas būtų kreipęsis į atsakovo V. P. sūnų V. P., ši civilinė byla nebūtų buvusi pradėta.

10.2. CK 6.54 straipsnio norma ginčo atveju negali būti taikoma, kadangi atsakovas neturi neįvykdytų prievolių ieškovui, t. y. ieškovui pervestos piniginės lėšos, kurios pilnai padengė ieškovo turimą reikalavimą. Tai, kad trečiojo asmens pervesta 296 Eur suma buvo užskaityta taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir tik po to pagrindinė skola, vertintina, kaip ieškovo nesąžiningas elgesys.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovas, gavęs mokėjimo nurodymą su įrašu pavedimo paskirtyje „pinigų grąžinimas“ negalėjo kaip nors kitaip vertinti šių įmokų paskirties, negu kaip pagrindinės skolos mokėjimą. Atsakovui atliekant mokėjimą, ieškovas žinojo jų paskirtį ir priimti įmokos neatsisakė.

10.4. Byloje atsakovo atstovas pateikė gautų lėšų pagrindimą įrodančius dokumentus, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Šie įrodymai patvirtina faktą, kad UAB „A“ vadovas atliko tarptautinius pervežimus su UAB „B“ transporto priemone, kuri vykdant pervežimus buvo itin blogos techninės būklės bei gedo. Atsakovas buvo priverstas remontuoti užsienio valstybėje UAB „B“ automobilį, o „B“ vadovas tik dėl jam žinomų priežasčių remontui skirtas išlaidas pervedinėjo kaip fizinis asmuo fiziniam asmeniui. Todėl teismas privalėjo vertinti atsakovo pateiktus gautų lėšų pagrindimą įrodančius dokumentus, tačiau palūkanų ir bylos vedimo išlaidų pagrįstumas nebuvo visiškai ištirtas.

Atsiliepimas

11. Ieškovas M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad sąskaitą ieškovui nurodė atsakovas, jis naudojosi šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis, jis pažadėjo ieškovui grąžinti suklydimo pasekmėje jam pervestas lėšas, jis iki civilinės bylos inicijavimo grąžino dalį per suklydimą pervestų lėšų, todėl nurodytas tinkamas atsakovas. Tai, kad sąskaitos savininkas yra trečiasis asmuo nepaneigia fakto, kad sąskaitą valdė ir joje esančiomis lėšomis naudojosi atsakovas.

11.2. Tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo sutartinių santykių. Tarp juridinių asmenų UAB „B“ ir UAB „A“ buvo susiklostę sutartiniai santykiai ir ieškovas pateikė į bylą šių sutartinių santykių įrodymus, pagrindžiančius ieškovo padarytą klaidą atliekant pinigų pervedimą. Šie juridiniai asmenys su civiline byla yra niekaip nesusiję. M. S. niekada nevadovavo UAB „B“.

Šalies argumentai

4.1. Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, atsakovo atstovė pateikė prašymą priimti naujai teikiamus dokumentus ir teismas šį jos prašymą iš dalies patenkino - teismas atsisakė priimti tik tuos įrodymus, kurie jau anksčiau buvo pateikti byloje. Su apeliaciniu skundu atsakovas vėl teikia dokumentą, kuris jau yra anksčiau pateiktas byloje.

11.3. Atsakovas teismo sprendimą apskundė dalyje dėl 0,53 Eur sumos (5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 296 Eur už 13 dienų), nors klaidingai nurodė, kad skundžiama suma yra 192,40 Eur. Suma nėra reikšminga, tačiau ji nepagrįstai smarkiai didina šalių bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliaciniai skundai atmestini.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Apeliantas V. P. su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d, vežimo sutartį, sudarytą tarp UAB „B“ ir UAB „A“ bei šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis išrašą, kuris jau yra byloje.

15. Taigi, apeliantas apeliaciniam teismui siekia pateikti dokumentus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas (vežimo sutartis) ir kuris jau yra byloje pateiktas (SMS žinučių išrašas). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus dokumentus, nes: 1) norimi pateikti dokumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliantui pervestų pinigų pagrįstumo, o ginčo, jog tarp šių įmonių buvo sudaryta vežimo sutartis nėra (tą abi šalys pripažįsta), 2) šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis išrašo kopija yra byloje.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

17. Nustatyta, kad ieškovas M. S. 2017-09-29 bankiniu pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 332 Eur, nurodydamas, kad pinigai pervedami T. S.. Supratęs, kad pinigus pervedė per klaidą atsakovui V. P., ieškovas susisiekė su juo (su kuriuo kaip juridinio asmens UAB „A“ vadovu turėjo teisinius santykius) ir paprašė pinigus grąžinti. Atsakovas V. P. 2017-10-09 grąžino 1 036 Eur, vėliau bylą iškėlus teisme, t. y. 2017-11-15, grąžino likusius 296 Eur.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes teismo sprendimo priėmimo dieną per klaidą pervesti pinigai jau buvo grąžinti ieškovui, t. y. išnyko materialusis ieškinio reikalavimas. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog atsisakius ieškinio jis prarastų teisę reikalauti skolos išieškojimo išlaidų, t. y. bylinėjimosi išlaidų, nes šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išsprendžiamas baigiant nagrinėti ginčą, nepriklausomai nuo to, kokiu procesiniu sprendimu užbaigiama byla (byla nutraukiama, ieškinys paliekamas nenagrinėtu, ieškinys atmetamas). Apeliantui atsisakius ieškinio dėl to, kad nagrinėjant bylą teisme ieškinio reikalavimas buvo patenkintas, taip pat kaip ir atmetant ieškinį būtų sprendžiamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nagrinėjamu atveju, esant patenkintam ieškinio reikalavimui, apeliantui tęsiant bylos nagrinėjimą, neabejotinai didėja tiek šalių, tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų, tiek valstybės bylinėjimosi išlaidos, kurios turi būti paskirstytos, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių jos susidarė.

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl apelianto prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas gavęs ieškinio reikalavimo patenkinimą dar prieš dubliko pateikimą (sumokėta 296 Eur 2017 m. lapkričio 15 d., dubliukas pateiktas 2017 m. lapkričio 28 d.), toliau tęsė bylos nagrinėjimą ir toliau siekė prisiteisti ieškiniu reikalaujamą sumą, kai galėjo stabdyti procesą ir toliau nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Toks apelianto elgesys leidžia spręsti, jog jis nesivadovavo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principais (CPK 7 str., 8 str.) ir nesiekė sumažinti patiriamų bylinėjimosi išlaidų. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai 1) sumažino priteistiną žyminį mokestį iki 25 procentų, 2) sumažino apelianto išlaidas už suteiktas teisines paslaugas iki 200 Eur (padrįstai atsižvelgta, jog byla nesudėtinga, į ginčo sumos dydį, į tai, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėjas, į specialių žinių poreikio nebuvimą, 3) atmetė prašymą priteisti 6,37 Eur išlaidų už VĮ Registrų centras išrašo iš juridinių asmenų registro gavimą, nes renkami ir pateikiami teismui turi būti tie įrodymai, kurie patvirtina, ar paneigia aplinkybes dėl kurių ginčijamasi, kurios yra neigiamos, nepripažįstamos (apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šis dokumentas nebuvo byloje būtinas, nes jis nei nepatvirtino, nei paneigė kokias nors byloje ginčijamas aplinkybes; pažymėtina, jog ginčo, kad atsakovas buvo UAB „A“ vadovas, ar kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomas telefono numeris (861601104) yra ne atsakovo, nebuvo).

20. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto taikytą CK 6.54 straipsnyje nurodytą įmokų paskirstymo tvarką. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo pervestas lėšas (296 Eur), remiantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, užskaitė kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. padarė apeliantui pavedimą 296 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigų grąžinimas“. Bylos esmė (ieškinio esmė) – per klaidą pervestų pinigų grąžinimas. Taigi, atsakovui atliekant pavedimą nurodžius, jog tai pinigų grąžinimas, apeliantas neturėjo jokio pagrindo šią įmoką paskirstyti pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalis, šiuo atveju turėtų būti remiamasi 6.54 straipsnio 5 dalimi – kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomas CK 6.54 straipsnis yra netaikytinas tuomet, kai įmokos gaunamos esant ginčui teisme, juo labiau bylinėjimosi išlaidų padengimui, kurių nei dydis, nei pagrįstumas nėra išspręstas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

21. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovas nurodė netinkamą atsakovą, kadangi pinigai buvo pervesti ne į atsakovo sąskaitą, o į jo sūnaus trečiojo asmens sąskaitą.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, nes ieškovas pinigus per klaidą pervedė atsakovui, kuris jam davė šią banko sąskaitą. Ieškovas neturėjo jokių sutartinių ar kitokių santykių su trečiuoju asmeniu ir pinigus pervedė į sąskaitą, kurios naudotojas buvo atsakovas (kuris jam ją ir davė). Aplinkybė, kad šia sąskaita naudojosi atsakovas byloje nėra paneigta, priešingai, tą patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog atsakovas pripažįsta gavęs iš ieškovo pinigus ir sutinkantis juos grąžinti, tą patvirtina atsakovo pinigų grąžinimas. Tai, kad banko sąskaita buvo atidaryta trečiojo asmens V. P. vardu, nereiškia, kad tinkamas atsakovas yra būtent jis. Atsakovas gavęs prašymą grąžinti pinigus, nenurodė, jog ieškovas turėtų kreiptis į trečiąjį asmenį. Pažymėtina, kad tinkamas atsakovas byloje yra tas asmuo, kuris įtakojo, leido atsirasti esamai situacijai, o tai yra būtent atsakovas (turėjęs verslo ryšių su ieškovu; davęs ieškovui šią banko sąskaitą, naudojąsis šia banko sąskaita, sutikęs grąžinti pinigus, juos grąžinęs), o ne trečiasis asmuo, kuris niekuo nesusijęs su ieškovu ir niekuo neprisidėjęs prie atsiradusios situacijos. Be to, apeliaciniame skunde pats apeliantas jau nurodo, kad pinigai buvo skirti apeliantui, kaip įmonės UAB „A“ atstovui už sugedusios transporto priemonės taisymą, kas tik patvirtina, jog ne trečiasis asmuo yra tinkamas atsakovas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog faktinis pinigų gavėjas šiuo atveju buvo būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo.

23. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog šalys veikė kaip įmonių atstovai ir, kad pervestos lėšos buvo sumokėtos už transporto priemonės taisymą, o tarp šalių buvo ginčas dėl remonto darbų kaštų, t. y. šalis siejo sutartiniai krovinių pervežimo santykiai. Pažymėtina, kad byloje nesprendžiami įmonių (UAB „A“ ir UAB „B“) tarpusavio teisiniai santykiai (ginčas). Pinigai buvo pervesti ieškovo, kaip fizinio asmens, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, per klaidą. Byloje nepateikta jokių dokumentų (įrodymų), patvirtinančių, jog pinigai buvo pervesti remiantis tam tikrais sutartiniais įsipareigojimais tarp įmonių (prašymas apmokėti sąskaitą, dokumentai patvirtinantys transporto priemonės gedimą, susirašinėjimas dėl remonto darbų ir pan.). Esant ginčams tarp įmonių, šios turėtų ir teikti teismui ieškinius.

24. Apibendrinant dėl abiejų apeliacinių skundų išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat pažymėtina, kad abu apeliantai savo apeliacinius skundus grindžia itin formaliais pagrindais (nepagrįstai, aiškias situacijas, siekia paversti sudėtingai sprendžiamais ginčais), nesivadovaudami faktine tarp šalių susidariusia situacija (per klaidą pervesti pinigai, kurie turi būti grąžinti), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kas leidžia abejoti abiejų šalių geranoriškumu ir sąžiningumu.

25. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas